Į pirmąjį Trečiojo amžiaus universiteto susirinkimą kurorto senjorai rinkosi vos ne prieš valandą iki jo pradžios. Tikėtasi, kad ateis apie pusšimtis žmonių, o susirinko tiek, kad į salę nebesutilpo.
„Tai labai gerai, reikia džiaugtis – reiškia, ateina tokie, kurie dar gali ateit“, – sakė viena kalbinta moteris.
„Na ir kas, kad mes baigę universitetus, bet čia vis tiek įdomu. Man, pavyzdžiui, įdomiausi medicininiai klausimai. Aš jau nesiruošiu gydytoja būti, bet man labai įdomu. Nes mažai gauni patarimų iš gydytojų – nueini, parašė vaistus ir viskas, ir eini lauk“, – kalbėjo kita pašnekovė.
Švietimo pagalbos tarnybos, kurioje steigiamas universitetas senjorams, vadovai, pamatę gausybę norinčiųjų studijuoti, sako, kad dviejų planuotų fakultetų tikrai neužteks.
Numatomos keturios studijų kryptys – dvasinio tobulėjimo, sveikos gyvensenos, meno bei kraštotyros ir turizmo, tačiau jos gali kisti pagal būsimų studentų poreikius.
Paskaitas skaitys ir vietos specialistai, ir kviestiniai lektoriai, nes kurorto savivaldybė pažadėjo skirti lėšų Trečiojo universiteto veiklai.
„Pusmečiui žadama 10 tūkst. Tai tikrai nemaži pinigai, turint omenyje, kad lektoriams galbūt atlygis nebus mokamas, bent jau išlaidos bus padengiamos, kurias patiria atvykdami čia“, – sako Palangos švietimo pagalbos tarnybos direktorė Vilma Želvienė.
Tokio pobūdžio universitetai Lietuvoje veikia jau dešimt metų. Baigusiems išduodami pažymėjimai, tačiau senjorams laikyti egzaminų ar įskaitų nereikia. Mokslas šiuose universitetuose nemokamas.
Paskaitos Palangoje prasidės spalį. Žadama, kad studijuoti bus priimti visi 50-ies ir daugiau sulaukę palangiškiai.