Vadovaujantis naujausiais Mokslo ir studijų įstatymo pokyčiais, nuo 2018 m. kovo 1 d. Lietuvos aukštosios mokyklos gali vykdyti tik akredituotų krypčių studijas.
Atsižvelgdamas į iškeltus kriterijus tyrimą atlikęs Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) išsiaiškino, kad po vertinimo universitetuose verta palikti tik 795 iš 982 studijų programų, kolegijose – 294 iš 304.
Be sąlygų universitetuose laikinai akredituota 51 proc. programų (kolegijose – 58 proc.), su sąlygomis – 21 proc. (kolegijose – 38 proc.), su ribojimais – 28 proc. (kolegijose – 4 proc.).
Vertinimas su sąlygomis reiškia, kad šiais metais aukštosios mokyklos dar galės priimti studentus, tačiau visos jų teikiamos naujos studijų programos bus vertinamos išoriškai, pasitelkiant ekspertus, o su ribojimais – kad šiemet priėmimas nebegalės būti vykdomas, studijų programa privalės būti išregistruota iš karto, kai studijas baigs šiuo metu besimokantys.
Laikinai studijų kryptys vertintos dėl procesinės tvarkos – tokiu būdu užtikrinamas perėjimas nuo vienos sistemos prie kitos. Šis statusas galios tol, kol visos studijų kryptis bus įvertintos išoriškai.
Daugiausiai bėdų – Klaipėdoje ir Šiauliuose
Pasak SKVC direktorės Noros Skaburskienės, daugiausiai ribojamų studijų krypčių buvo Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose, iš kolegijų išsiskyrė esanti Marijampolėje.
„Klaipėdos universitete fiksuoti 16-os bakalauro studijų krypčių ribojimai, Šiaulių universitete – 10-ies.
Aukštosios mokyklos gali kreiptis prašydamos peržiūrėti 2017 m. mokslo vertinimo rezultatus, jos turi teisę dar atsisakyti vykdyti tam tikras studijų programas, jei tai yra susiję būtent su vertinimo rezultatais, tad situacija gali dar šiek tiek kisti“, – nurodė ji.
Viceministras: turi būti arba stipru, arba mums nereikia
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas aiškino, kad šioje situacijoje universitetai turbūt turės du pasirinkimus – arba stiprinti savo išteklius, kad nekiltų abejonių dėl kokybės, arba suvokti, kad tai – ne jų profilis ir pasitraukti iš įvardytų studijų krypčių.
„Turi būti arba stipru, arba mums nereikia. Mūsų šaliai nereikia silpnų studijų programų“, – griežtai nukirto jis.
Pasak viceministro, jei viena studijų kryptis visoje šalyje būtų įvertinama prastai, siekiant, kad potencialūs studentai neišsibėgiotų į užsienį, ne mažiau nei dviejose aukštosiose mokyklose programos vis dėlto būtų paliekamos. Tiesa, tuomet keliama sąlyga pateikti planą, kaip galima būtų sustiprinti kokybę.
Prasčiausiai Lietuvoje rengia vadybininkus
Vertinant studijų krypčių pjūviu, prasčiausiai pirmosios pakopos (bakalauro studijos) atrodo vadybos (7), verslo (5), komunikacijos (4), ekonomikos (4), informatikos (4) ir politikos mokslų (4) srityse.
Kalbant apie antrosios pakopos studijas (magistro), daugiausiai studijų programų bus uždaroma vadybos (7), ekonomikos (4), politikos mokslų (4) ir komunikacijos (4) srityse.
„Vadybos srityje vykdomos 56-ios studijų programos, net 14-oje aukštųjų mokyklų siūloma akredituoti ribojimai. Tai reiškia, kad priėmimas nebegali vykti. Pedagogikoje buvo teikiamos 58 studijų programos, dešimtyje aukštųjų mokyklų jos laikinai akredituojamos – tai reiškia, kad priėmimą gali vykdyti, ribojimai – penkiose, tai reiškia, kad tam tikra dalis nebegalės vykdyti priėmimo. Programų skaičius natūraliai stambiose studijų kryptyse mažės“, – sakė N. Skaburskienė.
Tiesa, neatmetama galimybė, kad aukštosios mokyklos pradės registruoti naujas studijų programas.
Žiūrėjo į tris rodiklius
N. Skaburskienė aiškino, kad universitetai buvo vertinami vadovaujantis trimis pagrindiniais kriterijais, kolegijos – tik paskutiniais dviem.
Pirma, universitetų vykdomos mokslo (meno) veiklos lygio vertinimo rezultatų penkių geriausių mokslo krypties darbų ekspertinio vertinimo suminiai svertiniai įverčiai už 2015 m. arba 2016 m. turi būti ne mažesni nei 1,5 balo.
Antra, aukštosios mokyklos vykdomų studijų krypties studijų programų, išoriškai vertintų ir akredituotų 6 metams, dalis nuo visų aukštosios mokyklos vykdomų studijų krypties išoriškai vertintų studijų programų turi siekti ne mažiau nei pusę vertintų programų.
Trečia, aukštosios mokyklos studijų krypties programų akredituotų 3 metams 2 kartus iš eilės vykdomų programų studijų kryptyje skaičius.
Studijų programų – daugiau nei 1,5 tūkst.
SKVC vadovės teigimu, šių metų vasario 12. d. duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip pusantro tūkstančio studijų programų.
Paprašius aukštąsias mokyklas įvertinti jas remiantis naujausiais kriterijais ir tą padarius aptariamam centrui, iš viso nubyrėjo apie 400 studijų programų arba beveik 30 proc.
„Šiemet studentai galės rinktis apie 350 universitetinių bakalauro studijų programų, kai pernai jų buvo 447. Antrojoje pakopoje šiemet liks 437 programų, pernai jų buvo 525. Kolegijose priėmimas į studijų programas išliks beveik nepakitęs“, – aiškino ji.
Įvardijo tolesnius žingsnius
G. Viliūnas tikino, kad rezultatai – gana stiprūs, o norint jų pasiekti reikėjo nemažai padirbėti ir su metodika, ir su pačiomis aukštosiomis mokyklomis.
„ŠMM yra labai patenkinta tuo, kad pavyko bendrai su aukštosiomis mokyklomis sutarti dėl kriterijų, kuriais mes šiemet formuosime savo studijas. Tikimės, kad studijų krypčių vertinimas prisidės bent prie dviejų parametrų stiprėjimo – geresnių sąsajų tarp mokslo ir studijų ir studijų programų stambinimo“, – lūkesčiais dalijosi jis.
Pasak ministerijos atstovo, pokyčių bus ir daugiau.
„Kitas žingsnis – studijų programų vertinimas, o šis žingsnis – to dalis. Yra dar tokia tema kaip studijų trukmė – galimybė bakalauro studijas trumpinti iki trejų metų. Palaikytume tai tose kryptyse, kur tai įmanoma, pavyzdžiui, galbūt socialiniuose moksluose, visų pirma“, – kalbėjo G. Viliūnas.
Anot jo, skiriama dėmesio bus ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimui, studentų finansinei padėčiai – žadama pereiti prie sutartimis grįsto studijų finansavimo modelio, pervarstyti stipendijų klausimus.
„Norime pasiekti, kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų besąlygiškai konkurencingas pasaulio mastu, nenusileistų kitų šalių įstaigoms, geriausi mūsų šalies universitetai patektų į reitingų viršūnes“, – pripažino viceministras.
Siūlo įsiklausyti ir į darbdavių nuomonę
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pripažino, kad perėjimas iš vienos sistemos į kitą nulems daug pokyčių.
„Šiuo metu vykdoma reforma turės dar atsižvelgti į kai kurias mokslo ir studijų kryptis. Čia buvo parodyta komunikacijos kryptis – ją dėstančios aukštosios mokyklos greičiausiai nepasiekė mokslo rodiklio, bet, pažiūrėkime objektyviai, per pastaruosius 20 metų turinys labai keitėsi. Šiuo metu komunikacijos krypčiai priklauso ir komunikacinės industrijos – tai ir technologijos, ir menas, ir dizainas... Gerai, kad SKVC suteikė ir apeliacijos galimybę, nes būtina kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai“, – kalbėjo jis.
Pasak R. Kliuko, reikia atsižvelgti ir į unikalias studijų programas, ruošiančias valstybei labai reikalingus specialistus – tarkime, agronomus, gaisro saugos specialistus, tad jis siūlė įsiklausyti ne tik į aukštųjų mokyklų, bet ir į darbdavių nuomonę.
Priminė, kas lemia studijų kokybę
Savo ruožtu Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Žymantė Jankauskienė sakė, kad SKVC parengta informacija kolegijoms nėra nauja, tad ir reikšmingo pokyčio šioje akademinėje srityje neįvyko. Ji priminė, kad tik 4 proc. studijų krypčių kolegijose buvo įvertintos ribojimai.
„Norėčiau akcentuoti pirminį tikslą – studijų kokybę. Pasidžiaugėme visi partneryste, tačiau visada reikėtų žvelgti per 3 akis: ŠMM, aukštosios mokyklos ir potencialūs studentai“, – aiškino Ž. Jankauskienė.
Pasak Vilniaus kolegijos atstovės, į visą informaciją reikėtų žiūrėti kompleksiškai, kad galėtume konkuruoti tarptautinėje arenoje.
Ką reiškia sąvokos?
SKVC primena, kad akreditavimas – procedūra, kuria nustatomas studijų atitikimas reikalavimams, o laikinas akreditavimas – procedūra, kuria nustatytos prielaidos kokybiškų studijų vykdymui.
Savo ruožtu reguliarus vertinimas yra išsamus ekspertinis vertinimas, kurio metu įvertinama vykdomų studijų kokybė ir kurio pagrindu priimamas sprendimas dėl akreditavimo.
Laikino akreditavimo sprendimas galioja iki reguliaraus vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir įsigaliojimo.