Studijuos net dvejetukininkai
Remiantis pirmojo stojimų etapo duomenimis, stojantiesiems į Mykolo Romerio universiteto VF studijas nereikėjo surinkti 3,6 balo, užteko ir 3, nors pretenduojantiems į kitus universitetus reikėjo surinkti ŠMM pasiūlytą balą.
Toks pat minimalus balas išliko ir antrojo etapo metu.
ŠMM rekomendacijų nesilaikė ir Socialinių mokslų kolegija (SMK). Nors ŠMM stojimo į kolegijas balą pakėlė iki 2, norintiems studijuoti SMK ir galintiems susimokėti už studijas, užteko ir 1 balo. ŠMM duomenimis, 2 balus gali surinkti tie, kurie 4 brandos egzaminus išlaiko patenkinamu lygiu – ketvertui. Tai reiškia, kad studijuoti į SMK buvo kviečiami ir tie, kurie mokėsi žemesniu balu nei ketvertas.
Tokią pačią minimalią – 1 – ribą reikėjo peržengti ir antrojo etapo metu.
Tačiau į stojantys į Kolpingo kolegiją (KK) turėjo pateikti dar žemesnius rezultatus. Stojantys į šią nevalstybinę kolegiją turėjo surinkti vos 0,66 balo.
Vos 2 balus turėjo surinkti ir norintys studijuoti Balstogės universiteto filiale Vilniuje.
Tiesa, dar kovą, kai ŠMM paskelbė, kad keliama minimali stojimo kartelė, paaiškino, kokius rezultatus turi pasiekti abiturientas, norėdamas įstoti į universitetą.
„Mažiausias stojamasis konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių dalykų brandos egzaminų. 3,6 balas susidaro, jeigu mokinys išlaiko 4 brandos egzaminus pagrindiniu lygiu – surenka vidutiniškai po 36 balus iš 100. Pagal dešimtbalę skalę tai yra šešetas. Slenkstinį balą 2 stojantysis surenka 4 brandos egzaminus išlaikęs patenkinamu lygiu – gavęs vidutiniškai po 20 balų iš 100. Konvertavus į dešimtbalę skalę, tai yra ketvertas“, – kovą buvo rašoma ŠMM pranešime spaudai.
Džiaugėsi, kad pakelta kartelė netapo kliūtimi
Šių metų pavasarį Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), pritarus Lietuvos universitetų rektorių konferencijai (LURK) stojamojo balo kartelę universitetuose kilstelėjo iki 3,6, kolegijose – iki 2.
Liepos 25-ąją, prieš pat abiturientams sužinant pirmojo stojimų etapo rezultatus, Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė džiaugėsi, kad išaugęs slenkstinis balas nesudaužė stojančiųjų vilčių įstoti į universitetus.
„Išaugęs slenkstinis balas į aukštąsias mokyklas netapo kliūtimi stojantiesiems, – skelbė ŠMM iš karto po stojimo rezultatams apžvelgti skirtos konferencijos liepos pabaigoje. – Aukštesni reikalavimai stojantiesiems buvo nesunkiai įveikiami: reikalavimus praėjusiais metais atitiko 90 proc. pateikusių prašymus, šiemet – 86 proc.“
Tiesa, po konferencijos ŠMM išplatintoje informacijoje buvo skelbiama, kad stojamasis balas išaugo į valstybės finansuojamas vietas, nors 2018 m. vasario 23 d. LURK konferencijos metu valstybės finansuojamos (VF) ir valstybės nefinansuojamos (VNF) studijos nebuvo išskirtos.
„Konferencijos dalyviai su LR ŠMM viceministru Giedriumi Viliūnu aptarė ministerijos veiksmus, susijusius su universitetų veikla. Pasidalinta informacija apie universitetų veiklos vertinimo procesą ir rodiklius. Rektoriai pritarė ministerijos siūlomam stojamojo į universitetus balo dydžiui 3,6, taikytinam tiek į valstybės finansuojamas, tiek ir į nefinansuojamas studijų vietas, tiek taikytinas ir stojantiesiems anksčiau nei 2018 m. baigusiems vidurinio lavinimosi mokyklas. Žadėta susitarimo griežtai besilaikančius universitetus skatinti papildomomis lėšomis. Diskutuota dėl studijų programų rentabilumo, siūlyta vertinti ne studijų programas, bet jų kryptis“, – rašoma LURK posėdžio protokole.
MRU: tai buvo tik rekomendacija
MRU Priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius Saulius Bugailiškis teigė, kad minimalus stojamasis balas – „Kiekvieno universiteto nusistatymas“.
„3,6 taikoma Švietimo ir mokslo ministerijos, stojant į valstybės finansuojamas vietas. Į valstybės nefinansuojamas – kiekvieno universiteto reikalas, – teigė. – Pas mus, senato nutarimu, priėmimo taisyklėse gruodžio mėnesį buvo nustatyti 3 balai. Vėliau buvo kažkas rekomendacinio pobūdžio iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kad būtų 3,6, bet čia tik rekomendacija.“
SMK: stojamasis balas neparodo visos kompetencijos
SMK direktorė Gabija Skučaitė DELFI teigė, kad stojamasis balas dažnai neparodo tikrosios stojančiųjų kompetencijos, todėl nieko keisto, kad jų kolegijoje stojamasis balas toks žemas.
„Mes tokios pozicijos laikomės jau kelerius metus nuosekliai. Kaip buvo prieš kelerius metus, tai mes ir nebedidiname to stojamojo balo, sistemingai laikomės savo pozicijos, – kalbėjo G. Skučaitė. – Švietimo ir mokslo ministerija ėmė nuosekliai kelti balą, nors kažkada, prieš kelerius metus, jis buvo 0,8 ir į valstybės finansuojamas, ir į valstybės nefinansuojamas vietas, bet kažkodėl, nepaisant visų demografinių krizių ir emigracijos, ministerija nusprendė, kad reikia kasmet didinti balą.“
Kodėl kolegija nusprendė nepakelti stojamojo balo? „Manome, kad ne tik stojamasis balas lemia tobulėjimą ir pažangą, – teigė direktorė. – Mūsų, kaip aukštosios mokyklos uždavinys – padidinti žmogaus motyvaciją ir suteikti jam tobulėjimo galimybes.“
G. Skučaitė pasakojo, kad per 25-erius metus teko matyti ne vieną pavyzdį, kai tie asmenys, kurie įstoja su žemais balais, pasiekia puikių rezultatų. „Kartais būna, kad ir valstybės finansuojamoje vietoje, su aukštesniais balais, toli gražu neišnaudoja to, ką jiems suteikia valstybė, suteikdama tą nemokamą finansavimą“, – kalbėjo kolegijos direktorė.
G. Skučaitės teigimu, šis stabilumas atspindi ir kolegijos požiūrį tiek į žmogų, tiek į aukštąjį mokslą: „Aukštasis mokslas turi būti atviras ir atveriantis galimybes, o ne uždaras ir segmentuotas tik tam tikroms visuomenės grupėms.“
Ir pirmojo, ir antrojo etapo metu stojantiesiems, norintiems įstoti į VNF vietą SMK, užteko peržengti vos vieno balo ribą. „Tie vertinimai mokykloje irgi kartais būna subjektyvūs, pats žmogus ne visada būna labai motyvuotas atsiskleisti, todėl tas stojamasis balas yra tik viena dalelė“, – kalbėjo SMK direktorė.
ŠMM: tenka apgailestauti
DELFI susisiekus su ŠMM Komunikacijos skyriumi, jo atstovai teigė, kad dauguma universitetų laikėsi jų raginimų ir pridūrė: „Tenka apgailestauti, kad atsiranda ir aukštųjų mokyklų, kurios jo nesilaiko.“
„Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, Švietimo ir mokslo ministerija nustato minimalų konkursinį balą stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas: 2018 m. jis yra 3,6 – universitetuose, 2 – kolegijose“, – teigiama ŠMM komunikacijos skyriaus atsakyme.
„Siekiant, kad į aukštąsias mokyklas ateitų studijoms gerai pasirengę stojantieji, Švietimo ir mokslo ministerija ragina universitetus ir kolegijas taikyti minimalų konkursinį balą visiems stojantiesiems – ne tik pretenduojantiems į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas. Tokiam siūlymui yra pritarusios Lietuvos universitetų rektorių ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, – teigiama DELFI pateiktame atsakyme. – Mūsų žiniomis, dauguma aukštųjų mokyklų taiko minimalaus konkursinio balo reikalavimą stojantiems į mokamas studijų vietas. Tenka apgailestauti, kad atsiranda ir aukštųjų mokyklų, kurios jo nesilaiko.“
Dar pernai stojamasis balas buvo mažesnis: universitetai į valstybės finansuojamas studijas galėjo priimti surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo. „Dauguma aukštųjų mokyklų tokią pačią studijų kartelę taikė ir stojantiems į mokamas studijų vietas“, – teigia ŠMM atstovai.
Beje, stojantieji galėjo gauti ir papildomų balų, kurie sumuojami su egzaminų vertinimų vidurkiu: „Konkursinis balas skaičiuojamas iš pagrindinių ir papildomų kriterijų. Pagrindiniai kriterijai – tai brandos egzaminai, į papildomus kriterijus įeina olimpiadų laimėjimai, brandos darbas, savanorystė, kiti kriterijai.“