Į KT kreipiasi Seimo nariai socialdemokratais Vytenis Povilas Andriukaitis ir Julius Sabatauskas, konservatorė Vida Marija Čigriejienė ir „darbietis“ Vydas Gedvilas. Tiesa, į KT besikreipiantys parlamentarai susipainiojo - Mokslo ir studijų įstatymą spaudos konferencijos metu vadino „Aukštojo mokslo įstatymu“.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje V. Andriukaitis aiškino, kad į KT prašant išaiškinti vieną ar kitą įstatymo aspektą nutarta kreiptis dėl įstatymo nuostatų, susijusių su aukštųjų mokyklų autonomija, organizacine universitetų struktūra, finansavimo aspektais - gerai besimokančio studento sąvoka. Pasak jo, šiais klausimais KT jau yra pasisakęs.
Seimo nariai tikisi, kad KT išaiškinimas turėtų pasiekti rugsėjį. Jie neabejoja, kad dalis įstatymo nuostatų bus pripažintos kaip prieštaraujančios Konstitucijai.
Pasak V. Andriukaičio, bus ruošiamas ir kitas kreipimasis į KT - dėl viso Mokslo ir studijų įstatymo atitikimo Konstitucijai. į KT bus siekiama kreiptis Seimo nutarimu.
G.Steponavičius: Vyriausybės ir Seimo teisininkai prieštaravimų Konstitucijai neįžvelgė
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ragina Seimo narius bendromis jėgomis įgyvendinti seniai pribrendusią aukštojo mokslo pertvarką ir nekelti nereikalingos sumaišties brandos egzaminų bei priėmimo į aukštąsias mokyklas metu.
„Raginu Seimo narius bendromis jėgomis siekti pažangos aukštajame moksle ir įgyvendinti užsibrėžtą reformą, o ne ją stabdyti. Seimo narių grupė turi teisę kreiptis į KT dėl išaiškinimo. Tačiau raginimai visam Seimui nutarimu kreiptis į KT kelia nereikalingą sumaištį tuo metu, kai abiturientai laiko brandos egzaminus ir jau vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas pagal naująją tvarką,“ – išplatintame pranešime sako G. Steponavičius.
„Svarstant Mokslo ir studijų įstatymo projektą, ne vieną mėnesį vyko diskusijos, svarstymai dėl svarbiausių nuostatų. Šiose diskusijose dalyvavo įvairios interesų grupės ir specialistai, tame tarpe – ir teisininkai. Vyriausybės ir Seimo teisininkai prieštaravimų Konstitucijai Mokslo ir studijų įstatyme neįžvelgė,“ – teigia švietimo ir mokslo ministras.
V.M.Čigriejienė: ši reforma - socialiai neteisingiausia
V. M. Čigriejienė vardijo, jos nuomone, ydingas įstatymo vietas. Pasak jos, įstatymas turi itin blogų spragų – esą Konstitucija įpareigoja finansuoti gerai bestudijuojančius studentus, o ne gerai baigusius vidurines mokyklas. „Dabar net du metus valstybė finansuos gerai baigusius mokyklas, net jei jie ir visai „nusistudentautų“. Taip bus sukurta neteisybė, kuri ir yra antikonstitucinė, sukurianti neteisybę tarp studijuojančių“, - aiškino parlamentarė.
Kita įstatymo spraga V.M.Čigriejienė vadina valdymo sistemos kaitą – iš biudžetinių įstaigų aukštosios mokyklos taps viešosiomis įstaigomis. „Ji akivaizdžiai atima iš universitetų autonomijos teisę. Vertimas viešosiomis įstaigomis – universitetų vertimas „uabais“, - piktinosi parlamentarė.
Jai nesuprantama, kodėl demokratiškai renkamas Senatas bus keičiamas esą neskaidriais skiriamais valdymo organais – universitetų taryba. Jos manymu, keletą narių į tarybą skiriant švietimo ir mokslo ministrui, nebus apsieita be politizavimo.
„Įstatymas, reikia pasakyti, yra destruktyvus, nes jame siūloma aukštojo mokslo problemas spręsti laisvosios rinkos metodu. Toks įstatymas neįgyvendins aukštųjų mokyklų siūlomos studijų kokybės, bus suduotas smūgis tolygiai regionų plėtrai, o aukštasis mokslas taps turčių privilegija“, - aiškino konservatorė.
Be to, sako Seimo narė, aukštajam mokslui įtakos darys ministras. „Tai ne aukštojo mokslo, o bankų parėmimo reforma, studentai suskirstyti į mokančius ir nemokančius, tai kelia kai kurias socialines problemas, ši reforma Lietuvoje bus socialiai neteisingiausia“, - kalbėjo konservatorė. Jos teigimu, įstatymas universitetą sulygina su įmone.
DELFI primena, kad Mokslo ir studijų įstatymą Seimas priėmė balandžio pabaigoje.