Pasirodo, sunkiausia valstybės finansavimą studijoms universitetuose gauti teisės, verslo ir vadybos, medicinos ir sveikatos krypčių programose. Kolegijose be teisės krypties studijų didžiausia konkurencija kyla dėl valstybės finansuojamų vietų menų srityje: dailės, dizaino ir fotografijos krypčių grupėje.

Lengviausia nemokamai studijuoti pasirinkus technologijos bei fizinių mokslų studijų kryptis.

Iš viso praėjusiais metais universitetuose valstybės finansavimą gavo 7,4 tūkst. jaunuolių, patiems už studijas teko sumokėti 7,7 tūkst. Kolegijose valstybė finansavo mokslus 6,7 tūkst. stojusiųjų, o į nefinansuojamas vietas priimta 4,3 tūkst. studentų. Valstybės finansuojamų vietų pernai buvo 800 mažiau nei užpernai.

Negana to, bene visų krypčių studijos šiemet brango. Tai matyti žvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pristatytas studentų, priimamų 2015 metais į aukštąsias mokyklas, normines universitetinių ir koleginių studijų kainas.

Labiausiai brango socialinės krypties studijos

ŠMM viceministras Rimantas Vaitkus DELFI sakė, kad vienintelė socialinių mokslų kaina augo masiškai. Anot viceministro, toks sprendimas priimtas todėl, kad socialinių mokslų studijų kaina neatitiko realiųjų išlaidų.

„Turime tiek valstybės biudžeto lėšų, kiek turime – tai yra praėjusių metų finansavimo lygmuo. Tad nutarėme pasielgti taip, kad bendras studentų skaičius socialinių mokslų srityje būtų sumažintas, bet skirtingai. Smarkiau mažinamas priėmimas į mokytojų rengimo programą, dvigubai mažiau studentų kolegijose bus priimta į teisės krypties studijas. Universitetuose išskyrėme vieną kryptį – socialinį darbą, kur studentai anksčiau nepatekdavo, nes juos nukonkuruodavo ekonomistai, psichologai ir kitų populiarių profesijų atstovai. Tad skaičiai kiek pasikeitė, bet bendras valstybės finansuojamų vietų sumažėjimas nesudaro nė 3 proc.“, – pastebėjo jis.

Rimantas Vaitkus

R. Vaitkaus teigimu, valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius praėjusiais metais buvo toks pat, kaip ir užpernai, tiesiog dalis vietų liko neužpildytos. Šiemet ši situacija turėtų pasikeisti, visos vietos turėtų būti užpildytos, nes vėl grįžtama prie 3, o ne 2 priėmimo etapų.

„Taip pat šiemet įvedamas minimalus stojimo balas, tad rodikliai turėtų kisti. Norime, kad į aukštąsias mokyklas žmonės įstotų ne turintys pinigų, o motyvuoti, norintys ir gebantys studijuoti jaunuoliai. Tikrai neturime tikslo visus, kurie neša lėšas, priimti į aukštąsias mokyklas“, – sakė jis.

Iš aukštųjų – į profesines mokyklas

R. Vaitkus pasidžiaugė, kad jei skaičiuotume tik šių metų abiturientus, net pusė jų galėtų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose. Tiesa, problemų kyla dėl to, kad kartu su šių metų abiturientais į aukštąsias mokyklas stoja ir anksčiau mokslus pabaigę asmenys.

„Todėl konkurencija yra didesnė, tačiau tai tikrai neužkerta kelio įstoti į aukštąją mokyklą. Antra, smarkiai išaugo asmenų, kurie pabaigė mokslus aukštosiose mokyklose, jų studijas finansavo valstybė, bet jie įstojo į profesines mokyklas, skaičius. Skaičiuojame, kad praėjusiais metais tokių buvo 10 proc. nuo visų priimtųjų mokytis“, – pastebėjo jis.

Viceministro teigimu, taikant tokius apribojimus siekiama į aukštąsias mokyklas priimti labiau motyvuotus asmenis.

DELFI siūlo pasitikrinti, kiek šiemet teks mokėti už norimas studijas (studijų kaina už vienus studijų metus bakalauro studijų programoje):

Universitete:

Humanitariniai ir socialiniai mokslai

Humanitarinių mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus filologiją) ir socialinių mokslų srities studijų kryptys (išskyrus psichologiją, švietimą ir ugdymą, visuomenės saugumą) praėjusiais metais kainavo 1136, šiemet kainuos 1248 eurus.

Filologija

Filologijos studijos (išskyrus specifines kalbas, vertimą) pernai kainavo 1850 eurų, šiemet kainuos 1861 eurą.

Architektūra, fiziniai, biomedicinos, technologijos mokslai

Architektūros, švietimo ir ugdymo, fizinių mokslų (išskyrus matematiką), biomedicinos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus sportą, reabilitaciją, slaugą, mediciną, veterinarinę mediciną ir odontologija), technologijos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus pilotų rengimą), psichologija, filologija (specifinės kalbos, vertimas) praėjusiais metais kainavo 2212, šiemet kainuos 2225 eurų.

Matematika, sportas

Matematikos, reabilitacijos, slaugos ir sporto (išskyrus trenerių rengimą) studijos praėjusias metais kainavo 1520 eurus, šiemet – 1529 eurus.

Medicina

Medicinos ir veterinarinės medicinos studijos praėjusiais metais kainavo 2646 eurų, šiemet kainuos 2662 eurų.

Menai

Dailės, dizaino, teatro ir kino, šokio, fotografijos ir medijos, rašytinės kūrybos, meno studijų, sporto (trenerių rengimas), visuomenės saugumo, odontologijos studijos praėjusiais metais kainavo 3215, šiemet – 3233 eurų.

Pilotų rengimas, muzika

Praėjusiais metais pilotų ir muzikų rengimo studijos kainavo 5260, šiemet muzikų mokslai kainuos tiek pat, o pilotų – 11 587 eurų.

Kolegijoje:

Humanitariniai ir socialiniai mokslai:

Humanitarinių mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus filologiją), socialinių mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus socialinį darbą, visuomenės saugumą, švietimą ir ugdymą) praėjusiais metais kainavo 938, šiemet – 1053 eurų.

Biomedicina, fiziniai, technologiniai mokslai

Biomedicinos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus ikiklinikinę veterinarinę mediciną ir medicinos technologijas), fizinių mokslų studijų kryptys, technologijos mokslų studijų kryptys pernai kainavo 1360, šiemet kainuos 1367 eurų.

Medicina

Ikiklinikinės veterinarinės medicinos, medicinos technologijos, švietimo ir ugdymo, filologijos studijos praėjusiais metais kainavo 1706, šiemet kainuos 1715 eurų.

Menas

Teatro ir kino, šokio, fotografijos ir medijos, dailės dizaino, rašytinės kūrybos, meno studijos praėjusiais metais kainavo 2288, šiemet kainuos 2300 eurų.

Muzika

Muzikos studijos praėjusiais metais kainavo 4312, šiemet kainuos 4336 eurų.

DELFI primena, kad daugiausiai valstybės finansuojamų vietų tarp visų universitetų pritraukė Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, tarp kolegijų – Vilniaus ir Kauno kolegijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (84)