Paklaikusi mergaitė nuo kliento išbėgo į kelią
„Caritas“ programos „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukoms“ koordinatorės Kristinos Mišinienės teigimu, bėda ta, kad prostitucija užsiimančios nepilnametės netgi pareigūnų dažnai stigmatizuojamos – esą pati kalta. Tiesa, išimčių pasitaiko. Ji iki šiol prisimena prieš keletą metų vykusią bylą, kai pareigūnų principingumas leido padaryti tai, kas Lietuvoje beveik neįmanoma – vaikų prostituciją jie sugebėjo kvalifikuoti kaip prekybą žmonėmis.
„Minėtas atvejis paaiškėjo, kai paauglė, visa paklaikusi, išbėgo ant kelio ir stabdė mašinas. Sustojo jauni žmonės. Sunkiai artikuliuodama ji pradėjo prašyti pagalbos ir buvo nuvežta tiesiai į policiją. Pasirodė, kad mergaitė bėgo nuo kliento. Jai tuo metu buvo vos 15 metų, o jos suteneriai buvo taip pat nepilnametis ir 20-metis. Pastarieji teisme bandė įrodinėti, kad jai pačiai labai patiko užsiimti prostitucija, nors pati mergaitė labai sunkiai davė parodymus, nes jai buvo labai gėda. Taip gėda, kad ji tikino turėjusi vos vieną ar du klientus, nors iš tiesų jų buvo daug daugiau. Paauglė turėjo šeimą, bet po šio įvykio buvo apgyvendinta globos namuose. Teismo proceso metu paaiškėjo, kad šeimoje ji buvo neprižiūrima, labai nesutarė su mama, nors tai iš jos ištraukti taip pat nebuvo lengva. Tai buvo labai sutrikęs, apleistas vaikas, patekęs į šią situaciją dėl didžiulio vienišumo jausmo, nors iš pažiūros atrodė drąsi ir savimi pasitikinti. Jei paklaustume klientų nuomonės apie ją, taip pat turbūt išgirstume – smagi kekšytė. Esą, ko ji skundžiasi, juk būdavo patenkinta. Jei tuo metu ji būtų nepabėgusi, greičiausiai iki šiol būtų dariusi tą patį ir grimzdusi vis gilyn“, - svarstė pašnekovė.
K. Mišinienės teigimu, iš pradžių paauglė džiaugėsi savo naujais draugais, kurie su ja gražiai elgėsi. Vieniša mergaitė manė pagaliau atradusi savo kompaniją, manydama, kad kažkam reikalinga. Tačiau pastarieji, žinodami, kad ji naivi, patikli, pagaliau, kad jos niekas negins, tėvai ja nesurūpina, o ji pati nuolat bėga iš namų, nes nesutaria su mama, po kurio laiko pradėjo ją šantažuoti, kad ji pradėtų susitikinėti su klientais. „Tačiau ši veikla jai pasirodė visiškai nepriimtina, o klientai, kurių fantazijos – siekiančios toli, žinia, šias paslaugas perka, kad patenkintų pačius įvairiausius savo įgeidžius ir poreikius ir nedaro jokių nuolaidų vien todėl, kad prieš juos vaikas“, - įsitikinusi pašnekovė
Pasak jos, daugybė vaikų iš nedarnių šeimų, netgi tokių, kurių namuose yra pilnas maisto šaldytuvas, jaučiasi labai vieniši ir dažnai jų bendraamžiai ar vyresni draugai jiems tampa tarsi dievai, kurie taip smarkiai pradeda reguliuoti jų gyvenimą, kad netgi išstumia į prostituciją. O kai mergaitė nori pasitraukti, ji šantažuojama, kad bus paviešinta tai, kuo užsiėmė. Būtent taip buvo šantažuojamos mergaitės Švėkšnoje, todėl jos ir toliau darė tai, ko prašė vyresnės draugės.
Ar tiek Lietuvos vyrų tikrai turi problemų?
„Tuo tarpu visuomenė svarsto, ar nereikėtų prostitucijos legalizuoti. Tuomet globos namai būtų pilni tokių kaip mano minėta mergaitė. Mes visi matome tik pasekmes – išsidažiusias, agresyvias paaugles, kurioms esą rūpi tik pinigai, bet ar pagalvojame, kaip įeinama į šią subkultūrą? Visi įsivaizduoja, kad prekyba žmonėmis vyksta tik užsienyje, o šalies viduje yra prostitucija. Ir dėl Švėkšnos mergaičių mes labai daug ginčijomės su tyrėjais ir prokurorais, bet nepavyko jų perkalbėti, kad tai ne prostitucijos, o prekybos žmonėmis atvejis“, - teigė K. Mišinienė.
Pašnekovės teigimu, teisėjai taip pat prisipažįsta, kad tokias mergaites stigmatizuoja – žiūri į išorę, kaip mergaitė atrodo, kuo apsirengusi, kaip elgiasi, bet nemato už jos vaiko. Nors pagal įstatymus vaiko sutikimas seksualiniams santykiams nėra lengvinamoji aplinkybė, teisėjus veikia visuomenėje įsišakniję stereotipai – esą jeigu žinojo, kuo užsiims, pati kalta. Jei pati ir klientų ieškojo, apskritai nurašyta.
Nepilnamečių prostitucijos skirtumai Lietuvoje ir užsienyje
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Justinas Kuzmickas DELFI pasakojo, kad sekso paslaugų paslaugą lemia regionas ir miestas. Kuo jis didesnis, tuo didesnė ir paklausa.
„Aš atskirčiau prostituciją, kuri vykdoma Lietuvoje, ir organizuotų nusikaltėlių, kurie mergaites išgabena į užsienį, kur ir paklausa, ir kainos didesnės, veiklą. Lietuvoje nepilnamečių prostitucija, mano manymu, vykdoma mėgėjiškai. Neretai suteneriauja tiesiog vyresnės draugės ar draugai. Labai retas atvejis, kad merginai tuo užsiimti pasiūlytų kažkas iš gatvės. Paprastai tai pažįstami asmenys, kurie arba patys sąvadauja, arba tarpininkauja. Manipuliuojama draugyste, meile – esą jeigu myli mane padaryk tai, žadami aukso kalnai, o nepilnametei juk daug nereikia – gavo pinigų įsigyti naujus batus ar kitą daiktą, ir jau patenkinta, dalinasi tais uždirbtais pinigėliais su draugėmis ar draugais. Skelbimai paprastai talpinami į pažinčių portalus ar televiziją, todėl ir klientų būna tiek, kiek pavyksta – vienas, du, trys. Kaina – taip pat sutartinė.
Tačiau dažnai pasitaiko, kad kai mergaitė išstato save klientams pati ar per draugus, per klientus gandai apie jas ateina ir iki organizuotos prekybos žmonėmis atstovų, kurie, prieš nuspręsdami, ar imtis mergaitės, prieš tai ją apžiūri ir įvertina, taigi atsirenka, ar ji tinkama išvežimui į užsienį. Tai jau visai kita situacija. Ten jau vyksta juodas darbas. Profesionalus sąvadautojas auką nori kontroliuoti kuo labiau ir savo įtakoje išlaikyti kuo ilgiau. Išvežant į užsienį, mergaitei visiškai nepažįstamą aplinką, tai padaryti paprasčiausia“, - pasakojo kriminalistas.
Vidutinė sekso kaina užsienyje yra 50 eurų. Kiek iš šių pinigų gauna pati mergina, sprendžia sąvadautojas. Tai ne susitarimo reikalas, o sąvadautojo malonės klausimas: esą jeigu man gera nuotaika, aš tau duosiu pinigų. Mat merginai negalima duoti uždirbti pinigų, antraip po vieno kito mėnesio ji su jais pabėgs. Ji turi nuolat jausti pinigų stygių, kad juos uždirbinėtų. Būtent taip įgyvendinamas kontrolės mechanizmas.
„Dar pridėkime narkotikus. Kai 16-17 metų mergina keletą mėnesių pardavinėja savo kūną, nejausdama jokio malonumo, meilės, priimdama lytinius santykius tik kaip sunkų fizinį darbą, ji tarsi įkrenta į psichologinį sapną, netikrumo būseną, todėl net ir paleista nežinotų, kur eiti. Todėl narkotikai ir sekso verslas – neatskiriami. Jie tiesiog padeda egzistuoti toje patogioje sapno būsenoje. Žinoma, po kurio laiko merginos atsikvošėja ir tuomet jau bando bėgti, bet kiekvienu atveju laiko reikia skirtingai – nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Neretai pasitaiko, kad jas išgelbėja ir klientai, būna meilės istorijų“, - teigė pašnekovas.
Paauglės už dovanas tampa verslininkų ir nusikaltėlių meilužėmis?
Pareigūno teigimu, pačios nepilnametės, pradėjusios verstis prostitucija, puikia suvokia, ką darančios, tačiau dėl nepakankamos brandos jos negali savo veiksmų vertinti adekvačiai. Save vertinti jos pradeda sulaukusios 22-24 metų, pradeda savęs nekęsti, kabintis į gyvenimą. Ši veikla labai keičia žmogų ir vėliau atsigauti psichologiškai tikrai labai sunku. Būna, kad merginos pradeda gyventi kitaip, bet ir vėl nuklysta ir pasineria į prostituciją.
„Nors įstatymiškai nepilnamečių prostitucija, kvalifikuojama kaip pelnymasis iš nepilnamečio prostitucijos, ir prekyba žmonėmis atribojama, mano manymu, merginomis manipuliuojama visais atvejais. Visais atvejais nepilnametė kontroliuojama, todėl, mano manymu, pelnymasis iš nepilnamečio prostitucijos turėtų būti įvardijamas nebent tada, kai sąvadautojas nežymiai vyresnis ir išsivystęs protiškai už auką. Kai 30-metis sąvadauja nepilnametę merginą, koks čia pelnymasis? Tai prekyba žmonėmis. Aišku, kad mergina jaučiasi silpnesnė ir priklausoma nuo vyriškio, kuris manipuliuoja silpnomis merginos vietomis.
99 proc. mergaičių, kurios užsiima prostitucija, yra iš sudėtingų šeimų – tėvų visai neturi arba tėvai girtauja, neturi socialinių įgūdžių, jų neprižiūri. Kai vaikas apleidžiamas, jis eina į gatvę. Kad į prostitucijos tinklą patektų mergaitės iš normalių šeimų – didelė retenybė, nors išimčių būna: turėjome atveji, kai paauglė tiesiog anksti subrendo, pradėjo maištauti prieš tėvus, norėjo tapti savarankiška ir mama su ja nebesusitvarkė. Paprastai mergaitėms – 16-17 metų. Mat tokio amžiaus jos jau atrodo labiau subrendusios. Jaunesnių kūnas labiau primena vaiką nei moterį ir tokiu atveju tai jau labiau susiję su pedofilija. Tiesa, buvo atvejis, kai mergina buvo jaunesnė nei 16 metų, bet tai buvo ne prostitucija, o liguista meilė tarp jos ir 50 metų vyriškio“, - pasakojo J. Kuzmickas.
Nepilnamečių klientai – patys įvairiausi vyrai: nuo darbininkų iki verslininkų, yra ir vedusių. Jų amžius – maždaug iki 50 metų. „Prostitucijos paslaugų paklausa Lietuvoje tikrai yra, susirasti merginas taip pat labai paprasta. Atsidarykite bet kokį pažinčių portalą ir pamatysite krūvą skelbimų: mergina už „paramą“ ar „paramėlę“.
Pasak pareigūno, jo mieste signalai apie nepilnamečių prostituciją pasiekia labai greitai, todėl tokie atvejai greitai išaiškinami. Signalai ateina iš visur – tiek iš institucijų, tiek iš paprastų piliečių. Buvo atvejis, kai po vieno piliečio pranešimo paaiškėjo prekybos vaikais atvejis, organizatoriai buvo nuteisti.
Daug sudėtingiau teisingai įvertinti atvejus, kai nepilnametės dirba pačios sau. „Žinome atvejų, kai vyresnių klasių moksleivės susitikinėja su verslininkais ar nusikalstamo pasaulio atstovais, kurie jas apipila dovanomis. Ar galima tai vadinti sisteminga prostitucija? Tai ne tas pats, kai atsiranda žmogus, kuris stumia merginą užsiimti prostitucija ir iš to pelnosi. Taigi jei nepilnametė susitikinėja su pagyvenusiu vyriškiu, ką mes jai galime pasakyti? Esą tai draugas. Tyrimą būtų galima pradėti, jeigu ji turėtų kelis tokius vyrus per dieną ir jie keistųsi“, - svarstė pašnekovas.