Dar prieš dešimtmetį net aštuonios miesto mokyklos vos sukamšydavo gerokai daugiau nei po 1000 mokinių – neįsivaizduojamą skaičių šių dienų bendrojo ugdymo įstaigoms, mokančioms vidutiniškai po 454 vaikus.
Atskleidė populiariausias
Pagal dabartines higienos normas prieš kelis dešimtmečius statytose mokyklose galėtų tilpti po 900 vaikų. Dar prieš dešimtmetį net aštuonios Panevėžio tuometės vidurinės sukamšydavo gerokai daugiau. 2004-aisiais dviem pamainomis dirbusioje „Žemynos“ mokykloje mokėsi 1513 panevėžiečių, dabartinėje J. Miltinio gimnazijoje – 1424-i. Šių dienų Panevėžio mokykloms tokie mokinių būriai – nebesuvokiamas skaičius.
Šiais mokslo metais Panevėžyje 26-ios bendrojo ugdymo mokyklos dalijasi 11 825 mokiniais – kiekvienai tenka vidutiniškai po 454-is vaikus. Kai kurios jų labai džiaugtųsi nors tiek surinkusios. „Nevėžio“, „Aušros“ pagrindinėse mokinių skaičius nebesiekia nė 300, Skaistakalnio pagrindinėje, Rožyno ir A. Lipniūno progimnazijose – nuo 330 iki 370 vaikų, tai yra per pusę mažiau, nei jose galėtų tilpti.
Panevėžiečių požiūrį į mokslą šiose ugdymo įstaigose, matyt, geriausiai iliustruoja balandžio 1-ąją prasidėjęs ir po poros savaičių pasibaigsiantis centralizuotas mokinių priėmimas į pirmąsias klases. „Aušra“, gavusi Savivaldybės tarybos leidimą priimti 72 pirmokus, tesulaukė 34-ių prašymų. „Nevėžyje“ iš Savivaldybės kitiems mokslo metams leistų 48-ių vietų pirmosiose klasėse užpildyta dar tik 14-iolika, Skaistakalnis nepraranda vilties rugsėjį sulaukti 48-ių pirmokų, tačiau prašymų turi tik 28-is.
Mieste nepopuliarios, vaikų nesurenkančios, bet iš švietimo tinklo žemėlapio politikų neištrinamos mokyklos turėtų paieškoti mieste populiariausiųjų – „Vilties“, „Ąžuolo“ pagrindinių, „Saulėtekio“ progimnazijos sėkmės formulės. Prašymų mokytis jų pirmosiose klasėse miesto Švietimo skyrius seniai jau turi daugiau, nei mokyklos galės priimti. Visos trys be vargo surinko Savivaldybės nustatytą skaičių – po 72 būsimus pirmokus.
Mokosi erdviai
Dėl sumažėjusio gimstamumo ir gyventojų migracijos į mokyklinius suolus praėjusį rugsėjį susėdo maždaug 500 panevėžiečių mažiau nei užpernai. Švietimo skyriaus specialistai prognozuoja, kad ateinančius mokslo metus Aukštaitijos sostinėje pradės dar 500 mokinių mažiau. Taigi Panevėžys kasmet netenka tiek mokinių, kiek užtektų išlaikyti vienai šių dienų vidutinio dydžio mokyklai, netgi gerokai didesnei nei kai kurios šiuo metu veikiančios.
Higienos normos reikalauja, kad vienam mokiniui klasėje turi tekti ne mažiau nei 1,7 kv. m. Kad atitiktų normatyvus, centimetrus klasėse skaičiuoja nebent didžiųjų miestų švietimo įstaigos. Panevėžiečiai kasmet mokosi vis erdviau. Šiais mokslo metais miesto mokyklose vienam moksleiviui klasėje jau tenka vidutiniškai 4,7 kv. m ir net 11,83 kv. m mokyklos bendro ploto.
Panevėžio biudžetui, tai yra kiekvienam mokesčių mokėtojui, vienos mokyklos pastato priežiūra per metus atsieina apie 200 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, mažiausiai, vos 256, mokinių turinčios „Nevėžio“ mokyklos išlaikymas pernai Panevėžio iždui kainavo 192 760 Eur. Palyginimui – viena populiariausių mieste „Ąžuolo“ pagrindinė mokykla, turinti 600 mokinių, panevėžiečiams per metus atsieina irgi beveik tiek pat – 200 tūkst. Eur.
„Ką norim, tą kalbėkim, bet vertinant iš ūkinės pusės pagal mokinių skaičių ir jo tendencijas Panevėžyje dviem trimis mokyklomis per daug. Visoms esamoms mokykloms vietos po saule nebeužtenka. Nėra vaiko – nėra ir pinigo. Miestui ekonomiškai nenaudinga išlaikyti mokyklas su pustrečio šimto mokinių“, – tiesmukas miesto Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis.
Mokytojo nuopelnas
Ką daryti su pustuštėmis ir kosminius pinigus miesto biudžetui kainuojančiomis mokyklomis, turės būti numatyta 2016–2020 m. miesto švietimo tinklo pertvarkos plane. Per praėjusius trejetą metų miesto politikai sugebėjo iš švietimo žemėlapio eliminuoti tik vieną ugdymo įstaigą – sujungus M. Karkos ir „Verdenės“ pagrindines mokyklas, pastarosios pastatas tebestovi tuščias. Švietimo skyriaus specialistai vienbalsiai tvirtina, kad didžiulį ažiotažą sukėlusi pertvarka pasiteisino.
„Iš dviejų vidutinių mokyklų turime vieną normalią – su geresne materialine baze, užpildytomis klasėmis, didesniais krūviais mokytojams. Esu įsitikinęs, kad racionalu būtų sujungti ir kai kurias kitas mokyklas“, – siūlo Švietimo skyriaus vedėjas Dainius Šipelis.
Kodėl vienose mokyklose netelpa visi norintieji jose mokytis, o kitos neprisišaukia mokinių, vedėjo nuomone, lemia daug faktorių: šeimos tradicijos (tėvai atžalas leidžia ten, kur patys mokėsi), geografinė vieta (populiaresnės centre įsikūrusios mokyklos), materialinė bazė (patrauklesnės renovuotos įstaigos). Tačiau visus juos, anot vedėjo, nusveria esminis kriterijus – pedagogai. Iš tėvų, atėjusių į Švietimo skyrių, specialistams dažnai tenka išgirsti, jog mokyklą būsimam pirmokui parinko pagal ten jo laukiančią pirmąją mokytoją.
„Kiek vaikų susirinks į pirmąsias klases, vienareikšmiškai priklauso nuo mokytojo.
Kad ir ką sakytume, bet įstaigos sėkmę lemia jos kadrai“, – „Sekundei“ teigė D. Šipelis.
Tuštėja ir gimnazijos
Liūdnos ne tik ties išlikimo riba laviruojančių Panevėžio pagrindinių mokyklų perspektyvos. Greičiau, nei prognozavo Švietimo skyriaus specialistai, sunkūs laikai artinasi ir miesto gimnazijoms. Mokinių priėmimas į pirmąsias jų klases gali būti lakmusu švietimo tinklo planuotojams vertinant mokyklų reputaciją panevėžiečių akyse.
J. Balčikonio gimnazija, šiais metais priimsianti 180 pirmokų, jau sulaukė 197 prašymų. Į J. Miltinio ir 5-ąją gimnazijas taip pat prašosi jau gerokai daugiau mokinių, nei šios gali priimti. Tačiau V. Žemkalnio ir „Minties“ gimnazijų pedagogai veikiausiai jaučiasi nelabai jaukiai – nors Savivaldybė joms abiem leido į pirmąsias klases priimti po 150 mokinių, ir į vieną, ir į kitą pateikta mažiau nei 50 prašymų.
Nusvėrė tradicijos
Mokinių apgulties nepatyrusių gimnazijų vadovai tikina esantys ramūs – laisvas vietas užpildys nepatekusieji į populiariąsias mokyklas.
„Mokyklos niekuo nesiskiria, mokytojų kvalifikacija juk ta pati. Tik vienų didesnį populiarumą lemia diskusijos viešojoje erdvėje, kas gerai, o kas ne, – suveikia tokia kalbų agentūra. O mūsų atliekami tyrimai rodo, kad pas mus vaikams patinka. Jokių nubyrėjimų vyresnėse klasėse nėra. Į mokyklų reitingus seniai nekreipiu dėmesio. Viskas priklauso nuo medžiagos. Jei į J. Balčikonio gimnaziją pagal tradiciją sueina visi geriausi vaikai, tai ir reitingai jos geri“, – mano V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas.
Jauniausios, 25-erius metus skaičiuojančios, „Minties“ gimnazijos direktorius Egidijus Samas irgi guodžiasi, jog mokinių pasirinkimą lemia miesto švietimo sistemoje per daug metų susiklosčiusios tradicijos. Nuo senų laikų J. Balčikonio gimnazija laikyta viena stipriausių, 5-oji garsėjo dėmesiu užsienio kalboms, prie J. Miltinio gimnazijos populiarumo prisidėjo teatro meno kryptis.
„Jaunai mokyklai sunku konkuruoti su seniai susikūrusiomis tradicijas ir savo įvaizdį“, – įvertino E. Samas.
Švietimo skyriaus specialistai prognozavo, kad gimnazijose moksleivių pradės mažėti nuo 2016-ųjų, tačiau šis procesas jau prasidėjęs. Šiais mokslo metais miesto gimnazijose sukomplektuota net keturiomis pirmosiomis klasėmis mažiau nei praėjusiais.
„Labai tikimės dar metams išlaikyti gimnazijose tą patį pirmųjų klasių skaičių, bet kitais mokslo metais jų tikrai mažės“, – numato E. Kuchalskis.
Ekonomiškai neteisinga
Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyrius, įvertinęs mokinių mažėjimo tendencijas, Savivaldybę dar prieš keletą metų perspėjo, kad Aukštaitijos sostinėje mokyklų tinklas nebeatitinka realybės – miestui nebereikia dviejų ar trijų bendrojo ugdymo įstaigų.
Skyriaus pirmininko, „Žemynos“ progimnazijos direktoriaus Romualdo Grilausko nuomone, švietimo politika, kai pustuščių mokyklų patalpoms šildyti ir prižiūrėti išleidžiami šimtai tūkstančių, užuot skyrus lėšų švietimo reikmėms, yra visiškai neracionali.
„Jei būtų finansinių galimybių išlaikyti mažas mokyklas, aš būčiau už jas. Kuo mažesnė, tuo bendruomenė šiltesnė, atviresnė ir ugdymo rezultatai gali būti geresni. Bet pagal esamą mokinio krepšelio metodiką mažos mokyklos yra našta ir nuostolis ne tik Savivaldybei, bet ir kitoms mokykloms. Jei Savivaldybė gali išlaikyti pustuštes mokyklas – lai jos būna, bet ekonominiu požiūriu tai nėra teisinga“, – mano R. Grilauskas.