Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo, įstatymo projekte panaikinta galimybė net pačiais geriausiais pažymiais bendrojo ugdymo mokyklas baigusiems asmenims, stojantiems į nevalstybines aukštąsias mokyklas, gauti valstybės paramą studijoms.
„Geriausiai mokyklose besimokę jaunuoliai gaudavo stipendijas studijoms valstybės nefinansuojamose studijų vietose, kurias nusinešdavo į aukštąją mokyklą, į kurią įstodavo. Ši sistema – labai panaši į krepšelių sistemą, tik studijų stipendijos buvo teikiamos kaip papildoma finansavimo forma. Studentas galėjo rinktis valstybės finansuojamą, nefinansuojamą arba studijų stipendijos studijų vietą“, – aiškino Lietuvos studentų sąjungos prezidentas (LSS) Paulius Baltokas.
Jo teigimu, ši tvarka buvo itin aktuali privačių mokymosi įstaigų studentams, tačiau valstybės stipendija galėjo pasinaudoti ir studijuojantys valstybinėse mokymo įstaigose. Jei pasiūlymas įsigalios, nuo šiol norintys studijuoti nemokamai studentai turės rinktis tik valstybines aukštojo mokslo įstaigas.
DELFI primena, kad studijų stipendijos nėra tas pats kaip skatinamosios stipendijos, mokamos studentams už gerus mokymosi rezultatus aukštosiose mokyklose.
Išvykstantiems į užsienį – kitoks pasiūlymas
Tiesa, įdomu tai, kad projekto 82 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad studentui pasirinkus studijas užsienyje (nesvarbu, ar tai būtų privati, ar valstybinė aukštoji mokykla), jis galėtų pretenduoti į valstybės paramą studijoms, kuri yra numatyta įstatymo projekto 82 straipsnio 6 dalyje.
Pagal šią dalį, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, taip pat užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose.
P. Baltokas patikslino, kad šie dalykai nėra iki galo lygiagretūs, nes minėta parama nebūtinai yra studijų stipendija. Ji gali būti ir kelionių ar pragyvenimo išlaidoms padengti.
„Tačiau bendrame kontekste tai panašu į kuriozą. Mes sakome, kad studentams, jei jie nori studijuoti privačioje mokymosi įstaigoje Lietuvoje, paramos neduosime, bet jei jie išvažiuos į užsienį, kažkokią paramą galės gauti“, – pastebėjo studentų sąjungos prezidentas.
Aiškinamajame rašte nepateikiami argumentai, kodėl dabar galiojanti įstatymo nuostata dėl studijų paramos skyrimo yra panaikinta.
Kokia Lietuvos studentų finansinė padėtis?
DELFI primena, kad vos prieš kelias dienas Lietuvos studentų sąjunga išplatino pranešimą, kuriuo priminė, kokia yra Lietuvos studentų finansinė padėtis.
2012-2015 m. tyrimas „Eurostudent“ atskleidė, kad Lietuvoje valstybės parama studentams yra mažesnė už Europos vidurkį tiek pagal paramą gaunančių studentų skaičių, tiek pagal paramos santykį su kitomis studentų pajamomis. Lietuvoje paramą iš valstybės gauna apie 30 proc. studentų, kai tuo tarpu tarkime kaimyninėje Estijoje tokia parama suteikiama beveik 60 proc. studentų. Paramos dydis lyginant su bendromis studento pajamomis Lietuvoje yra 20 proc., tai irgi nesiekia Europos vidurkio ir yra mažesnis nei Latvijoje bei Estijoje.
„Įvertinant abu pjūvius matyti, kad Lietuva yra tarp devynių valstybių, kurių parama studentams tiek įvertinant paramos dydį, tiek studentų gaunančių paramą skaičių yra pati mažiausia Europoje. Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos studentai didžiąją dalį savo pajamų gauna iš tėvų ar partnerių. Ir tai yra visai nenuostabu, turint omenyje, kad kai kurių aukštųjų mokyklų mokama stipendija bakalaurams yra vos 17, magistro studijų studentams 7 eurai. Yra aukštųjų mokyklų, kuriose stipendija perkopia 100 ar 150 eurų ribą, tad situacija yra tokia, kad arba daug studentų gauna po labai mažą stipendiją, arba keli studentai gauna didesnes stipendijas“, – komentavo P. Baltokas.
Anot jo, studentai yra priklausomi nuo šeimos suteikiamos paramos, o dažnas studentas dirba su jo studijomis nesusijusį, nekvalifikuotą darbą tam, kad galėtų padengti išlaidas savo būtiniausiems poreikiams, tokiems kaip būsto nuoma, maistas, transportas ir pan. „Deja, studentai Lietuvoje negali tik studijuoti, kadangi finansų netgi būtinosioms išlaidoms trūksta. Daugiau nei trečdalis valstybės finansavimą studijoms gaunančių studentų dirba pilną darbo dieną, o dirbamas darbas nebūtinai susijęs su studijomis, tad, dėl didelio krūvio, prastėja studentų akademiniai rezultatai“, – sako P. Baltokas.
Studentų atstovai pastebi, kad yra aukštųjų mokyklų, kuriose į stipendijas pretenduoti gali tik valstybės finansavimą studijų kainai apmokėti gaunantys studentai. „Svarbu ne tik padidinti pačias stipendijas, bet ir suvienodinti valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų studentų sąlygas gauti skatinamąsias stipendijas. Ši nelygybė tarp valstybės finansuojamų ir už savo studijas mokančių studentų, mūsų manymu, yra viena didžiausių paramos studentams ydų“, - teigia P. Baltokas.
2014 m. lapkritį Lietuvos studentų sąjunga ir Vyriausybė pasirašė susitarimą, kuriame numatyta iki 2018 m. studentams skatinti skiriamos valstybės lėšos, palyginti su šiuo metu vienam studentui skaičiuojama suma, palaipsniui didėtų iki 50 proc. Vyriausybės skaičiavimais, tokiam stipendijų didinimui reikėtų apie 2 milijonų eurų.
„Tikimės, kad Vyriausybė savo pažado studentams nepamirš ir jau šių metų biudžete bus pastebimas finansavimo studentų skatinimui didinimas“, – sako P. Baltokas.