„Jau skiriant poną Jakštą buvo labai aišku, kad horizontas yra siauras, kad uždaviniai yra labai konkretūs ir nereikia galvoti apie dešimtmečius į priekį. Net ir tokius tikslus įgyvendinant matome, kad ministras prisidarė bėdos“, – naujienų portalui TV3 sakė G. Nausėda, pažymėdamas, kad tiek į šią, tiek į Sveikatos apsaugos ministeriją kandidatus surasti paprastai būna sudėtinga.
„Tu gali kiek nori tą kandidatą girti ar kritikuoti, bet jei tu neturi alternatyvos, tai dažniausiai ir lieka tas vienintelis sprendimas. Šiuo atveju ministro Jakšto problema buvo ta, kad jis kaip ekspertas darė neblogą įspūdį. Tačiau, matyt, pritrūko vadybinių žinių. O gal ir tam tikro politinio stuburo, kada buvo visokiausių patarėjų, pateikiančių patarimus iš šono. Jis pats sau turėjo atsakyti į klausimus, ko jis siekia ir kaip jis siekia“, – sakė G. Nausėda.
Savo ruožtu ieškant jau trečiojo ministro dešiniųjų Vyriausybei, prezidentas tikino, kad kandidatams bus keliami labai konkretūs reikalavimai.
„Turėsime kelti labai konkrečius tikslus bei reikalavimus būsimajam kandidatui. Suprantu, kad pasirinkimas yra labai nedidelis. Tad galvoju, kad tiek ministrei pirmininkei, tiek man reikės laiko kol mes pasirinksime tą variantą, kuriuo, tikiuosi, daugiau nebenusivilsime“, – teigė prezidentas.
ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, praėjusią savaitę atsistatydino G. Jakštas. Apie pasitraukimą pranešė ir už tarpinių patikrinimų įgyvendinimą atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius.
G. Jakštas atsistatydinimo raštą I. Šimonytei jau buvo įteikęs ir kovo viduryje. Visgi tada Vyriausybės vadovė nutarė jo netenkinti.
Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.