Apie studijas šioje srityje galvojanti Greta pasidalijusi skelbimu neslėpė nuostabos. Mergina patikino besibaiminanti, kad taip medžiojami naivūs aštuoniolikmečiai.
„Aišku, nesu naivi ir tikrai nemanau, kad paramą studijoms duodama tik už stiprią motyvaciją. Žinoma, reikės atidirbti toje pačioje įmonėje, tačiau man įtarimą kelia sąlygos. Šiuo metu net nesu užtikrinta savo sprendimu studijuoti pardavimų vadybą, o ką gali žinoti, jei kas po metų ar poros pasikeis – baisu tapti 21 amžiaus verge, kai dirbti teks už bet kokį atlyginimą ir bet kokiomis sąlygomis“, - jaudinosi mergina.
6 mėnesius neranda tinkamo kandidato
Tačiau apie tokius nuogąstavimus išgirdęs skelbimo autorius – įmonės „Starnita“ direktorius Mindaugas Milinavičius patikino, kad jokių užslėptų tikslų ieškoti čia nereikėtų. Maža to, viską teisėtai leidžia įstatymai.
„Idėja taikyti tokį modelį kilo iš asmeninės patirties – už mano mokslus buvo mokėta iš įmonės sąskaitos. Nutarėme pabandyti pritraukti bei užsiauginti naujus darbuotojus. Dažniausiai stojant į aukštąją mokyklą abiturientai jau žino, ką nori studijuoti, tačiau ne visiems pavyksta studijuoti nemokamai. Būta ne vieno atvejo, kai į nefinansuojamas vietas patekę studentai geriau išlaiko visus egzaminus ir turi sukaupę gerokai daugiau žinių nei tie, kurių mokslus apmokėjo valstybė. Norime kiekvienam suteikti šansą“, - kodėl nusprendė imtis tokio busimų darbuotojų finansavimo modelio, pasakojo M. Milinavičius.
Pasak jo, šiuo metu jau sulaukta 11 abiturientų užklausų, su jais po to bus bendraujama asmeniškai. Paklaustas, galbūt poreikis taip auginti darbuotojus kilo dėl to, kad pardavimų vadybininkų ypatingai trūksta, įmonės direktorius patikino, kad tokia problema tikrai egzistuoja – jau 6 mėnesius jie negali surasti įmonei tinkamo kandidato.
„Būtent šioje srityje labai trūksta profesionalių darbuotojų. Iš daugiau nei 100 užklausų buvo atrinkta apie 20 žmonių, kuriems buvo duotos užduotys. Deja, bet nei vienas po užduočių pateikimo su mumis nebesusisiekė. Užduotys buvo paprastos – pagal kandidatų mokamą užsienio kalbą parašyti mažą komercinį pasiūlymą, - pasakojo M. Milinavičius, - Iš pradžių galvojome, kad kaltos darbo sąlygos, tačiau biure nereikia būti nuo ryto iki vakaro, galima dirbti namuose, prie ežero ar sodyboje – gyvename technologijų amžiuje. Mums tiesiog svarbu, kad darbai būtų padaryti.“
Labiau vertina motyvacinį laišką nei gyvenimo aprašymą
Iš studentų jis pasakojo besitikintis, kad jie užaugs perspektyvūs vadybininkai ir metus laiko atidirbs įmonėje.
„Tikrai nebijome, kad darbuotojas pasakys mums viso gero ir išeis kitur. Jei taip bus, vadinasi, kažko trūksta ir tą trūkumą reikia užpildyti. Įmonė turi taikytis prie darbuotojo, o ne darbuotojas prie įmonės. Jei įmonė nesuteikia kažkokių galimybių – kodėl darbuotojas negali eiti kitur?“, - retoriškai klausė įmonės direktorius, paklaustas, ar nebijo samdyti tokių jaunų darbuotojų.
Jis patikino jau ne kartą darbuotojus samdęs ne pagal jų gyvenimo aprašymą, o būtent pagal motyvacinį laišką ir tuo nenusivylęs.
„Motyvacinis laiškas parodo, kaip konkrečiai žmogus gali atlikti užduotis bei kontaktuoti su klientu. Žinoma, gyvenimo aprašymas reikalingas, bet tikrai ne abiturientams, kurie yra ką tik baigę mokslus. Praktika, kuomet studentas dirba ir įmonė jam apmoka studijas, taikoma jau seniai. Manau, kad jeigu ji būtų populiaresnė, tai labai prisidėti prie jaunimo nedarbingumo skaičių sumažinimo. Aišku, prireiks laiko, tačiau abiturientai ateityje galės mokytis tikslingai – žinos, kur savo žinias panaudos praktiškai“, - šviesia jaunimo įsidarbinimo ateitimi tiki M. Milinavičius.
Darbuotojas privalo atlyginti tik metų išlaidas
Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė pasakojo, kad toks darbdavio ir studentų susitarimas yra civiliniai santykiai, todėl Darbo kodekso nuostatos, priešingai nei sutarus mokėti už įmonėje jau dirbančio darbuotojo studijas ar kvalifikacijos kėlimą, jam negalioja.
„Tačiau situaciją vertinant pagal bendruosius sutarčių sudarymo principus, susitarimas dėl studijų finansavimo sąlygų yra abiejų šalių sąmoningai prisiimtas įsipareigojimas. Priverstinio darbo požymių čia nėra, juolab, kad jaunuoliui baigus studijas, priimant į darbą darbdavys su juo bet kokiu atveju turės sudaryti darbo sutartį (kitaip tai bus laikoma nelegaliu darbu). O Darbo kodekso 95 straipsnio 5 dalis nustato: darbo sutartyje gali būti sulygta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms; kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. Pabrėžtina, kad šios nuostatos pradeda galioti tik pasirašius darbo sutartį“, - ar tokie santykiai ateityje nepavers jaunuolio XXI a. vergu, pasakojo G. Banaitytė.
Pasak jos, tokių sutarčių pasirašymas – sveikintinas reiškinys.
„Jei jos tenkina abi puses – darbdavys gali užsiauginti jam reikiamą specialistą, o jaunuolis iškart po studijų gaus darbą ir dėl to turės dar didesnės motyvacijos kokybiškai studijuoti“, - įžvelgė G. Banaitytė.