Pasak Gintaro Sarafino ir Jonės Kučinskaitės, taip atsitiko dėl to, kad įsigaliojus Bendram duomenų apsaugos reglamentui (BDAR) sociologai negali tiesiogiai (be tarpininkų) pasiekti aukštųjų mokyklų studentų, o pastaraisiais metais sociologai kiekvieno universiteto studentams sukurdavo nuorodą, kur jie galėdavo išsakyti savo vertinimus.
„Deja, ne visi atsakymai būdavo korektiški. Mes kasmet atkreipdavome skaitytojų dėmesį, kad dalį anketų, kurios ateidavo iš to paties IP adreso ir kurių šimtai studentų visus parametrus įvertindavo tik 10-ukui, sociologai anuliuodavo. Dar keleto universitetų studentų anketos būdavo nereprezentatyvios.
Taigi, išklausėme universitetų atstovų nuomonę, ką jie siūlytų ir priėjome prie išvados, kad, nesant galimybės atlikti reprezentatyvios studentų apklausos be tarpininko (paties universiteto), studentų nuomonę apie studijų kokybę derėtų matuoti įtraukiant daugiau netiesioginių parametrų, tai yra, kiekvienos pakopos studentų nubyrėjimą, atlyginimus, stojimą I-u pageidavimu ir pan.“
Geriausių valstybinių universitetų 5-ukas:
1. Vilniaus universitetas, surinkęs 74,43 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 71,65 taško (pernai jis taip pat buvo antras);
3. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 69,17 taško vėl grįžo į trejetuką (pernai jis buvo ketvirtas);
4. Vilnius TECH universitetas, surinkęs 63,63 taško (pernai jis buvo trečias);
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 60,15 taško (pernai jis buvo penktas).
Privačių universitetų pozicijos:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 64,55 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 55,52 taško (pernai jis buvo trečias);
3. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 38,12 taško (pernai jis buvo antras).
Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 38 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į penkis stambius kriterijus:
I. Mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai – 25 taškų svoris;
II. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 25 taškų svoris;
III. Studentai ir studijos – 25 taškų svoris;
IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris;
V. Esamas ir ateities akademinis personalas – 10 taškų svoris.
Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų.
Įvertino ir kolegijas
Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke:
1. Vilniaus kolegija, daugiau kaip 71,96 taško iš galimų surinkti 100 taškų (pernai ši kolegija taip pat buvo pirma);
2. Kauno technikos kolegija (surinkusi 71,15 taško (pernai ši kolegija buvo ketvirta);
3. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (71,04 taško (pernai ši kolegija irgi buvo trečia);
4. Kauno kolegija, surinkusi 67,25 taško smuktelėjo žemyn (pernai ši kolegija buvo antra);
5. Šiaulių valstybinė kolegija surinkusi (64,43 taško) pakilo aukštyn (pernai ši kolegija buvo septinta);.
O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:
1. Šv. I. Lojolos kolegija, surinkusi 75,58 taško. Ji pirmą kartą iškopė į pirmą vietą (beje, pernai ši kolegija pirmą kartą buvo pasiekusi antrą reitingo vietą);
2. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 64,07 taško užleido poziciją (pernai ši kolegija buvo pirma);
Tai, pasak žurnalo „Reitingai“ autoriu, yra šio reitingo naujiena.
Jų teigimu, kolegijos buvo reitinguotos panašiai kaip ir universitetai. Iš viso jos buvo vertintos pagal keturis stambius parametrus (kurių kiekvienas yra sudarytas iš dar keletos kitų pokriterijų):
I. Studentai ir studijos (už šį kriterijų jos galėjo gauti 35 taškus);
II. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (už šį kriterijų galėjo gauti 35 taškus);
III. Kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė (už šį kriterijų galėjo gauti 15 taškų);
IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (už šį kriterijų galėjo gauti 15 taškų);
„Kolegijų, kaip ir universitetų reitinge, nebeliko vieno parametro – studentų nuomonės tyrimo. Kaip derėtų atnaujinti tiek kolegijų, tiek universitetų reitingus, buvo tartasi su pačiomis aukštosiomis mokyklomis. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, teikusi siūlymus reitingavimo sistemai, priėmė bendrą poziciją.
Taigi, šiemet reitinguojant aukštąsias mokyklas buvo dar labiau sureikšminta priimamų studentų kokybė, studijų vietos pasirinkimas pirmuoju pageidavimu, studentų nubyrėjimas, absolventų įsidarbinamumas bei gaunamas atlyginimas, praėjus nuo studijų vieneriems metams, ir darbdavių nuomonė apie absolventų parengimo kokybę.“
Šiais pokriterijais, teigė jie, siekta kompensuoti nepakankamai reprezentatyvia tapusią studentų nuomonę.
Kolegijos nepaiso kartelės
G. Sarafinas pažėrė daug kritikos kai kurioms aukštosioms mokykloms, kurios, jo teigimu, tėra diplomų spausdintojos, bet realiai jokios vertės nekuria. Taip pat jie pastebėjo, kad aukštosioms mokykloms neapsimoka laikytis ministrų įsakymų, o kai kurios net nesidomi valstybės finansuojamosiomis vietomis, mat susirenka pinigus iš mokančiųjų už studijas.
„Pavyzdžiui, Socialinių mokslų kolegija pernai priėmė daug studentų, bet visus 1350 į mokamas vietas. (…) Visi susimokėjo už savo studijas. Panašiai buvo ir Kolpingo kolegijoje, ir Vilniaus verslo kolegija, ir Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla. Dalis kitų aukštųjų mokyklų, matydamos, kad už tai nebaudžiama ir tokia taktika finansiškai labiau apsimoka, taip pat nebenori laikytis jokių ten kartelių, nei kokių kitų aukštų reikalavimų.“
Pasak jo, ydingiausia, kad kai kurių aukštųjų mokyklų pats gyvavimas yra paremtas kartelių ignoravimu ir priėmimu tik tų studentų, kurie moka už studijas.
„Todėl jos gali priimti visus, kas pas jas užeina, kurie kreipiasi ir atsineša pinigus. Dabar jos net norėdamos elgtis kitaip, nelabai galės kažką pakeisti.“
Universitetų atveju, sako G. Sarafinas, pastebėta, kad toks elgesys labai kerta per reputaciją, todėl ėmė paisyti kartelės reikalavimų.