Šis reitingas buvo sudarytas pagal 2015 m. Valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Taip pat buvo įvertintas ir moksleivių skaičius: ne tik kiek kiekvieną gimnaziją baigė mokinių, bet ir, kiek jų laikė kiekvieną egzaminą.
„Čia radome įdomių paradoksų. Pavyzdžiui, pasirodo, didelėse mokyklose ne tiek ir daug mokinių laiko sunkius egzaminus“, – pastebėjimais su DELFI dalijosi žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Džiaugiasi kaimų mokyklų pasiekimais
Tiesa, nors didelių pokyčių reitinge nematyti, galima pastebėti, kad į pirmąsias gretas šiemet įšoko ir regionų bei kaimų mokyklos.
„Tokiais šviesuliukais vadinčiau: Marijampolės marijonų, Alytaus šv. Benedikto bei Ukmergės Taujėnų gimnazijas. Beje, pastarosios direktorius Darius Kaplūnas, kai jį kalbinau, štai ką pasakė: „Jei iš 12-os Taujėnų abiturientų net trys gavo šimtukus, vadinasi tai įmanoma visur, visose mokyklose. Ypač miestų".
Beje, kaip rodo pasaulio mokslininkų tyrimai, taip pat nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ataskaitų duomenys: 30 proc. bet kurios gimnazijos pasiekimų lemia direktorius. Žinoma, elitinėse gimnazijose, kurios atsirenka vaikus, yra kiek kitaip. Jei vaikai geri, tai svarbu jų nesugadinti.
Deja, kaip rodo pradinių, progimnazijų ir gimnazijų reitingai, pagal olimpiadų rezultatus, gimnazijos atsirenkančios vaikus, mažai dirba su vaikais. Kuo vaikai vyresni, tuo siaurėja vaikų, dalyvaujančių olimpiadose (pavardžių) skaičius. Vis mažiau ir mažiau. Taigi, vaikai apleidžiami, nepuoselėjami jų talentai. Liūdna“, – tikino žurnalistė.
Lietuvių kalbos egzaminui geriausiai paruošia:
1. Vilniaus licėjus
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija
3. Kauno technologijos universiteto gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
Anglų kalbos egzaminui geriausiai paruošia:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno technologijos universiteto gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija
Vokiečių kalbos egzaminui geriausiai paruošia:
1-5 Alytaus šv. Benedikto gimnazija
1-5 Biržų „Atžalyno“ vid. M-kla
1-5 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
1-5 Šiaulių S. Daukanto gimnazija
1-5 Vilniaus licėjus
Rusų kalbos egzaminui geriausiai paruošia:
1. Širvintų raj. Musninkų A. Petrulio gimnazija
2. Kėdainių šviesioji gimnazija
3. Vilkaviškio raj. Kybartų K. Donelaičio gimnazija
4. Vilniaus karaliaus Mindaugo m-kla
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Istorijos egzaminui geriausiai paruošia:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno technologijos universiteto gimnazija
3. Vilniaus privati gimnazija
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Eitminiškių vidurinė mokykla
Matematikos egzaminui geriausiai paruošia:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno technologijos universiteto gimnazija
3. Ukmergės raj. Taujėnų gimnazija
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Klaipėdos licėjus
Informacinių technologijų egzaminui geriausiai paruošia:
1. Akmenės raj. Ventos gimnazija
2. Šilutės raj. Vainuto gimnazija
3. Kauno Rokų gimnazija
4. Ukmergės raj. Taujėnų gimnazija
5. „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
Biologijos egzaminui geriausiai paruošia:
1. Neringos vid. M-kla
2. Vilniaus licėjus
3. Kauno technologijos universiteto gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
Chemijos egzaminui geriausiai paruošia:
1. Šalčininkų raj. Jašiūnų M. Balinskio gimnazija
2. Klaipėdos licėjus
3. Vilniaus Fabijoniškių vid. M-kla
4-5 Šalčininkų Eišiškių gimnazija
4-5 Vilniaus raj. Maišiagalos LDK Algirdo gimnazija
Fizikos egzaminui geriausiai paruošia:
1. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Marijampolės marijonų gimnazija
4. Kauno technologijos universiteto gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Geografijos egzaminui geriausiai paruošia:
1. Vilniaus licėjus
2. Lazdijų raj. Veisiejų gimnazija
3-5 Klaipėdos licėjus
3-5 Šilutės raj. Vainuto gimnazija
3-5 Vilniaus jėzuitų gimnazija
Geras mokytojas reiškia daug
„Pasirodo, yra tikrai stiprių gimnazijų ir regionuose, rajonų centruose, net visiškuose kaimuose. Labai dažnai gimnazijos lygį nulemia net vienas ar du mokytojai – nors tai atrodo neįtikėtina“, – komentuodamas reitingus sakė žurnalo redaktorius Gintaras Sarafinas.
Savo ruožtu J. Kučinskaitė pastebėjo, kad vaikai nebesirenka laikyti antros kalbos egzaminų. Net tose gimnazijose, kur, pavyzdžiui, vokiečių kalba – sustiprinta, vokiečių kalbos egzaminą laiko vos keli asmenys. Panašios tendencijos matyti ir prancūzų kalbos mokymesi.
Apžvelgė situaciją švietimo srityje: tai yra drama
Tiesa, reitingų sudarytojus labai liūdina situacija aukštosiose mokyklose. Pasak G. Sarafino, yra ir tokių studentų, kurie į aukštąją mokyklą išstojo su 0 balu.
Pasirodo, daugiausiai žmonių su tokiu balu įstojo į pedagogikos studijas.
„Papildomi balai jiems pridedami už tai, kad yra iš regionų, už motyvaciją, bet jie ateina su nuliu. Mūsų įsivaizdavimu tai yra drama. Jei kalbėjome, kad kokybė – labai prasta, tai pasakyčiau, kad šiemet buvo pramuštas dugnas“, – pripažino jis.
Anot G. Sarafino apklausus darbdavius paaiškėjo, kad dalis jų net nebeskaito tam tikrų aukštųjų mokyklų absolventų gyvenimo aprašymų.
„Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad apie 70 profesijų Lietuvoje yra pervertintos, tokia pati dalis esą yra pernelyg nuvertintos. Pastebėjome, kad prasilenkia darbdavių lūkesčiai ir jaunuolių svajonės. Kasmet masiškai stojama į teisę, viešąjį administravimą, verslą... Teko kalbėtis su vieno kooperatyvo vadovu, trys pas jį dirbantys pardavėjai yra baigę teisę“, – atskleidė G. Sarafinas.
Tuo metu J. Kučinskaitė pastebėjo, kad vienų universitetų ir kolegijų konkrečiose studijų kryptyse visų priimtų studijuoti pirmakursių balų vidurkis siekia net 8 – 9 balus iš galimų dešimties, o kitose tik 1,5 balo.
Kontrastai bado akis
Savo ruožtu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti prezidentas profesorius Pranas Žiliukas pripažino, kad kontrastai kiekviename sektoriuje kasmet stebina ir nė kiek nemažėja.
„Nors šiemet valstybinių brandos egzaminų įvertinimai kiek aukštesni, vis dėlto daugiau nei trečdalis abiturientų vidurkį užtikrino mažesnį nei reikia valstybės finansuojamai vietai universitete gauti. Vaizdas yra liūdnas“, – sakė jis.
Pasak P. Žiliuko, didžiausią nerimą jam kelia situacija mažosiose aukštosiose mokyklose – įstojimo balai ten tik mažėja.
„Jei žmogaus konkursinis balas bus skaičiuojamas atsižvelgiant į keturis mokymosi dalykus, įvertintus ketvertais, jis bus 0,8. O į aukštąsias mokyklas įstoja asmenys ir su mažesniais balais. Jei žmogus turi 0 balą, vadinasi jis visai nesimokė tam tikrų dalykų“, – realybę aukštosiose mokyklose atskleidė jis.
P. Žiliukas prasitarė, kad aukštosios mokyklos tariasi nuo 2016 m. laikytis ne mažesnio kaip 2 balų kriterijaus ir į mokamas, ir į nemokamas studijų vietas. Šį nutarimą jau pasirašė 15 universitetų. Be to, būsimas studentas turės būti išlaikęs bent vieną valstybinį brandos egzaminą.
Paaiškino, kodėl matosi ryškūs skirtumai
Tuo metu Lietuvos kolegijų direktorių asociacijos prezidentas profesorius Viktoras Senčila sakė, kad daugelis problemų kyla dėl to, kad Lietuvoje trūksta jaunimo.
„Tinklas yra per didelis, o jaunimo – per mažai. Reikia suprasti ir tai, kad tos sistemos dalys yra skirtingos. Į universitetą dažniau ateina tie žmonės, kurie mėgsta sėdėti su knyga, o į kolegijas – tie, kurie mėgsta veikti“, – kodėl matosi tokie ryškūs skirtumai, aiškino jis.
Anot V. Senčilos, kolegijų direktoriai taip pat stengiasi spręsti bėdas. Netrukus bus svarstomas ir klausimas dėl vieno minimalaus balo įvedimą.
Kokių darbuotojų ieško?
Darbdavių apklausą atlikusios sociologinių tyrimų bendrovės „Prime consulting“ vadovas Saulius Olencevičius sakė, kad darbdaviai, atsirinkdami žmogų, žiūri į jo sukauptus pasiekimus ir turimas žinias.
„Iš apklausos galime padaryti tam tikras įžvalgas: visus universitetus darbdavių atstovai žino, kolegijų – nelabai. Galima sakyti, kad universitetų absolventai labiau važinėja po Lietuvą, jie yra mobilesni. Tuo metu kolegijos yra labiau žinomos regionuose.
Darbdaviai stengiasi atsirinkti tuos darbuotojus, kurie yra vietiniai – jų įgytos žinios yra pritaikomos konkrečioje vietoje ir regione, jiems lengviau pritapti“, – sakė jis.
Žurnalo kūrėjų teigimu, geriausiai į darbdavių poreikius įsiklauso Kupiškio, Rietavo, Zarasų, Rokiškio savivaldybių atstovai.
Žurnale – ir daugiau reitingų
Žurnalas „Reitingai“ taip pat pristatys dešimt skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingų ir vertinimų: pradinių mokyklų reitingas ir progimnazijų reitingai pagal mokinių dalyvavimą nacionalinėse olimpiadose ir konkursuose; pagrindinių mokyklų ir gimnazijų reitingas pagal vaikų dalyvavimą nacionalinėse olimpiadose ir konkursuose; gimnazijų reitingas pagal vaikų dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose; dalykinis gimnazijų reitingas, padedantis moksleiviams (bei jų tėvams) pasirinkti mokyklą ir parodantis, kuriose mokslų srityse atskiros mokyklos yra stiprios.
Kūrėjai taip pat sudarė ir kolegijų studijų krypčių reitingą, iš kurio matyti, kaip darbdaviai vertina kiekvienos kolegijos atskirų specialybių absolventus bei kokio lygio studentai stoja į skirtingas kolegijas. Kartu pateikiami duomenys, kaip konkrečios studijų krypties (2013 m.) kolegijų profesiniams bakalaurams sekėsi darbintis ir kokį jie gauna darbo užmokestį. Palyginimui pateikiami ir duomenys, kaip konkrečios krypties studijų programas įvertino Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ekspertai.
Kartu žurnalas „Reitingai“ pristato tūkstančio skirtingų Lietuvos darbdavių, kurių įmonėse dirba 180 tūkst. darbuotojų, apklausą: kokių jaunuolių gyvenimo aprašymų šie vadovai sulaukia daugiausiai, bet į darbą nekviečia ir kokių studijų programų absolventų įmonėms ir įstaigoms ypatingai stinga ir jie graibstomi vos tik spėja užbaigti studijas.
Dar vienas žurnalo „Reitingai“ tyrimas apie Lietuvos regionus parodo, kur stoja ir ką studijuoja skirtingų savivaldybių abiturientai. Beje, skirtumai tarp atskirų savivaldybių jaunuolių pasirinkimų stebina ir glumina. Įvertinus keliolika kriterijų, liūdniausias vaizdas atsiveria iš Širvintų r. savivaldybės, o šviesiausias – iš Šiaulių miesto savivaldybės.O Darbo biržos skyrių reitingas padės suprasti, ko absolventai ir darbdaviai gali tikėtis iš skirtingų regionų Darbo biržos padalinių.