DOSJĖ:
Gimė: 1989 10 22 Klaipėdoje
Šeimos padėtis: Netekėjusi.
Išsilavinimas: Atlikimo meno (dainavimo) bakalauras LMTA, šiuo metu Operos diplomo studijos Karališkoje Muzikos Akademijoje Londone.
Profesija: Operos dainininkė.
Perspektyvos: Pačios geriausios.
Augintinis: Šuo labradoras, šiuo metu prižiūrimas tėvelių.
Hobis: Šokis.
– Esate nepriklausomybės vaikas. Koks jūsų santykis su Lietuva?
– Tai namai, šaknys. Sunku nuspėti, ar su Lietuva siesiu ateitį, tačiau norėčiau tikėti, kad taip.
– Kuo svajojote tapti vaikystėje? Ar svajonės pildosi?
– Kuo tik nesvajojau... Tačiau nuo mažens viską stengiausi „pasverti“, apmąstyti. Galbūt todėl muzikantės karjera nelabai viliojo. Dabar neįsivaizduoju savęs, veikiančios ką nors kita.
– Kaip vertinate savo išsilavinimo ir karjeros galimybes Lietuvoje?
– Lietuvoje įgijau puikų mokyklinį išsilavinimą, bakalauro laipsnį. Dėl studijų kokybės – žinoma, visada galima siekti geresnių sąlygų, tačiau dėstytojai Lietuvoje išties geri ir rūpestingi.
Lietuva – maža šalis, kurioje gyvena daugybė talentingų žmonių. Kartais gali pasidaryti ankšta. Manau, čia yra užtektinai galimybių pradėti profesinę karjerą, tačiau siekiant tobulėti nori nenori tenka irtis į platesnius vandenis.
Taip pat Lietuvoje sunkiau jauniems atlikėjams, čia mažiau užsakomųjų renginių, koncertų, o ir jaunimą mūsų šalyje priima atsargiau, rečiau. Todėl nėra lengva prisidurti prie stipendijos ar atlyginimo, sunkiau atrasti stabilumą.
– Ar svarstėte ilgalaikės emigracijos klausimą? O galbūt išvažiavimą gyventi, dirbti užsienyje vertinate kaip šiandieninio pasaulio normą?
– Svarsčiau. Tačiau atsakymo kol kas nežinau. Šis klausimas labai aktualus mano profesijoje ir emigracija (laikina ar ilgalaikė) yra dažnas reiškinys. Toks darbas. Užsienin veda ambicijos, patrauklūs atlyginimai, naujovės, projektų pasiūla, įvairovė, galimybės. Dažnai įtakos miesto ar šalies pasirinkimui turi vaidmuo tam tikros profesijos padangėje.
– Esate kosmopolitė? Mėgstate keliones, kalbate užsienio kalbomis, lengvai pritaptumėte bet kuriame kontinente?
– Manau, taip. Nuolat keliauti nėra lengva, tačiau puikiai jaučiuosi beveik visur. Daug įtakos pritapimui turi kalba. Kuo laisviau jautiesi bendraudamas su žmonėmis, tuo lengviau atrasti bendraminčių, susidraugauti, susipažinti.
– Kokios jūsų asmeninės savybės leido pasiekti tai, ką turite šiandien? Tai – įgimta, ar išlavinta? Ar galite paminėti „lietuviškas“ savybes, kurių turite?
Tai, ką turiu šiandien (nors kol kas tai – nėra daug) man, kaip ir daugumai atlikėjų, veikiausiai padėjo pasiekti nepaliaujamas savęs motyvavimas. Nuolat turi save įtikinti, kad verta. Kiekvieną kartą, kai tau prieš nosį užtrenkiamos durys, turi sukaupti visą savo užsispyrimą ir belstis į kitas duris. Kiekvieną kartą, kai tau pasako, jog esi nereikalingas arba nepakankamai geras, privalai nenuleisti rankų, analizuoti, ką darai ne taip, stengtis tai pakeisti ir vėl belstis. Turi suvokti, kad tokia „nesėkmė“ gali trukti mėnesį, metus ar net kelis ir turi tikėti, kad išsikapstysi.
– Koks lietuviškas simbolis jums yra brangiausias?
– Juoda duona. Tik išvykęs supranti, kad tokios kaip Lietuvoje, niekur nėra.
– Ar švenčiate valstybines šventes?
– Kukliai paminiu, tiesiog prisimindama, pasveikindama artimus žmones, draugus.
– Kas jus įkvepia kasdieniams darbams?
– Ambicijos. Maksimalizmas. Niekada visiškai nesu patenkinta rezultatu, visada manau, jog galiu geriau.
– Ar jaučiatės garsinanti Lietuvą savo darbais? Didžiuojatės savo gimtąja šalimi?
– Didžiuojuosi tautiečių pasiekimais, šalies istorija, giriu šalį kaip puikią terpę turizmui. Visada stengiuosi paminėti savo tautybę ir Lietuvą, jos žmones parodyti iš geriausios pusės. Nežinau, ar garsinu šalį, tačiau iš visų jėgų stengiuosi garbingai jai atstovauti ir viliuosi, jog vieną dieną galėsiu tvirtai pasakyti: taip, garsinu Lietuvą savo darbais.
– Ačiū už pokalbį.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo bus pristatyti 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 d. PLJS projektą vykdo drauge su Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.