Ketvirtadienio rytą buvo pranešta, kad lietuvių kalbos ir literatūros įskaitas abiturientai laikys kovo 30 – balandžio 1 dienomis, užsienio kalbų įskaitas – balandžio 2 ir 3 dienomis. Būtent tuo metu mokiniams turėtų būti pavasario atostogos.
„Kaip tai suprasti? Ar abiturientai nebeturės pavasario atostogų? Gimnazijos tvarkaraštyje parašyta, kad tuo metu bus atostogos. Vėl egzaminų centras kvailioja. Abiturientams ir taip sunku dėl visų nesąmonių, o dar atima atostogas, per kurias jie galėtų arba atsipūsti prieš egzaminus, arba palopyti kokio nors dalyko spragas. Žodžiu, kaip suprantu, ir šiemet laukia eilinė nesąmonė“, – piktinosi DELFI skaitytojas.
Jam taip nepatiko ir Nacionalinio egzaminų centro (NEC) sprendimas tarp matematikos ir istorijos egzaminų palikti tik vieną laisvą dieną.
„Absurdas. Tai vieni sunkiausių egzaminų, kuriuos renkasi dažniausiai, kodėl tarp jų nebuvo galima padaryti bent 3-5 dienų tarpo?“, – klausė jis.
Situaciją vadino absurdiška
Situaciją, kai tarp dviejų svarbių egzaminų paliekama tik viena laisva diena, absurdiška pavadino ir Lietuvos mokinių parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Patricija Kalkytė.
„Aišku, egzaminui nepasiruoši nei per dieną, nei per dvi, tačiau tarpas turėtų tarp egzaminų turėtų būti didesnis, nes per dieną sunku psichologiškai atsistatyti ir pasiruošti kitam sunkiam išbandymui. Tarpas tarp egzaminų turėtų būti bent 2-3 dienos“, – įsitikinusi P. Kalkytė.
Tačiau piktintis dėl to, kad kalbų įskaitos vyks per pavasario atostogas, ji nemato prasmės.
„Nemanau, kad tai yra nelogiška. Mokytojams lengviau susitvarkyti su įskaitas laikančiais mokiniais, nereikia rūpintis pašaliniais dalykais, mokykloje yra tylu. Jeigu kalbos įskaitos būtų laikomos paprastomis dienomis, tai trukdytų kitiems mokiniams, jie negalėtų mokytis, būtų apribotas tam tikrų klasių lankomumas. Aišku, nepasitenkinimą tarp mokinių tai kelia, tačiau bent jau praėjusiais metais abiturientai po įskaitų turėjo 2-3 laisvas dienas, per kurias ir galėjo ilsėtis“, – prisiminė P. Kalkytė.
Ji patikino, kad praėjusiais metais NEC tarėsi su mokiniais dėl atsiskaitymų tvarkos, į mokinių pasiūlymus buvo atsižvelgta, egzaminų tvarkaraštis šiek tiek pasikeitė. Pavyzdžiui, gamtos mokslų egzaminai buvo perkelti į vėlesnį laiką. Tačiau šiemet pasiūlymų iš NEC kartu aptarti atsiskaitymų grafiką mokinių parlamentas nesulaukė.
Atostogas abiturientams perkels
NEC direktorės pavaduotojos Teresės Blaževičienės teigimu, 2015 metų brandos egzaminų tvarkaraščiai rengti atsižvelgiant į 2014 – 2015 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-459.
Pasirodo, juose yra numatyta, kad abiturientams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 04-07–04-08 dienas. Be to, yra numatyta ir tai, kad abiturientams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko kalbų įskaitas arba brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.
NEC skaičiavimais, kasmet egzaminus laiko apie 35 tūkst. kandidatų, kurie renkasi vidutiniškai apie 3,5 brandos egzamino. Tad atsiskaitymų tvarkaraščiai kasmet sudaromi tokie, kokie būtų patogūs ir mokiniams, ir egzaminų tikrintojams.
Klaidų savo darbe nemato
Be to, T. Blaževičienės teigimu, brandos egzaminų pagrindinės sesijos tvarkaraštyje numatyta egzaminus vykdyti kas antrą dieną po vieną egzaminą per dieną, o pakartotinėje sesijoje vykdyti du egzaminus per dieną. Tad šiemet priimtas sprendimas matematikos ir istorijos egzaminus rengti tik vienos dienos skirtumu nuostatams nenusižengia.
„Tvarkaraštis sudaro galimybę per nustatytą laiką, iki dokumentų pateikimo į aukštąsias mokyklas paskutinės datos, kiekvienam kandidatui išlaikyti privalomąjį ir pasirinktus egzaminus per pagrindinę sesiją, o dėl pateisinamų priežasčių nedalyvavusiems pagrindinėje sesijoje ar neišlaikiusiems mokyklinio ar valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino – laikyti juos pakartotinėje sesijoje.
Brandos egzaminų tvarkaraštyje išdėstymą lemia ir egzaminų vykdymo techninės ir technologinės galimybės, nes kandidatai kartu su rezultatais nori matyti visų laikytų valstybinių brandos egzaminų skenuotus darbus. Be privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, tradiciškai populiariausi 3 egzaminai: užsienio kalbos (anglų), matematika ir istorija. Juos renkasi ir laiko didžiausias kandidatų skaičius, todėl minėtų egzaminų kandidatų darbų techninis parengimas vertinti ir pats vertinimas trunka apie mėnesį. Toks egzaminų išdėstymas tvarkaraštyje leidžia įvertinti visus valstybinių brandos egzaminų darbus, iki liepos 11 dienos paskelbti kandidatams rezultatus ir jų skenuotus darbus, vėliau sudaryti galimybes kandidatams pateikti apeliacijas, jas išnagrinėti ir pateikti apeliacinius rezultatus, kad mokyklos spėtų laiku išspausdinti brandos atestatus, mokiniai – pateikti aukštosioms ar kitoms mokykloms mokymosi pasiekimus įteisinantį dokumentą“, – pasakojo ji.
2016 metais užsienio kalbų įskaita nebus vykdoma. Valstybinio užsienio kalbos brandos egzamino programoje numatyta šio egzamino kalbėjimo dalis.
„Kada geriau vykdyti šią egzamino dalį, aptarsime su mokytojais, tėvų ir mokinių atstovais“, – patikino T. Blaževičienė.
Paskelbė egzaminų datas
DELFI primena, kad pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės gegužės 2-ąją prancūzų kalbos egzaminu. Kaip ir praėjusiais metais, brandos egzaminų tvarkaraštyje numatyta ir kitus užsienio kalbos (anglų, rusų ir vokiečių) brandos egzaminus vykdyti šeštadieniais gegužės mėnesį. Pagrindinė sesija ir truks iki birželio 19 dienos, pakartotinė sesija vyks birželio 22–liepos 7 dienomis.
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas raštu vyks birželio 2-9 dienomis, prieš tai dešimtokams bus rengiami kalbų žinių patikrinimai žodžiu.
Anot NEC, tvarkaraščius patvirtino švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.