Šiais metais žurnalas „Reitingai“ geriausiuosius išskyrė pagal dalykus.
Matematikos geriausiai išmoko:
1 Vilniaus licėjus
2 KTU gimnazija
3 Vilniaus jėzuitų gimnazija
4 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5 Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:
1 LSMU gimnazija
2 Vilniaus licėjus
3. KTU gimnazija
4. Kauno jėzuitų gimnazija
5. Prienų Jiezno gimnazija
Istorijos geriausiai išmoko:
1 Vilniaus licėjus
2 KTU gimnazija
3 Vilniaus jėzuitų gimnazija
4 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5 Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Biologijos geriausiai išmoko:
1 Klaipėdos licėjus
2 Vilniaus licėjus
3 KTU gimnazija
4 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5 Vilniaus jėzuitų gimnazija
IT geriausiai išmoko:
1 KTU gimnazija
2 Vilniaus licėjus
3 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
4 Vilniaus A. Puškino gimnazija
5 LSMU gimnazija
Chemijos geriausiai išmoko:
1 Klaipėdos licėjus
2 Jonavos Senamiesčio gimnazija
3 KTU gimnazija
4 LSMU gimnazija
5 Šiaulių J. Janonio gimnazija
Fizikos geriausiai išmoko:
1 Vilniaus J. I. Kraševskio gimnazija
2 Vilniaus licėjus
3 Panevėžio K. Paltaroko gimnazija
4 Mažeikių Gabijos gimnazija
5 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
Anglų kalbos geriausiai išmoko:
1 Vilniaus licėjus
2 KTU gimnazija
3 Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. LSMU gimnazija
5. Kauno jėzuitų gimnazija
Geografijos geriausiai išmoko:
1 Vilniaus licėjus
2 Šalčininkų r. Eišiškių gimnazija
3 Vilniaus Valdorfo mokykla
4 Kauno jėzuitų gimnazija
5. Kelmės r. Šaukėnų V. Pūtvio-Putvinskio gimnazija
Šiais metais, pasikeitus švietimo duomenų viešinimo tvarkai, dalykiniame vertinime žurnalas „Reitingai“ pateikia gimnazijų 2024 m. laidos abiturientų laikytų valstybinių brandos egzaminų vidurkius.
„Beje, taip mokyklas pagal dalykus reitinguodavome ir iki 2020 m. Vėliau, nebelikus Nacionalinio egzaminų centro, vėl pasikeitė duomenų skelbimo tvarka. Tad remdavomės Nacionalinės švietimo agentūros pateikiamais viešais pjūviais, kuriuose taip pat atsispindėdavo ir mokinių, laikiusių kiekvieną egzaminą skaičius ir (ne)išlaikiusių duomenys, pagal rėžius“, – teigia žurnalo analitikai.
Tam, kad matytųsi tikslesnis vaizdą, greta kiekvienos mokyklos šių metų vietos yra pateikta ir praėjusių metų vieta.
„O kadangi „Reitingai“ pastaruoju metu sulaukė aiškinimų, neva kai kurios mokyklos prastai atrodo vertinime tik dėl to, kad jose mokosi daugybė specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokinių, kurie nelaiko arba prastai išlaiko VBE, pateikiame duomenis, kiek iš tiesų Lietuvos mokyklų 12-ose klasėse mokėsi SUP jaunuolių“, – teigia „Reitingų“ atstovai.
Tai štai iš 27 242 abiturientų, „Reitingų“ duomenimis, tik 526 jaunuoliai arba mažiau nei 12 proc. turėjo kokių nors SUP. Tuo tarpu nuo šių metų privalomo matematikos VBE nelaikė net 39,28 proc. abiturientų, o iš laikiusiųjų – 10,5 proc. neišlaikė. Privalomo lietuvių kalbos VBE nelaikė – 36,5 proc. abiturientų, o 8,9 proc. laikiusių neišlaikė.
„Ir už jų visų ne SUP slypi, o vaikų apleistumas“, – konstatuoja analitikai.
Sarafinas: buvusieji valdantieji palieka ištisą minų lauką
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas piešė liūdną sistemos vaizdą.
„Kalbant labai tiesmukai, švietime buvusieji valdantieji palieka ištisą minų lauką. Kurį aspektą bepakelsi, visur laukia nuožmūs iššūkiai. Ar pajudinsi vadovėlių klausimą, ir šiandien, nors naujų ugdymo programų įsigaliojimo jau praėję kone pusantrų metų, dalis vaikų svarbių disciplinų mokosi be vadovėlių. Ar nagrinėsime patikrinimus ir egzaminus, Jūs neįsivaizduojate, kokie paranormalūs iššūkiai laukia mokyklų. Jos net nedrįsta galvoti, kas jų laukia ateinančių metų birželį, kai tą mėnesį bus ir vienuoliktokų patikrinimai, ir dvyliktokų VBE, tai mokyklose bus kasdieną po vienokį ar kitokį egzaminą ar patikrinimą. Ir, jeigu ta mokykla yra ilgoji gimnazija, tokiu atveju mokyklos neįsivaizduoja, kaip reikės mokyti kitų (nuo pirmos iki dešimtos) klasių vaikus“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, jūra problemų yra ir kalbant apie įtraukųjį ugdymą.
„Lapkričio mėnesį teko pervažiuoti ir dirbti dvidešimtyje mokyklų, tai keturios skundėsi, kad jau išėjo po mokytoją po trijų mėnesių darbo“, – teigė G. Sarafinas.
Tūkstantmečio mokyklų programa, pasak jo, tampa parodija.
„Priminsiu, kad tikslas buvo su šia programa, skiriant 210 mln. eurų, pagerinti mokinių pasiekimus, o dabar daugiausiai pinigų investuojame į aktų sales, sporto stadionus, sensorinius kabinetus. Tai yra į vadinamą „geležį“, kur sunku įžiūrėti, kad nuo to pagerės mokinių pasiekimai“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Kalbant apie mažų mokyklų perspektyvas, pasak „Reitingų“ redaktoriaus, vėl laukia iššūkiai.
„Ar nagrinėsime šios savaitės sprendimus dėl dalykų mokymosi A ir B lygiu? Visur yra sujauktis. Mat jį galas, tegul ta ministerija klejoja, tegul daro tą sujauktį, bet tai paliečia tūkstančius mokinių, tų mokinių tėvų ir mokytojų. Tai kelia didžiulį aukštųjų mokyklų nusivylimą ir pasipiktinimą“, – teigė G. Sarafinas.
Jo vertinimu, tai yra ydinga praktika, kai tarpuvaldžio sprendimai pakenkia daugybės vaikų ateičiai.
„Blogiausia, kad nei kaltų, nei atsakingų nėra ir nebus. (…) Įsivaizduokite, likus pusmečiui iki VBE laikymo, tai yra šią savaitę dvyliktokai sužino, kad, jeigu jie matematiką ir lietuvių kalbą pasirinko mokytis B lygiu, tai jie tarpinius patikrinimus šiemet laikė irgi B lygiu, ir VBE irgi kitąmet laikys pagal B lygį. Ir jie tik dabar sužinojo, kad jų šansai įstoti į universitetus yra minimalūs, įstoti į prestižines, perspektyvias studijų programas šansai yra jokie, ir tai liečia ne vieną, ne pusantro jauno žmogaus, tai liečia virš dešimties tūkstančių žmonių, nes būtent tarp 11-12 tūkst. jaunų žmonių matematiką tarpinius patikrinimus laikė B lygiu, ir jie nebegali pereiti į A lygį“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Pasak jo, universitetų rektoriai vieningai praeitą savaitę pasipiktino, kad taip daroma žala jaunimui, ir išsakė poziciją, kad galva (šiuo atveju – ministerija) nežino, ką daro rankos ir kojos.
„Tai yra nors formaliai Švietimo mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad ragina jaunus žmones stoti į inžinerijos, technologijų, gamtos mokslų studijų programas, bet kita ranka ji užkerta kelią jaunuoliams ten stoti. Universitetai jau dabar mato, modeliuodami situaciją, kad stojančiųjų į inžinerijos ir technologijų programas bus mažiau, nors ir šiemet buvo mažai“, – sakė G. Sarafinas.
Mokyklos juda skirtingomis kryptimis
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius, konstatavo, kad įtraukiojo ugdymo reformai buvo pasirengta itin silpnai, todėl realybė nuo deklaruotų tikslų labai stipriai skiriasi.
„Mokyklose drastiškai skiriasi pagalbos specialistų, pagalbininkų, įrangos, priemonių, pinigų. Tie trūkumai yra didžiuliai ir dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, kaip buvo numatyta popieriuose, realiai yra pajėgios mažiau kaip trečdalis šalies mokyklų“, – teigė G. Sarafinas.
Pasak jo, tas atsispindi ir statistikoje. „Reitingų“ pateikiamose lentelėse matyti, kad vienose mokyklose vaikai su specialiaisiais poreikiais sudaro 5 proc., kitose – 15 proc., kitose – 30 proc., dar kitose – 40 ar 45 proc. mokinių. Bet yra ir tokių, kur jų nėra.
„Kai kurios paprastos gimnazijos priima tiek vaikų su spec. poreikiais, kad jos jau panašėja į specialiąsias ugdymo mokyklas. Pavyzdžiui, – Troškūnų mokykla“, – teigė G. Sarafinas.
Jis konstatavo, kad skirtumai, pagal tai, kiek mokyklos priima vaikų su spec. poreikiais, yra drastiški.
„Dėl to, kad mokyklos priima skirtingą kiekį vaikų su spec. poreikiais, jos juda į skirtingą pusę. Tad netolimoje ateityje skirtumai tarp mokyklų mūsų šalyje bus nesuvokiami, nes vienoje lygoje atsidurs mokykla, kurioje vaikai su spec. ugdymo poreikiais sudaro 30 proc., ir visiškai kitoje lygoje – mokykla, kurioje vaikai su spec. poreikiais sudaro vieną ar nulį procentų“, – teigė G. Sarafinas.
„Reitingų“ redaktoriaus vertinimu, blogiausia, kad nėra aišku, kur švietimo strategai mus veda.
„Bent įtraukiojo ugdymo srityje visiškai neaišku net, ko mes siekiame šiandien? Neaišku, kas yra gerai, o kas yra blogai? Ką galime laikyti pavyzdžiu, o ko nebe? Kokios siektinos reikšmės?“, – sakė G. Sarafinas.
Miestas tas pats, bet švietimo lygis – skirtingas
Mokyklos, anot „Reitingų“ analitikų, nebuvo ir nebus vienodos.
„Bet ar normalu, kad tame pačiame mieste vos už 2-3 kilometrų viena nuo kitos esančių mokyklų lygis skiriasi 5-6 kartus?“, – kelia klausimą reitingų sudarytojai.
Kartu jie pastebi, kad vaikams iš regionų vis sunkiau pasiekiamos medicinos, odontologijos ar gyvybės mokslų studijos. Daugėja savivaldybių, kurių gimnazistams prestižinės studijos tampa nebeprieinamos.
Kartu atkreipiamas dėmesys į technologinius mokyklų skirtumus: vienose 4-10 laboratorijų, kitose – nė vienos.
Apskritai, kiekviena mokykla – tarsi atskira kunigaikštystė, sako „Reitingų“ analitikai.
„To paties tipo ir panašaus dydžio mokyklose mokytojų atlyginimas gali skirtis 500-600 eurų“, – konstatuoja jie.
Tyrimas atskleidė švietimo įstaigų finansavimo netolygumus. Vienam jaunuolių, besimokančiam kolegijoje, finansuoti skiriama 1,7 karto mažiau lėšų nei profesinėje mokykloje ir 2,5 karto mažiau nei universitetuose. O štai gimnazisto ugdymas yra perpus pigesnis nei darželinuko.
Daugėja mokyklų „ant ratų“
„Reitingų“ sudarytojai atkreipia dėmesį, kad daugėja mokyklų „ant ratų“.
„Mokykla taip fiziškai nutolo nuo mokinių, kad daugiau nei 71,5 tūkst. Lietuvos mokinių mokyklą pasiekia tik geltonaisiais autobusiukais. Dviejuose trečdaliuose šalies savivaldybių vežiojama nuo 31 proc. iki 66 proc. visų mokinių. Bet dėl mokyklų tinklo pertvarkos mokinių vežiojimas dar plis“, – teigiama „Reitingų“ komentare.
Nesiūlo stabdyti reformas
Naujoji valdžia užsibrėžė stabdyti nepavykusias švietimo reformas. „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus vertinimu, reikėtų ne tiek stabdyti reformas, kiek pradėti matyti visumą.
„Kuriant ligšiolines reformas per paskutinis dvejus metus, nebuvo matoma visa švietimo dėlionė. Imant po vieną detalę iš skirtingų dėlionių, sunku sudėlioti logišką ir adekvatų vaizdą“, – komentavo G. Sarafinas.
Pasak jo, pradžioje reikėtų išsigryninti, ko valstybė švietime siekia – bent du, tris tikslus.
„Antras dalykas, ką dar verta daryti, tai pradėti šnekėti su mokyklomis. Kai nuvažiuoji į mokyklas, jos turi jūrą savo pasiūlymų, pastabų, įsivaizdavimų, bet, ką jos sako, kad niekas jų nemato ir negirdi“, – teigė G. Sarafinas.
Pasak jo, jau esamas reformas galima mėginti koreguoti.
„Pavyzdžiui, įtraukiojo ugdymo reforma: nuvažiuoji į puikias mokyklas, sako, kad pas mus yra vaikai su spec. poreikiais, bet jie yra orientuoti į talentus, jie turi Aspergerio sindromą. Ir jie sako, kad „mes galime juos ugdyti, bet, jeigu mums atves mažus gebėjimus turinčius vaikus, tai mes neturime pagalbos specialistų, tai valstybei kainuos brangiai“. Tiesiog reikia įjungti efektyvumo ir racionalumo matą“, – sakė G. Sarafinas.
„Reitingų“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė irgi suabejojo, ar yra įmanoma visas reformas sustabdyti, kai jos jau įsivažiavusios.
„Padarius sprendimą A, reikia žiūrėti, kokios bus pasekmės. Labai abejočiau, ar galima visas reformas sustabdyti. Reikia pagalvoti apie bendrojo ugdymo programų atnaujinimą, nes sakoma, kad tam, kad mokiniai būtų aprūpinti visais vadovėliais, reikia 100 mln. eurų. Per metus vadovėliams skiriama maždaug 10 mln. eurų, tai, kitaip sakant, reikia maždaug 10 metų, kol visų klasių mokiniai bus aprūpinti visais vadovėliais. Kadangi mokiniai mokosi iš senųjų vadovėlių, gal reikėtų pagalvoti, kad nuo kažkurių klasių fiksuojame, kad tarkime penktokai, šeštokai ar kažkurie progimnazistai mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, jeigu tas įmanoma, o tie, kurie yra vyresnėse klasėse galbūt galėtų užbaigti ir pagal senąsias programas“, – teigė J. Kučinskaitė.
„Reitingų“ vyr. redaktorius, pridūrė, kad sistemos yra atidirbtos.
Yra pasiteisinusių praktikų
„Pavyzdžiui, yra Tarptautinio bakalaureato programa, kuri kas penkerius metus keičia ugdymo programas, bet viskas ruošiama iš anksto. Tarkime, jau dabar pradėtume galvoti, kas bus pakeista 2030 m., be streso ruoštumėmės, rengtume naujas programas, paleistume „pilotus“ keliose mokyklose, paleistume vadovėlius, ir 2030 m. startuotume su naujomis ugdymo programomis, ir nebūtų įtampų ir streso. Čia tiesiog nebuvo pasirengta, buvo skubama įsisavinti ES lėšas“, – teigė G. Sarafinas.
„Reitingų“ atstovai akcentuoja, kad daugybės problemų švietime šaknis yra tai, kad skubama įsisavinti ES lėšas.
„Skubame, negalvojame, mums reikia paimti tuos milijonus, tai juos paimame, o paskui jau mūsų vaikai srebia pasekmes“, – sakė G. Sarafinas.
„Reitingų“ projektų vadovė kartu atkreipė dėmesį, kad, pagal 2020 m. rugsėjį pasirašytą nacionalinį susitarimą dėl švietimo, numatyta, kad nuo 2027 m. 35 proc. visų mokinių bus nukreipti į profesinį ugdymą.
„Turime atkreipti dėmesį, kas iš to, jeigu mes dirbtinai nukreipiame tuos vaikus, ir jie meta tas profesines mokyklas? Dirbtinumas nieko gero neduos. Profesinės mokyklos jau dabar kalba, kad jos nepajėgs priimti tiek mokinių, ypač, jeigu jie nori užbaigti 11 ir 12 klases profesinėse mokyklose. Gimnazijoms stinga mokytojų, profesinėms mokykloms dar labiau stinga mokytojų dalykininkų“, – teigė J. Kučinskaitė.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad nuo 2025 m. mokiniams tampa privalomi PUPP, ir, jeigu neišlaikys patikrinimo, jie negalės toliau mokytis vienuoliktoje klasėje.
„PUPP daug jų atves į profesines mokyklas“, – sakė J. Kučinskaitė.
