„Kaip žinome, Vilniaus licėjus yra laikomas geriausia mokymo įstaiga Lietuvoje. Ar su tuo sutikti ar ne, spręsti jau ne man. Tačiau šiuo metu man kyla klausimas: kodėl į licėjų priimami tik stojantys į devintą klasę? Tai mane labai papiktino. Kodėl negalima suteikti galimybės pradėti mokytis licėjuje nuo 10 ar 11 klasės? Ar kažkas dėl to pasikeis?“, – klausė jis.
Vaikinas sakė šiuos klausimus adresavęs ir licėjaus direktoriui, tačiau iš jo sulaukęs tik labai lakoniško atsakymo: „mokiniai yra priimami konkurso tvarka tik į devintą klasę“.
„Juk gali atsitikti taip, kad vaikas mokosi puikiai, bet jam nepasisekė egzamine, egzamino dieną buvo išvykęs ar patyrė traumą ir dėl to negalėjo atvykti, ar mokytis“, – nuogąstavimais dalijosi jis.
Elo teigimu, nesuprantama, kodėl paaugliams nėra suteikiama daugiau galimybių.
Kaip vyksta egzaminas?
Iš tiesų viešai skelbiama, kad į licėjų galima patekti tik surinkus tam tikrą konkurso balą.
Jis sudaromas atsižvelgiant ne tik į aštuntos klasės II trimestro arba I pusmečio lietuvių kalbos, matematikos, I ir II užsienio kalbų, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos ir geografijos pažymių vidurkius, bet ir į stojamojo egzamino rezultatus.
Per tris valandas trunkantį atsiskaitymą moksleiviai turi pademonstruoti savo sugebėjimus lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, geografijos, biologijos ir fizikos srityse.
Papildomi taškai pridedami Vilniaus miesto ir nacionalinių olimpiadų laimėtojams.
Organizuoti papildomus egzaminus nemato būtinybės
Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius DELFI patikino, kad tokia sistema galioja ne be priežasties.
„Stojantieji į licėjų turi išlaikyti stojamąjį egzaminą, kuris, galima sakyti, organizuojamas visam Vilniaus miestui – sudaromos vienodos sąlygos. Kasmet komplektuojame 4-5 devintokų klases. Į 112-140 mokymosi vietų pretenduoja apie 600 jaunuolių. Mokykla negali dirbti kaip Nacionalinis egzaminų centras – suorganizuoti, ištaisyti tuos egzaminus yra milžiniškas darbas. Be to, neturime ir sąnaudų kasmet organizuoti po kelis tokio masto žinių įvertinimus. Tai yra didelis darbas už kurį nei papildomos lėšos, nei jokie kiti papildomi ištekliai nėra numatyti“, – aiškino jis.
S. Jurkevičiaus teigimu, per ketverius metus klasėse atsilaisvina vos po 3-4 mokymosi vietas, tačiau jei būtų norima jas užpildyti, laikantis lygiateisiškumo principo, apie jas reikėtų pranešti viešai ir vėl organizuoti konkursus, kuriose, tikėtina, dalyvautų keli šimtai žmonių.
„Jei priėmimas būtų organizuojamas kokiu kitokiu būdu, būtų pažeisti bet kokie lygiateisiškumo ir protingumo principai. Todėl, suvokdami savo galimybes ir realią situaciją, to nedarome. Tuo labiau, kad nėra ir didelės būtinybės. Mes turime prideramą skaičių moksleivių, priimame pakankamai daug jaunuolių. Be to, kaip minėjau, klasėse atsilaisvina tik vienetinės vietos“, – sakė licėjaus direktorius.
Egzaminas vyksta tik kartą: jei esi labai suinteresuotas, galėsi dalyvauti
Pasipiktinimą skaitytojui sukėlė ir tai, kad minėto stojamojo egzamino negalima nei perlaikyti, nei išlaikyti vėliau, jei tądien, pavyzdžiui, turėjai sveikatos ar kitokio pobūdžio problemų.
„Egzaminas vyksta gegužės pradžioje. Tiesa, kad organizuojamas jis tik kartą ir vienu metu visiems. Tą užtikrinti mums padeda greta esanti Senvagės gimnazija – paskolina savo patalpas. Tiesiog tokios yra taisyklės. Manome, kad jei esi labai suinteresuotas, galėsi dalyvauti“, – paaiškino S. Jurkevičius.
Jo teigimu, jei egzaminas būtų vykdomas kelis kartus, moksleiviams būtų formuojamos nevienodos aplinkybės.
„Sudarome galimybę kiekvienam ateiti ir laikyti egzaminą. Stengiamės jį vykdyti visiškai skaidriai, teisingai“, – sakė jis.