„Kandidatų neturime, jei turėtume, tai stvertume ir griebtume. Turėjome keletą gyvenimo aprašymų, pati asmeniškai ir atostogų metu kalbinu“, – sako Oksana Kietavičienė, Lentvario „Versmės“ gimnazijos direktorė.
Šviežiam lituanistui už etatą gimnazija mokėtų 1660 eurų popieriuje arba 1080 eurų „į rankas“.
Su patirtimi – daugiau, bet reikia šnekėtis.
„Mokytojas visada gali pasirinkti dar daugiau to darbo, dalyvauti aktyviai bendruomenės veikloje, įvairiose darbo grupėse, visada tokie darbai yra apmokami papildomai“, – teigia direktorė.
Lietuvių kalbos mokytojo reikia ir Vilniuje, bet alga 180 eurų mažesnė nei Trakų rajone. Sostinės kainomis pedagogas turėtų pragyventi už 900 eurų per mėnesį.
„Čia praktiškai, žinot, nedirbančio žmogaus, be stažo be nieko etato darbo užmokestis“, – paaiškina Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokyklos direktorė Ramutė Pilauskaitė.
Trakų rajone uždirbtų daugiau
Trakų rajone daugiau uždirbtų ir anglų kalbos mokytojas, popieriuje skirtumas nuo sostinės 1200 eurų. Pradinukų mokytojui Vilnius gali pasiūlyti tiek pat arba mažiau – 1200 – 2000 eurų „ant popieriaus“.
„Vilniuje mažesnės algos?, – klausia sostinės vicemerė Donalda Meiželytė, ir pati atsako. – Gali būti, visko gali būti. Tikriausiai jaučia konkurenciją su mumis“.
Kodėl už tą patį darbą miestai moka skirtingai, aiškinosi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei profsąjungos.
„Susiję yra su pareigybės dydžiu, kuris yra siūlomas, kito paaiškinimo nėra. Koeficientai, kurie yra nustatomi mokytojams, yra vienodi per visą Lietuvą“, – teigia viceministras Ignas Gaidžiūnas.
Švietimo ir mokslo darbuotojų profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas LNK Žinioms teigė, kad viskas priklauso nuo darbo sąlygų. Pavyzdžiui, priklauso, ar darbas su specialių ugdymo poreikių mokiniais, užsieniečiais ir panašiai.
Provincijos mokytojos jau juokauja – su tokiais atotrūkiais tuoj nebus kur dėti pinigų. O Lentvario mokyklos direktorė džiaugiasi – dirbti į rajono mokyklą atvažiuoja ne tik vietiniai.
„Turime 9 mokytojus, atvažiuojančius iš Vilniaus ir yra mokytojas, važiuojantis tikrai nemažą atstumą, apie 30 kilometrų“, – pasakoja O. Kietavičienė.
E. Milešino teigimu, vyksta pedagogų perviliojimas iš vienos mokyklos į kitą.
„Jeigu ateitų į sistemą nauji mokytojai ir jie pasiliktų, o ne pereidinėtų iš vienos mokyklos į kitą, tada viskas tvarkoje“, – teigia jis.
Atvažiuoja ir iš Vilniaus
Švietimo ekspertas sako, kad mažosios savivaldybės – desperatiškoje situacijoje, kasmet mokytojams išleidžia vis daugiau.
„Kuo toliau, tai žaidžiama vis didesniais atlyginimais ir kompensacijomis už būstą ir transportą“, – sako Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Trakų rajonas subsidijuoja išlaidas jau ne tik iš gretimo mieto, bet kone iš bet kurio Lietuvos kampelio.
„Daugiausiai mokytojų atvyksta iš Vilniaus miesto, tačiau turime mokytojų, kurie atvyksta dėstyti mūsų mokyklose tiek iš Prienų netgi rajono, tiek iš Varėnos rajono savivaldybių. Aš manau, kad šita priemonė yra tikrai patraukli“, – sako Trakų rajono vicemeras Jonas Kietavičius.
Vilnius pratęsė 300 eurų priedą naujiems mokytojams, metams subsidijuoja viešąjį transportą. Nuo sausio triskart didins ir mokyklų vadovų krepšelį transporto išlaidoms kompensuoti ir žada dar.
„Būsto nuomos kompensacija iki 550 eurų per mėnesį, arba ir materialinę paramą iki keturių minimalių atlyginimų, tai yra, 3600 eurų per metus“, – vardija sostinės vicemerė D. Meiželytė.
O miestams vargti yra dėl ko, visoje šalyje trūksta 650 mokytojų, vien Vilniuje 200. Bet kai kurių specialybių – ne po etatą, o mažiau.
E. Milešinas mokytojų trūkumą vadina stabiliai prasta situacija.
Švietimo viceministras guodžia – mokytojų bus daugiau, bet po ketverių metų.
„Stojimas į pedagogikos bakalauro studijas yra augantis, 2019 metais buvo 560-580 įstojusių, praeitais metais turime apie 1,5 tūkstančio. Šiemet, preliminariais duomenimis, apie 1,2 tūkstančius įstojusių. Taip pat yra gretutinės studijos, į kurias priėmimas irgi auga“, – teigia I. Gaidžiūnas.
Anot jo, per penkerius metus padvigubėjo ir jaunų mokytojų iki 25 metų.