Mokytoja vaikams uždavė namuose išspręsti, atrodytų, visiškai paprastą uždavinį: „Pernai gandralizdžiuose apsigyveno 19 gandrų, o šiemet – 6 gandrais mažiau. Kiek gandrų apsigyveno šiemet?“. Tačiau pernelyg sudėtinga ši sąlyga pasirodė ir vaikui, ir jo patėviui.
„Neišsip***nėkit iš vaikų. Jie dar per maži taip skaičiuot“, – tokį jo ranka įrašytą komentarą mokytoja išvydo tikrindama mokinio namų darbus.
Atvėrė užslopintą žaizdą
D. Mineikienė šią situaciją atskleidžiančiomis nuotraukomis pasidalijo ir feisbuke, kur sulaukė gausaus mokytojų palaikymo.
Pedagogai jau antrą dieną aktyviai diskutuoja apie tai, su kuo mokyklose jiems tenka susidurti ir kokia yra šiuolaikinė tėvelių karta. Esą jei su jais susiduri, pralaimėtojas iš karto aiškus, nes mokyklų vadovybė palaiko tėvus, o ne mokytojus.
Uždavinio sąlygą ir patėvio atsakymą galite pamatyti nuotraukose žemiau.
Pastabą parašė patėvis
Savo ruožtu DELFI D. Mineikienė aiškino, kad tokia pastaba ją nepaprastai nustebino ir nuvylė.
„Aš, žinokite, vos nenukritau nuo kėdės pamačiusi. Kolegei parodžiau, sako: „Tau „pasisekė“, man per daugiau nei 30 metų pedagoginio darbo patirties dar taip nebuvo“. Tačiau, na, tai vyksta. Kaip aš sakau, ko norime iš vaikų, jei jie tą girdi, tai mato? Jiems paskui natūralu sakyti, kad mokytojai yra kvaili ir siųsti visus „ant trijų raidžių“, – įžvalgomis dalijosi mokytoja.
Jos teigimu, pastaba sąsiuvinyje tikrai nėra rašyta paties mokinio – jis tik pirmaklasis ir dar labai sunkiai rašo, skaito. Be to, autorystės patėvis net nesigynė.
Sulaukė atsiprašymo
„Kai gavau, iš pradžių nesupratau, ką jis sprendė. Sutrikau, nes pirmaklasiai dar nesimoko nei daugybos, nei dalybos veiksmų, o kai perskaičiau komentarą... Aišku, vaikas nekaltas“, – tuoj pridūrė D. Mineikienė.
Galiausiai patėvis esą mokytojos atsiprašė, paaiškino, kad pasielgė impulsyviai, nes turi šeimyninių problemų.
„Pasakiau, kad, jei kažkas neaišku, jis turi mano telefoną, čia pat gyvena: „Ateikite, neišspręskite galiausiai, bet ir dviračio išradinėti nereikia“, – su panašiomis problemomis galinčius susidurti tėvus protino pašnekovė.
Nuo tėvų gynė vaikas
Jos teigimu, su pradinukais mokykloje susikalbėti paprasčiau, dažniausiai jie gerbia mokytojus, laiko juos autoritetais, tačiau su tėveliais bendrauti neretai yra labai sunku.
„Vieną kartą lankiausi pas šeimą, kuri įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nes buvo tam tikrų problemų. Ant manęs pradėjo šaukti, bet apgynė vaikas tuomet mane. Sako: „Tu nešauk ant mokytojos“. Pradėjo rėkti, gąsdinti švietimo skyriumi, kodėl atėjusi auklėju“, – nemalonų atvejį prisiminė D. Mineikienė.
Paklausta, kas sukėlė tokį tėvų pyktį, mokytoja prasitarė, kad bene labiausiai jie įsižeidė dėl pastabos, kad kūno kultūros pamokose vaikas turėtų dalyvauti su užrišamais ar susegamais batukais, kurie nekeltų rizikos jo sveikatai, o ne su sportinėmis šlepetėmis, kurios vis krito nuo pėdų.
„Jūs čia man neaiškinkit“, – pradėjo jie jau taip garsiai ant manęs rėkti, bet ketvirtokas, dešimtmetis, ėmė priešintis“, – pasakojo pedagogė.
Tyli ir kenčia, nes direktoriai neleidžia gintis
Be to, atskleidė ji, mokyklose laikomasi nerašytų taisyklių, kad tėveliai – visuomet teisūs, todėl mokytojams esą tenka kęsti patyčias ir iš mokinių, ir iš juos auginančių suaugusiųjų.
„Mokytojas gal ir parašytų pareiškimą policijai, bet direktorius neleidžia, nes yra mokinio krepšelis – tas vaikas išeis į kitą mokyklą. Ką tai reiškia? Išeina pinigai. Stebime užburtą ratą. Didelės mokyklos atsirenka. Vilniuje, stipriose mokyklose tokių problemų gal nėra, nes ateina motyvuoti vaikai, tėvai. 3 kartus nepadaro namų darbų, iškviečia ir kalbama, kad nebebus galima mokytis mokykloje, bijo iškristi. O pas mus bijo, kad išeis vaikas. Esame mažos mokyklos, kurios išsilaiko iš mokinių krepšelių“, – aiškino D. Mineikienė.
Jos teigimu, mokytojams leidžiama suprasti, kad turi tylėti ir kentėti.
„Žinokite, dauguma ir kenčia. Na, paburnoja, pašneka, tėvus išsikviečia, bet tai nieko nepakeičia. Vaikai mato, kad nėra rezultato. Kas iš to, kad „nu, nu“ pasakai? Tu daugiau nieko negali padaryti. Ir tėvas jau yra mandras, jei tik kas kiek nepatinka: „Aš išvesiu vaiką į kitą mokyklą“, – tikino pašnekovė.
Mokytoja nebedirbs
D. Mineikienė neslėpė, kad tokie ir panašūs atvejai tikrai labai įskaudina ir sumenkina įdedamą indelį į darbą. Įvertinusi, kur link švietimo srityje judama, ji pasakojo nusprendusi baigti mokytojos karjerą.
„Jaučiu, kad nebėra kantrybės. Džiaugiuosi tuo, kad išeinu, kad laimėjau konkursą eiti direktorės pareigas. Noriu ginti mokytojus, gal daugiau valdžios turėsiu, kažką nulemsiu? Visada sakiau: „Kas apgins paprastą mokytoją?“. Visi dabar gudrūs yra reikšti pretenzijas, o, žinote, „iškepa“ vaikus, kurie tikrai nėra pyragai. Iš alkoholikų šeimų kas ateina pas mus? Tačiau reikalavimai – kaži kokie, nori, kad iškeptume ragaišį“, – piktinosi pašnekovė.
Pedagoginį darbą D. Mineikienė dirbo 22 metus.
„Man šiaušiasi plaukai, nes ankstesniais laikais mes net nedrįsdavome apie tai pagalvoti, bet dabar kas ką nori, tas tą daro. Laisvė“, – nutęsė ji.
Mokytojai, prašome pasidalyti savo patirtimi! Esate matę ką nors panašaus? Kaip elgėtės? Klausiame mokinių ir tėvelių – ar jums yra tekę pratybose ar vadovėliuose rasti klausimų sukėlusių užduočių? Kviečiame patirtimi pasidalyti el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokykla“.