Mokyklos sprendžia savarankiškai

Kiek mokyklų Lietuvoje priėmė tokį sprendimą, suskaičiuoti sudėtinga, mat 2019 metais priimtame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendime nurodyta, kad kiekviena mokykla situaciją sprendžia savarankiškai ir individualiai.

„Pagal bendruosius ugdymo planus, esant ekstremaliai temperatūrai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Ugdymo procesas mokiniams gali būti koreguojamas, kai temperatūra siekia arba viršija 30 laipsnių karščio. Sprendimus dėl poreikio koreguoti ugdymo procesą ar atsisakyti uniformų ugdymo įstaigos gali priimti savarankiškai. Švietimo skyriaus žiniomis, trečiadienį dalyje mokyklų buvo trumpinamos pamokos“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės atstovai.

Pagal higienos normas, mokymo įstaigose karštis negali viršyti 28 laipsnių šilumos, tačiau esant saulėtoms dienoms, dalis mokymosi erdvių būna dar stipriau įkaitinamos, o daug kur mokyklose dirbtinio vėdinimo sistemų nėra. Karščiausiu dienos metu, anot mokinių, klasės tampa, lyg pirtys.

Rudenį tokie karščiai smogia pirmą kartą

Mokiniams sprendimas sutrumpinti pamokas patinka, mat išsėdėti kabinetuose, kurių dėl karščio neįmanoma išvėdinti, nėra paprasta. Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų, iki šiol dėl karščių yra tekę trumpinti pamokas tik pavasarį, tačiau numatytas įstatymas neapibrėžia vieno metų laiko, tad mokykloms rekomenduojama apsvarstyti visas galimybes.

2019 metais pirmą kartą buvo nustatyta aukščiausios temperatūros riba. Anksčiau buvo numatyta nevykdyti pamokų tik esant dideliam šalčiui: temperatūrai nukritus žemiau 20 laipsnių šalčio ribos, į mokyklą gali neiti pradinių klasių mokiniai ir penktokai. Jei oro temperatūra krenta žemiau 25 laipsnių šalčio ribos – į mokyklą neprivalo eiti mokiniai, kurie mokosi 6-12 klasėse.

Sinoptikai prognozuoja, kad karščiai artimiausiu metu iš Lietuvos nesitrauks.

Karščiai

Rekomenduojama mažinti ir fizinį krūvį

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ugdymo procese kiekviena įstaiga turi individualiai priimti geriausią sprendimą jų mokiniams bei mokytojams.

„Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta, kad esant karantinui, labai aukštai ar labai žemai oro temperatūrai, ekstremalioms sąlygoms, ugdymo procesas gali būti koreguojamas, organizuojamas nuotoliniu būdu. Ministerija yra jau anksčiau parengusi rekomendacijas mokykloms dėl ugdymo organizavimo šiltuoju metų laiku. Jose rekomenduojama leisti mokiniams į mokyklą ateiti be uniformų, lengvai apsirengus, pasirūpinti pakankamu vandens kiekiu, esant poreikiui koreguoti pamokų tvarkaraštį, nedidinti fizinio ir mokymosi krūvio vidurdienį, į ugdymo procesą įtraukti ramias veiklas, žaidimus, kurie reikalauja minimalaus fizinio krūvio“, – nurodė ministerijos atstovai.

Be to, įstatymai numato, kad ugdymo įstaigose galima taikyti kitas mokymo formas, panaudojant elektroninių dienynų galimybes. Paprasti tariant, dėl tam tikrų oro sąlygų, mokyklos gali organizuoti mokymąsi nuotoliniu būdu.