Kas šeštas šalies mokinys per mėnesį bent kartą pabando vartoti alkoholinių gėrimų. O pagal elektroninių cigarečių vartojimą mūsų mokiniai patenka net į pirmąjį dešimtuką.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotojas Tomas Vaičiūnas paaiškino, kad tyrime vertinami penktų, septintų, devintų klasių mokinių rizikingos elgsenos paplitimas. Tai yra alkoholio, klasikinio nikotino, elektroninių cigarečių ir kanapių suvartojimas.
„Šitame kontekste prie atskirų rizikos veiksnių lietuvių mokiniai su savo elgsena nepasižymi sveikatai palankiais pasirinkimais, ir yra vieni pirmaujančių“, – teigė T. Vaičiūnas.
Vertinant klasikinio tabako suvartojimą, paaiškėjo, kad penktadalis yra bandę vartoti, o dešimtadalis šiuo metu vartoja klasikinio nikotino gaminius.
„Šitame kontekste Lietuva patenka tarp TOP 10 blogiausią rezultatą turinčių šalių“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.
Vertinant alkoholio vartojimo paplitimą, mokslininkai nustatė, kad 40 proc. vaikų yra bandę vartoti alkoholinių gėrimų, ir maždaug vienas iš šešių bent kartą per trisdešimt dienų yra pavartojantis alkoholinių gėrimų.
„Šiame kontekste vėlgi Lietuva yra tarp TOP 10 blogiausią rezultatą turinčių šalių“, – sakė T. Vaičiūnas.
Ypač didelė bėda – elektroninių cigarečių vartojimas
Pasak mokslininko, didžiausias iššūkis yra elektroninių cigarečių suvartojimas.
„Matome, kad mūsų vaikų rizikinga elgsena šitoje vietoje kelia iššūkį. Tarp penkiasdešimties šalių lietuviai deja yra pirmaujantys pagal šitą rizikos veiksnį“, – informavo T. Vaičiūnas.
LSMU mokslininkas teigė, kad pagal alkoholio ir klasikinių cigarečių suvartojimą esame šalia Vidurio ir Rytų Europos šalių, tarp jų ir Latvijos, Estijos.
„Estai šiek tiek geresnius rezultatus turi. Esame šalia Rumunijos, Moldovos ir Vidurio Europos šalių“, – teigė T. Vaičiūnas.
Pagal elektroninių cigarečių suvartojimą, esame vieni pirmaujančių visose amžiaus kategorijose.
„Labai svarbus ir gana įdomus momentas, kad ypatingai ties elektroninių cigarečių suvartojimu stebime amžiaus gradiento svarbą. Tai yra sulig vyresniu amžiumi vartojančių procentinė dalis eksponentiškai didėja. Pavyzdžiui, jeigu penktoje klasėje elektroninių cigarečių pastoviųjų vartotojų dalis sudaro viso labo septynis procentus, tai jau devintoje klasėje turime daugiau kaip 35 proc. kasdien vartojančių elektronines cigaretes“, – sakė T. Vaičiūnas.
Mergaitės pralenkė berniukus
Tyrimas taip pat parodė, kad mergaitės ir merginos dažniau renkasi žalingas medžiagas negu berniukai ir vaikinai.
„Tai yra gana atipiška. Jeigu mes Lietuvos mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimą vykdome daugiau kaip du dešimtmečius, tai paprastai iki 2018 metų stebėdavome tendenciją, kad berniukai ir vaikinai yra labiau linkę į rizikingą elgseną. Šiuo metu, 2022 metais, apsilygino, ir merginos pradėjo vytis vaikinus pagal šitą rizikingos elgsenos komponentę“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.
Pasak jo, ypač vyresnio amžiaus grupėse, pagal rizikingos elgsenos paplitimą, šiek tiek sumažėjo berniukų ir padidėjo mergaičių rodikliai.
„To priežastys gali būti pačios įvairiausios. Bet iš esmės tikriausiai tai labiau yra susiję su socialiniu kultūriniu aspektais, kur tai tampa mados objektais, socialiniu reiškiniu, ir čia lyties faktorius, ypatingai prie elektroninių cigarečių suvartojimo, tikriausiai yra labiau sąlygotas išorės veiksnių nei yra labai stipriai lyties nulemtas komponentas“, – sakė T. Vaičiūnas.
Vartojimą lydi psichologinės bėdos
Stebėdami Lietuvos moksleivių žalingus įpročius, mokslininkai Lietuvoje pastebėjo, kad tie mokiniai, kuriems būdingesnė žalinga veikla, dažniau skundžiasi psichosomatiniais sutrikimais: galvos, nugaros, skrandžio skausmais. Jiems dažniau pasireiškia galvos svaigimas, silpnumo jausmas.
„Pavyzdžiui, rūkantys moksleiviai net du tris kartus dažniau jaučiasi nei nerūkantys bendraamžiai. Lygiai tas pats stebima su alkoholio suvartojimu“, – sakė T. Vaičiūnas.
Kartu mokslininkas atkreipė dėmesį, kad žalingus įpročius pasirenkantys moksleiviai yra mažiau patenkinti savo gyvenimu ir labiau nepatenkinti savo sveikatos būkle.
„Rizikingos elgsenos paplitimas duoda ne tik į sveikatą orientuotas neigiamas pasekmes ir išeitis, bet užsako ir tam tikrą psichoemocinę būseną ir savijautą“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.