ŠMSM teigimu, programa yra nukreipta į nuoseklų, palaipsninį visų mokyklų atnaujinimą ir lygiaverčių ugdymo(-si) sąlygų sudarymą visiems Lietuvos vaikams ir nesvarbu kur jie gyvena, kokia yra juos supanti socialinė, ekonominė ar kultūrinė aplinka.
TŪM idėja, anot jos autorių, bus grindžiama Geros mokyklos koncepcija ir orientuota, jog pokyčius būtų suinteresuotos daryti pačios savivaldybės. Taip pat buvo ir paminėti dar keli jos pagrindiniai principai.
„TŪM programa skatina pozityvius pokyčius kiekvienoje savivaldybėje, padeda stiprėti joje jau veikiančioms mokykloms. Ypatingas dėmesys skiriamas įtraukaus ugdymo ekosistemai mokyklose sukurti ir tinklaveika grįstam ugdymo organizavimui bei valdymui diegti. Sukurta mokyklų infrastruktūra ir intelektiniai resursai bus prieinami gretimų mokyklų mokiniams bei mokytojams“, – sakoma pristatytoje programoje.
„Septintokas nebegali mokytis su penktoku ar aštuntoku, o dvyliktokas turi pasirinkti tą dalyką, kuris svarbus jo ateities planams, o ne susirinkti reikalingų dalykų skaičių“, – teigė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Planuojama, kad šiai programai bus skirta 210 mln., bet tikinama, kad tai nėra statybų programa, o galimybių programa.
Taip pat buvo svarstyta, kad galėtų būti pastatyta nebent viena mokykla didmiestyje, kur jų labiausiai trūksta.
Pasak ministrės, visos 1000 Lietuvos mokyklų turi būti geros ir bus didelis dėmesys skiriamas įtraukaus ugdymo ekosistemai sukurti, o jau iki 2024 m. visos mokyklos turėtų būti tam pritaikytos.
Švietimo ekspertė dr. Eglė Pranskūnienė teigė, kad iš pradžių ši programa buvo labiau orientuota į pavyzdines mokyklas, tačiau galiausiai ji labai pasikeitė. Pasak jos, šioje programoje yra labai svarbūs dalykai, kurie pakeitė tą koncepciją.
„Pirmiausia, kad pati (…) programa susikoncentravo į įtraukųjį ugdymą, kuris bus visuotinis nuo 2024 m. Todėl mokykloms reikia tam stipriai pasiruošti, (…) todėl džiaugiuosi, kad pasirinkta tokia kryptis. Pradžioje buvo idėja apie kažkokią išskirtinę idėją savivaldybėje, o dabar vis tik kalbama apie įtraukiojo ugdymo ekosistemą. Tai reiškia, kad visa savivaldybė bei jos infrastruktūra turi tarnauti įtraukiajam ugdymui ir kiekvienam vaikui.“
Ekspertės teigimu, šiuo atveju savivaldybės turės galvoti, kaip tai pritaikyti ir kad ugdymo vieta galės būti įvairi.
„Trečias dalykas, kad ta programa turėjo būti trumpalaikė programa, o dabar vis tik ji tapo ilgalaike ir ilgainiui apims visas Lietuvos mokyklas. Tai nebus mokyklų supriešinimas, o kaip tik kvietimas visoms bendradarbiauti vardan vaiko.“
Šiaulių rajono Dubysos Aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys teigė, kad džiaugiasi, jog naikinamas dirbtinis konkurencijos elementas.
„Mokytojai galės jaustis saugesni, nes galės bendradarbiauti su kitais. (…) Bus galvojama, kaip iš to konkurencinio elemento švietime pereiti į tą bendradarbiavimo kultūrą.“
Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas pripažino, kad kiekvienas papildomas euras yra prasminga investicija į šalies mokinių ateitį.
„Kai kalbame apie kelis šimtus milijonų eurų, suprantame, kokią tai reakciją arba pokytį galima padaryti kiekvienoje mokykloje. (…) Džiaugiuosi, kad su kiekviena savivaldybe bus kalbama atskirai, bet labai svarbu turėti nacionalinį kriterijų. Aš dar jaunas meras, dirbu 6-erius metus ir suprantu, kad nacionalinio susitarimo nebus ir manau, kad ši programa bus didelis žingsnis“
Jo teigimu, nebūtina naikinti mokyklų, bet reikia sutvarkyti jų tinklą ir nuspręsti, kaip jį sutvarkyti, kad pavyzdžiui, mokytojai gautų normalų etatą ir neturėtų rūpintis kiekvienu papildomu euru.
„Merams tikrai rūpi mokytojų, mokyklų vadovų kvalifikacija ir, žinoma, ūkiniai reikalai.“
Neigia, kad atsiras elitinės mokyklos
Pasiteiravus J. Šiugždinienės, ar vis dėlto taip nebus kuriamos 150 elitinių mokyklų su gera infrastruktūra iš beveik 1000, ji dar kartą pakartojo, kad tokia programa vis dėl to siekiama, jog visos Lietuvos mokyklos būtų geros mokyklos.
„Mes visą laiką pradedame pokyčius nuo kažko įgyvendinti ir mes kalbame, kad tas įgyvendinimas bus apie savivaldybės ugdymo kokybės stiprėjimą. Todėl kartu su savivaldybe, įsivertinus problemines sritis, (…) nutarsime nuo ko pradedame savivaldybėje. Tai bus tik pirmas žingsnis, mat kiekvienoje savivaldybėje tai bus tinklas mokyklų, kuris plėsis.“
Ministrė akcentavo, kad sąlygose taip pat numatyta, jog pretenduoti negali tos mokyklos, kurios vykdo mokinių atrankas arba yra privačios.
„Tas elitiškumas netenka jokios prasmės. (…) Ta laboratorija, jeigu ji kažkurioje mokykloje atsiras, galės naudotis ir kitos mokyklos. (…) Gimnazijos nėra išskiriamos ir galės pretenduoti ir pradinės mokyklos, ir pagrindinės, nebūtinai gimnazijos“, – sakė ji.
Taip pat nurodė, kad savivaldybėje galės būti tikrai ne viena „Tūkstantmečio mokykla“, o galės būti tinklas mokyklų su motininėmis mokyklomis, kur bus tam tikros veiklos, bet bus veikiama tinkliniu principu.
„Tai gali būti, su savivaldybe tariantis, atnaujintos kelios gimnazijos ar kelios pradinės mokyklos. Tai priklausys nuo problematikos toje mokykloje ir kur yra problemos, kurios trukdo pakelti švietimo kokybę savivaldybėje. Tai nėra šabloninė programa, mes sėdame su kiekviena savivaldybe ir kalbamės.“
Kalbėdama apie finansavimą, tikino, kad lėšos galės būti skiriamos pagal mokinių skaičių mokykloje, bet tai esą bus tik techninis dalykas, mat pagrindinis dalykas yra tikslai ir jų pasiekimas tam tikroje savivaldybėje.
„Pirmiausia įsivertiname situacija, pažiūrime, kokia ji yra ir ką savivaldybė turėtų pasiekti. Mes nežaidžiame su kiekviena mokykla, bet tariamės su savivaldybe, ką reikia pasiekti. Finansavimas bus susietas su rezultatas. Lėšas gauname tik tada, kai įgyvendiname realius pokyčius. (…) Tai nėra lengva programa, ji reikalauja rimtos analizės su savivaldybėmis.“
Pirmasis projekto etapas – iki 2025 m. pr.
Planuojama, kad pirmasis etapas bus įgyvendintas iki 2025 m. sausio. Pirmiausia, pasak ŠMSM, bendradarbiaujant su ekspertais bus parengtos TŪM programos įgyvendinimo gairės. Taip pat savivaldybės, kartu su mokyklų bendruomenėmis, bus kviečiamos įsivertinti tobulintinas sritis ir teikti paraiška dalyvauti TŪM programoje, kuri turėtų atliepti konkrečius jų bendrojo ugdymo mokyklų stiprinimo poreikius, apimti susitarimus dėl konkrečių pažangos rodiklių pasiekimo.
Taip pat žadama ypatingą dėmesį skirti savivaldybių atskirties rodikliams gerinti.
Nurodoma, kad paraiškas dalyvauti programoje galės teikti ir kelios savivaldybės kartu. Pateikiamas pavyzdys, kad tai galės daryti didmiesčio ir žiedinė savivaldybė, kelios greta esančios nedidelės savivaldybės, todėl skatinama neapsiriboti vienos savivaldybės teritorija.
ŠMSM teigimu, lėšos galės būti skiriamos ugdymo ir su ugdymo kokybe susijusių problemų sprendimui: jau esančių mokyklų fizinei aplinkai gerinti laikantis universalaus dizaino principų (sporto aikštynai, bibliotekos, laboratorijos, mokomieji kabinetai koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, mokyklos prieigos ir pan.) ir vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijoms stiprinti, kokybiškai švietimo pagalbai teikti, stipriai ir savivaldžiai mokyklos bendruomenei kurti.
Šioms „Tūkstantmečio mokykloms“, kaip metodiniams centrams, kurie turės skatinti tinklaveiką, pagalbą turės teikti Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) įsteigta „Tūkstantmečio mokyklų akademija“. Ministerija žada, kad tai nebus paprasti mokymai, bet į savivaldybes atvyks padėti speciali mobilioji komanda.
Taip pat „Tūkstantmečio mokyklų“ įgyvendinimo modelį sudarys du pagrindiniai blokai: infrastruktūra ir tam tikrų kompetencijų stiprinimas (įtraukaus ugdymo, STEAM ugdymo, kultūrinio ugdymo ir lyderystės visais lygmenimis stiprinimas).
Kol kas planuojama, kad pirmajame etape galėtų dalyvauti 150 mokyklų, kurios pretenduotų tapti „Tūkstantmečio mokyklomis“. Tikimasi, kad ne mažiau 80 proc. savivaldybių bus sudariusios sutartis įgyvendinti TŪM vystymo projektus ir ne mažiau 100 000 bendrojo ugdymo mokyklų mokinių mokymo sąlygos pagerės. Antrasis etapas turėtų prasidėti iki 2030 m.
Šia programa tikimasi, kad mokinių dalis, pasiekusi bent 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA lygį, iki 2025 m. išaugs iki 80 proc., 2030 m. – iki 85 proc. (2018 m. skaitymo gebėjimai – 75, 6 proc., matematinis raštingumas – 74,4 proc., gamtamokslinis raštingumas – 77, 8 proc.).
Taip pat, kad didžiausias mokinių pasiekimų skirtumas tarp mažiausių ir didžiausių vietovių, pagal gyventojų skaičių iš visų PISA tiriamų sričių 2025 m. – 40 taškų, 2030 m. – 30 taškų (2018 m. – 67, 68 taškai).
Akcentuojamas ir mokinių, tenkančių vienam mokytojui, skaičius, kuris 2025 m. turėtų būti 10 mokinių, 2030 – 13 mokinių (2018 m. – 8,6 mokinio). Bus siekiama pakelti ir švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalį nuo visų, kuriems jis nustatytas.