Pasikeitė Harvardas, pasikeis ir Lietuvos universitetai, arba kodėl Britanijoje geriausius darbus gauna filosofai

Lietuvai reikia pereiti iš senosios aukštojo mokslo sistemos, tvirtina šalyje viešėję ekspertai iš užsienio. Universitetai raginami aktyviau galvoti, ką veikia jų absolventai ir užtikrinti, kad baigusieji universitetą turėtų reikiamus įgūdžius, reikalingus padoriam darbui.

Koks bus ateities aukštasis mokslas Lietuvoje, diskutuota Europos investicijų banko instituto Vilniuje surengtoje diskusijoje. Šiuo metu 160 tūkst. studentų Lietuvoje studijuoja 14-oje valstybinių, 9-iuose privačiuose universitetuose (71,5 proc.) ir kolegijose (28,5 proc.). Tačiau iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų į geriausių pasaulyje universitetų 800-tuką patenka vos 4 aukštosios.

Olandų sėkmės paslaptis

„Lietuvai, kaip ir daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių, reikia siekti didesnės konvergencijos – perėjimo nuo senosios aukštojo mokslo sistemos. Pirmiausia universitetas turi atkreipti dėmesį į įsidarbinimo galimybes, o kad galėtų tinkamai dirbti, turi turėti pakankamą finansavimą“, – sako Mastrichto universiteto profesorius, buvęs Nyderlandų švietimo, kultūros ir mokslo ministras Jo Ritzenas.

Pasak J. Ritzeno, universitetai susiduria su iššūkiu – sistema turi būti diversifikuota, atitikti studentų galimybes, talentus ir gabumus. Profesoriaus teigimu, prieš 40 metų supratimas darbo rinkoje buvo visiškai kitoks. Šiandien, kai kalbame apie galimybę įsidarbinti, žinome, kad darbo rinkoje yra tam tikri reikalavimai: reikalingos žinios, komunikaciniai gebėjimai, komandinis darbas ir ypač sugebėjimas spręsti problemas. Tokia filosofija vyrauja Mastrichto universitete.

J. Ritzenas pastebėjo, kad dabar visi Nyderlandų universitetai patenka į geriausiųjų pasaulio universitetų 500-uką. „Esame nedidė šalis, to pasiekėme, nes sugebėjome pritraukti studentų iš užsienio, sugebėjome teikti mokymą ne tik sava, bet ir anglų kalba. Svarbu, kad ir pradinėse, ir vidurinėse mokyklose mokiniai galėtų susikalbėti su kitų šalių mokiniais, studentais“, – kalbėjo J. Ritzenas. Studijos anglų kalba Nyderlandų universitetuose pasiūlytos 1990 m.

Jungtinėje Karalystėje graibstomi filosofai

Europos Komisijos (EK) atstovė Julie Fionda atkreipė dėmesį, kaip per pastarąjį šimtmetį pasikeitė

aukštasis mokslas. Prieš 100 metų Harvardo universitetą baigdavo apie 500 absolventų, dauguma jų būdavo vyrai ir daugiausia iš pasiturinčių baltųjų šeimų. Tačiau pradėtos vykdyti reformos, atsirado absolventų iš Turkijos, Indijos, Šveicarijos, studijas galėdavo baigti ir juodaodžiai. Augo studentų amžiaus intervalas.

2012 m. Harvardą baigė per 7000 studentų, maždaug tiek pat vyrų ir moterų, 26 proc. jų buvo etninių mažumų atstovai, 23 proc. – tarptautiniai studentai. „Tai tik pavyzdys, kuris parodo ir reprezentuoja tuos pokyčius, kurie įvyko universiteto sistemoje per pastaruosius dešimtmečius. Tai daug atviresnė sistema, priimanti įvarius studentus, manau, ši tendencija tęsis toliau“, – kalbėjo J. Fionda. EK atstovė prognozuoja, kad ateities studentai bus daug aktyvesni dalyviai, patys kuriantys žinias, jie turės daugiau pasirinkimų, kur investuoti savo laiką ir pinigus. Jie bus ir daug kritiškesni vartotojai.

„Mano supratimu, universitetai turi daug aktyviau galvoti, ką daro buvę jų studentai. Jie turi bendradarbiauti su darbdaviais, užtikrinti, kad baigusieji universitetą turėtų reikalingus įgūdžius, kad galėtų gauti padorų darbą. Nėra vieno sprendimo, vieno studijų dalyko, kuris galėtų užtikrinti gerą darbą“, – kalbėjo J. Fionda.

EK atstovė pateikė Jungtinės Karalystės pavyzdį: čia geriausios galimybės gauti darbą baigus filosofiją, o štai Vokietijoje graibstomi inžinieriai – jie į šalį importuojami iš Ispanijos. Rumunijoje geras darbo vietas gauna fizikai, tačiau įsidarbina tik 43 proc. istorijos ir filosofijos absolventų. „Tai sako, kad patys universitetai, regioninės ir nacionalinės institucijos, turėtų susirūpinti, kad geriau pažintų savo rinkas, kad galėtų geriau koreguoti savo strategijas“, – sakė J. Fionda.

V. Klyvienė: finansavimo didinimas neefektyviam modeliui nėra prasmingas

„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad reformos aukštame moksle vykdomos, tik nepakankamai. „Paskutinė Gintaro Steponavičiaus reforma, perėjimas prie finansavimo per studentų krepšelį, turi tam tikros racijos, bet visų aukštojo mokslo problemų akivaizdžiai neišsprendžia“, – DELFI sakė diskusijoje dalyvavusi V. Klyvienė.

Pasak V. Klyvienės, būtinas dalykas yra konkrečios strategijos turėjimas. Turime galvoti ne tik apie konkurencingą, aukštos kokybės aukštąjį mokslą, kuris tenkintų tiek studentus, tiek darbdavius, bet ir priemones, kaip tą pasieksime. Ekonomistės teigimu, reikia nuspręsti, kokį turėsime finansavimo modelį, valdymo sistemą. Jos nuomone, šioje srityje klaustukų ir neapibrėžtumo dar tikrai daug.

„Neretai sakoma, kad pinigų trūkumas esminis dalykas, kuris kerta pamatus didesniam efektyvumui ir našumui. Su tuo nenorėčiau sutikti. Manau, finansavimo didinimas neefektyviam modeliui nėra prasmingas dalykas – sistema prarytų pinigus, bet nei efektyvumo, nei konkurencingumo prasme rezultatas greičiausiai nebūtų pasiektas“, – sako V. Klyvienė.

Jos tvirtinimu, pinigų kasmet gali prireikti vis daugiau ir daugiau vien norint išlaikyti turimą infrastruktūrą. Įvertinus emigracijos ir gyventojų senėjimo iššūkius, klausimas, ar racionalu investuoti į kiekvieno atskiro universiteto infrastruktūros atnaujinimą. „Kol nebus apsisprendimo, kokį modelį norime matyti aukštajame moksle, tol ir toliau bus tampoma neturtingo biudžeto paklodėlė kiekvieno universiteto į savas puses ir reikalavimas didesnio finansavimo nesibaigs nepaisant to, kad studentų srautas toliau mažės“, – apibendrina pašnekovė.

Ekonomistės manymu, privatus sektorius ateityje greičiausiai įsitrauktų į aukštojo mokslo finansavimą, tačiau universitetams reikia didesnio atvirumo.