Aukštaitijos sostinėje toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose gyventojų saugumas – jų pačių reikalas. Miesto gyvenimą ištisą parą stebinčios su Policijos komisariatu sujungtos 16-a vaizdo kamerų įrengtos tik centre. Tris kartus mažiau už Panevėžį gyventojų turinčiame Visagine jų – net 75-ios.
Vaikščiodama po parką V. Armono šeima atkreipė dėmesį į prie vieno suolelio girtaujančią keturių vyrų ir merginos kompaniją. Vaidui su žmona toks vaizdas nepatiko, bet nė nepagalvojo, kokį šoką teks patirti.
Vyras pasakoja, kad sėdėjo ant suoliuko ir migdė vežimėlyje mažąją, kai prie jų priėjęs girtas vyriškis pradėjo šlapintis.
„Sveiku protu tokio chamiškumo neįmanoma suvokti. Įsivaizduokit, išsitraukia savo organus ir, atsisukęs į moterį, į mažametę mergaitę, šlapinasi!“ – pasibaisėjo V. Armonas.
Vyras neslepia nesusilaikęs – moralės ribas peržengusį girtuoklį apšaukęs. Šis, baigęs savo reikalus, net nesuprato, kas neįtiko žmoną ir dukreles nuo bjauraus vaizdo ginančiam tėvui. Maža to, pasak Vaido, užuot tyliai nusliūkinęs, girtuoklis pareiškė nematantis nieko blogo viešai demonstruoti savo „turtą“.
Matydamas, kad beviltiška tokį mokyti kultūringai elgtis, Vaidas paskambino trumpuoju pagalbos telefonu. Vyras tikina, kad buvo pažadėta atsiųsti policijos ekipažą. V. Armonas pasiliko parke laukti pareigūnų, tačiau šie nepasirodė net po pusės valandos. Visą tą laiką kompanija atsipalaidavusi girtavo.
Vyras pasakoja dar kartą paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu.
„Man paaiškino, kad policija nevažiuos, turi rimtesnių reikalų. Negi tai normalu? Policija teisinasi mažu finansavimu, bet ar jiems iš tiesų rūpi darbas? Tad nieko keisto, kad viešosiose vietose tokie dalykai vyksta“, – piktinosi Vaidas.
Traukos centro neliko
Netoli parko gyvenantis V. Armonas čia su šeima pasivaikščioti ateina gana dažnai. panevėžietį pykdo, kad vienas seniausių miesto parkų, sovietmečiu dėl ten stovėjusių atrakcionų buvęs gyventojų traukos centru, kruopščiai tvarkytas ir puoselėtas, dabar nė iš tolo neprimena jaukaus gamtos kampelio: žole apžėlę takai, nusilupusiais dažais suoleliai, bet labiausiai šokiruoja parke dažnai girtaujančios kompanijos.
„Parkas vienintelė vieta mikrorajone, kur šeimos gali pasivaikščioti šalia namų. Čia ateina daug šeimų, bet kai girdi girtų šūkavimą, matai, kaip atlieka gamtinius reikalus, nėra kur dingti“, – „Sekundei“ teigė tėvas.
Jo nuomone, situacija keistųsi, jei susirūpintų Savivaldybė ir policija. V. Armoną stebina, kad Panevėžio valdžia, prikabinėjusi vaizdo stebėjimo kamerų miesto centre, gyvenamuosius rajonus, kur ne ką mažesnė gyventojų koncentracija, apleidusi.
„Būtų parke bent kelios kameros, nuolat patruliuotų policijos pareigūnai, greitai tų girtuoklių neliktų“, – neabejoja Vaidas.
Ir tualetas prabanga
Policijos pareigūnai teisinasi į pornografinius šou, šlykščius, bet nepavojingus gyvybei, turintys teisę važiuoti net visą valandą. Į iškvietimus visada atvykstama, tačiau laikas priklauso nuo įvykio lygio.
Į A lygio iškvietimus, kai žmogaus gyvybei gresia pavojus, privaloma atvykti per 12 minučių, kad ir kur ekipažas patruliuotų. Į B lygio, tai yra pranešimus apie vagystes ir panašiai, pareigūnai važiuoja iki 20-ies minučių. Ilgiausiai, apie valandą, vykstama į C lygio iškvietimus, kai žmonėms esą nėra fizinio pavojaus.
„Dėl amoraliai viešojoje vietoje besielgiančio asmens pareigūnui mesti įvykį, kur gali nukentėti žmogus, ir vykti į tokį būtų neteisinga“, – sako Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė ryšiams su visuomene Rasa Černauskaitė.
Anot jos, mieste darbo dienomis budi 6–7 policijos ekipažai. Panevėžio policijos komisariatas per parą sulaukia vidutiniškai 165 iškvietimų. Šios savaitės rekordas – 208 įvykiai per parą, į kuriuos vyko pareigūnai.
„Būna parų, kai patruliai nespėja net į tualetą nubėgti ir vandens atsigerti“, – teigia R. Černauskaitė.
Dažniausiai kliūva girtuokliams
Per septynis šių metų mėnesius Aukštaitijos sostinėje surašyti jau 5284 administracinių teisės pažeidimų protokolai, neskaičiuojant surašytųjų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pasak komisariato atstovės, akivaizdžiai dažniausias panevėžiečių pažeidimas – alkoholio vartojimas viešosiose vietose, tada – smulkios vagystės ir nedidelis chuliganizmas.
Pareigūnams pričiupus gatvėje girtuoklį, net jei šis tik šlitiniuoja namo ir nešokiruoja praeivių girtais triukais, jam už pasirodymą tokiam viešojoje vietoje gresia bauda iki 86 Eur, priklausomai, kelintą kartą įkliūna neblaivus.
Panevėžio policijos komisariato vadovai ne kartą yra išsakę, kad Aukštaitijos sostinėje taptų saugiau, jei Savivaldybė įrengtų daugiau vaizdo stebėjimo kamerų. Šiuo metu jų tėra 16-a – Kranto g., Vilniaus g., Laisvės a., prie autobusų stoties, Nepriklausomybės a., Klaipėdos g. Vaizdą kamerose stebi Savivaldybės samdomos įmonės darbuotojai, įsikūrę Panevėžio apskrities VPK prie Budėtojų dalies.
Pareigūnų teigimu, vaizdo stebėjimo kamerų Panevėžyje graudžiai mažai. Tris kartus mažiau gyventojų turinčiame Visagine veikia 75-ios kameros.
„Vaizdo kameros mieste labai pasiteisina. Jos padeda ne tik išaiškinti nusikaltimus, bet ir užkirsti jiems kelią. Kuo kamerų daugiau, tuo mieste saugiau“, – teigia R. Černauskaitė.
Per šių metų aštuonis mėnesius Panevėžyje vien dėl vaizdų kamerų pavyko išaiškinti 255 nusikaltimus – chuliganizmo, girtavimo atvejus, vagystes, Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Panevėžys per mažas slėptis
Panevėžio savivaldybei 16-os kamerų išlaikymas per metus kainuoja apie 30 tūkst. eurų. Miesto ūkio skyriaus vedėjo Antano Karalevičiaus teigimu, plėsti jų tinklą šiuo metu nėra finansinių galimybių.
„Naujoms kameroms reikėtų optinių kabelių, kad vaizdas būtų tiesiogiai stebimas iš policijos komisariato. Tai brangu“, – teigia A. Karalevičius. Valdininkas abejoja, ar tokios investicijos būtų racionalios.
„O kas iš to, jei nufilmuos nusikaltėlio veidą? Kaip mes jį surasime, jei veidų kartotekos nėra?“ – problemą mato Miesto ūkio skyriaus vedėjas.
Tokias valdininkų abejones pareigūnai vadina mitu. R. Černauskaitės teigimu, nufilmuotam pažeidėjui Panevėžyje pasislėpti galimybių beveik nėra, net jeigu jis iki tol ir nebuvo patekęs į pareigūnų akiratį. Pasak R. Černauskaitės, pakanka ieškomo asmens nuotrauką paskelbti žiniasklaidoje ir policijos komisariatą užplūsta jo kaimynų, o kartais ir bičiulių skambučiai.
„Panevėžys nėra didelis miestas, kad jame pareigūnai nesurastų nufilmuoto pažeidėjo“, – tikina R. Černauskaitė.
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tvirtina, kad klausimas dėl vaizdo kamerų plėtros į miegamuosius rajonus bus sprendžiamas dar šiais metais. Jų laukiantiems panevėžiečiams direktorius prisipažįsta gerų žinių kol kas neturintis. Tačiau, pasak T. Juknos, papildomoms vaizdo kameroms įrengti ketinama prašyti miesto Tarybos lėšų svarstant kitų metų biudžetą.