Viena jų – diplomuota dizainerė Kastė Svilaitė, per savo trumpą karjeros kelią jau spėjusi sukurti įvaizdį Džordanai Butkutei. Kastės laisvalaikio drabužius pristatė naktinio gyvenimo dievukai „Radistai“, SEL atlikėja Eleonora Sebrova ir daugelis kitų žinomų veidų.
DOSJĖ:
Gimimo data: 1991 01 23
Vieta: Vilnius, Lietuva
Šeimyninė padėtis: Netekėjusi
Išsilavinimas: Aukštasis
Profesija: Drabužių dizainerė
Perspektyvos: Plėsti verslą, žengti į užsienio rinką
Augintinis: Rytų Europos aviganis
– Esate nepriklausomybės vaikas. Koks Jūsų santykis su Lietuva? Ar tai – gimtieji namai, mama, šaknys ir ateitis, ar labiau laikina stotelė, kryžkelė?
– Esu gimusi ir augusi Lietuvoje, taip pat ir mano tėvai, seneliai, proseneliai. Tai mano namai, kuriuose tobulėju, noriu, kad tobulėtų ir mano Lietuva.
– Kuo svajojote tapti, būdama vaiku? Ar svajonės pildosi?
– Bet kokia mano svajonė, užgaida ir norai visada buvo susiję su menine veikla, kūryba. Tėvai niekada to nestabdė, leido laisvai rinktis. Nors iš tikrųjų visada norėjau modeliuoti drabužius. Bandydavau karpyti, sukti, dėlioti. Norėjau atrodyti įdomiai, o tokie dalykai buvo per brangūs, todėl pati susigalvodavau, kaip įgyvendinti savo norą ir išpildydavau tai.
– Kaip matote savo išsilavinimo ir karjeros galimybes Lietuvoje?
– Banaliai, bet teisingai – jei labai nori ir labai daug dirbi, moki bendrauti, pateikti savo idėjas – nesvarbu kokioje šalyje esi, tai tikrai įmanoma.
– Kas Lietuvoje jums yra tikri autoritetai? Kokie žmonės, su kuriais suvedė darbas ar kita veikla, buvo tie, iš kurių nemažai pasimokėte?
– Esu drabužių dizainerė, turiu savo prekės ženklą „KASTE“, kiekvieną sezoną leidžiu limituotos masinės gamybos kolekciją, kuriu ir individualiai. Autoritetai man visada yra tie, kurie yra savo srities profesionalai, kurie ne dirba, o gyvena tuo, ką daro.
– Ar svarstėte ilgalaikės emigracijos klausimą? O galbūt išvažiavimą gyventi, dirbti užsienyje vertinate kaip šiandieninio pasaulio normą?
– Niekada negalvojau emigruoti. Dirbu čia, sau, su tokiais pat entuziastingais žmonėmis. Turbūt tinka posakis, kad trauki į save panašius žmones. Tuo labai džiaugiuosi. Pasaulio pažinimas man – kelionės, darbas su kitataučiais, bet tam tikrai nebūtina persikelti gyventi svetur. Man Lietuvoje gera.
– Esate kosmopolitė? Mėgstate keliones, kalbate užsienio kalbomis, lengvai pritaptumėte bet kuriame kontinente?
– Taip, keliones labai mėgstu. Man tai – vertingiausias žmogaus turtas. Moku anglų kalbą, ja susišnekėti praktiškai galima visur. Mėgstu pažinti kultūrą, ypač išbandyti maistą. Įdomu prisiderinti prie žmonių taip, kad jie jaustųsi jaukiai ir galėčiau kuo labiau juos pažinti.
– Kokios Jūsų asmeninės savybės leido pasiekti tai, ką turite šiandien? Tai – įgimta ar išlavinta?
– Manau, kad pasirinkau teisingą kelią – šimtu procentų tai, ką mėgstu. Tai svarbiausia. Lietuviai visada įpratę daug dirbti, žino, kad niekas nieko neduoda už ačiū. Pavyzdžiui, emigravusieji lietuviai taip pat neretai aplenkia svečioje šalyje gyvenančiuosius. Kodėl? Nes netinginiauja.
– Koks lietuviškas simbolis Jums yra brangiausias?
– Man gražiausia ir brangiausia yra Lietuvos gamta. Čia kvepia. Mes turim tiek daug vietos, tiek miškų ir vandens, kartais to neįvertiname.
– Ar švenčiate valstybines šventes?
– Man labai graži idėja – Mindaugo karūnavimo dieną visiems lietuviams, nesvarbu kur esi, giedoti Lietuvos himną. Bent porai minučių pajunti, kad esame vieningi, visi kartu. Šiais metais pašnibždomis giedojau mašinoje kelyje. Nors niekas negirdi, niekas nežino, bet norėjosi būti kartu su visais.
– Kas Jus įkvepia kasdieniams darbams?
– Įkvepia asmeniniai išgyvenimai, talentingi žmonės, supantys mane, konkurencija.
– Ar jaučiatės garsinanti Lietuvą savo darbais? Didžiuojatės savo gimtąja šalimi?
– Didžiuojuosi, nes mes tobulėjame. Yra kur stengtis. Yra šalių, kurios buvo labai aukštai ir sustojo. Tuo tarpu Lietuva ieško, mokosi, auga. Jauni lietuviai, mato kas yra ne taip, jie pasaulietiškesni, ieško sprendimų, keičia. Mano kelio dar tik pradžia, bet tikiuosi, kad tame kelyje niekada netruks kūrybiškumo, kokybės, tobulėjimo ir kartu keliaus visas pasaulis, norėdamas pažinti Lietuvą.
– Ačiū už pokalbį.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo bus pristatyti 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 d. PLJS projektą vykdo drauge su Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.