Asmuo, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinomi, 2017 m. spalio mėnesį pareiškė norą 2018-aisiais tapti šauktiniu, tačiau pašauktas tarnauti nebuvo.
„Man 26-eri metai ir jie manęs neima, nes buvau savanoris 3 metus ir 1 dieną. To užtenka, kad tarnyba būtų užskaityta, nors aš nurodžiau, kad mano lankomumas buvo tik 50 proc., nesijaučiu atlikęs tarnybą. Man buvo paaiškinta, kad, jei jau esi karių savanorių sąrašuose, tarnyba yra užskaityta“, – stebėjosi DELFI pašnekovas.
Jam esą buvo pasiūlyta toliau tęsti savanorystę savaitgaliais arba pretenduoti į darbą pilnu etatu.
„Aš pasakiau, kad noriu atlikti tik 9 mėnesių kursą, bet, pasak jų, man to negalima. Paklausus, ar tai reiškia, kad bet kas, kas nori išvengti 9 mėnesių tarnybos, gali užsirašyti savanoriu, atsiskaityti už 3 savaičių bazinį kursą, nelankyti pratybų 3 metus savaitgaliais, tačiau jis liks sąrašuose ir jam bus užskaityta karo tarnyba, atsakymas buvo „Taip“, – aiškino vaikinas.
Pašauktas gali būti tik neištarnavęs 3 metų
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Kazlauskienė DELFI patvirtino, kad aptariamas asmuo iš tiesų yra atlikęs kario savanorio tarnybą 2010-08-30 – 2013-08-30 ir šiuo metu yra įrašytas į Lietuvos kariuomenės parengtąjį rezervą kaip atsargos karys.
„Tad šiuo metu į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą minėtas asmuo būti šaukiamas net ir savo noru nebegali“, – užtikrino ji.
Tiesa, pateikti informacijos apie vaikino tikrąjį pratybų lankomumą ir tarnybos eigą kariuomenė negali dėl Lietuvoje galiojančios asmens duomenų apsaugos.
„Karys savanoris tarnybos metu negali patekti į šaukiamųjų sąrašus ir būti šaukiamas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT). O Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariui savanoriui po 3 tarnybos metų yra įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba ir šaukiamas į NPPKT jis būti nebegali. Jei iš kario savanorio tarnybos asmuo atleidžiamas mažiau nei po 3 metų, tarnyba jam nėra įskaitoma, tada jis vėl gali būti šaukiamas į NPPKT“, – dėstė kariuomenės atstovė.
Papasakojo, kokios yra karių savanorių pareigos ir teisės
G. Kazlauskienės teigimu, į karių savanorių lankomumą, aktyvų dalyvavimą, be abejo, yra atsižvelgiama, visada vertinamos nedalyvavimo pratybose priežastys. Be to, įprastai esą su kariais savanoriais, į tarnybą neatvykstančiais be pateisinamų priežasčių, sutartys yra nutraukiamos.
„Kario savanorio tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose vyksta dažniausiai savaitgaliais, daugmaž vieną savaitgalį per mėnesį (norint, įmanoma ir daugiau), bazinis kario savanorio įgūdžių kursas tarnybos pradžioje trunka 3 savaites, sutartis pasirašoma 4 metams, po 3 metų tarnybos įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba, mokamas atlyginimas pagal ištarnautą dienų skaičių, pradžioje apie 25 eurus už dieną arba pagal civilinio atlyginimo vidurkį.
Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių.
Kariai savanoriai dalyvauja pratybose ir mokymuose karinio vieneto sudėtyje, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo įstatymuose kariuomenei nustatytas užduotis. Karių savanorių rengimas vykdomas nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus. Pratybų ir mokymų trukmę, programas ir jų periodiškumą nustato kariuomenės vadas. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų“, – nurodė Lietuvos kariuomenės atstovė.
Atsakomybė taikyta daugiau nei 5 tūkst. kartų, dėl beveik 800 atvejų kreipėsi į policiją
Praėjusių šaukimų metu pagal nurodymą be pateisinamos priežasties į komplektavimo skyrius neatvyko daugiau nei 7 tūkst. šauktinių.
DELFI primena, kad neatvykus į komplektavimo skyrių be pateisinamos priežasties taikoma administracinė atsakomybė (sankcija – nuo 28 iki 289 EUR bauda) už karo prievolininko pareigų nevykdymą arba baudžiamoji atsakomybė (sankcija – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų) už tarnybos vengimą, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių.
„Karo prievolininkams administracinę atsakomybę taiko ir pati Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, 2017 m. šaukiamiesiems atsakomybė taikyta daugiau nei 5 tūkst. kartų. Į policiją dėl karo prievolininkų paieškos kreiptasi beveik 800 kartų“, – nurodė G. Kazlauskienė.