601–800 reitingo poziciją užėmė Vilniaus universitetas (VU), 1001+ – Kauno technologijos universitetas (KTU). Iš viso šiame reitinge vertintos 1102 aukštosios mokyklos iš 26 tūkst. mokslo šviesulių, esančių 77 šalyse.
„Times Higher Education“ universitetų reitingas, įsteigtas 2004-aisiais, profesionalų vertinamas dėl taikomos metodologijos ir laikomas vienu patikimiausių įrankių reitinguojant universitetus.
Aukštai vertiname tarptautiniu lygiu mokslo ir inovacijų srityse
„Faktas, kad dvi Lietuvos aukštosios mokyklos į šį reitingą pateko, rodo, kad tik stiprūs Lietuvos universitetai yra aukštai vertinami tarptautiniu lygiu mokslo ir inovacijų srityse, kurias iš esmės ir vertina šis reitingas“, – DELFI sakė VU Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Vilma Radzevičienė.
Pasak jos, į šį reitingą universitete žvelgiama kaip į patikimą savianalizės įrankį, leidžiantį matyti pažangą, įsivertinti strateginių veiklų pokyčius.
„Mūsų tikslas – aukščiausio tarptautinio lygio studijos ir mokslas, vieninga bendruomenė ir efektyvus administracinis valdymas, o reitingas yra šios veiklos refleksija“, – kalbėjo V. Radzevičienė.
VU patenka tarp 1,5 proc. geriausių pasaulio universitetų
Anot universiteto atstovės, VU pozicijos šiame reitinge stabiliai gerėja, šiemet rodikliai augo keturiose iš penkių vertinamų sričių: studijos, mokslas, citavimas ir tarptautiškumas.
„VU patenka tarp 1,5 proc. geriausių pasaulio universitetų, o pagal darbdavių vertinimus esame 240 vietoje pasaulyje. Turime milžinišką potencialą, kurį verta skatinti. Mes jau konkuruojame pasaulinėje lygoje ir galime būti dar aukščiau, tačiau tam reikia deramų žingsnių valstybiniu lygiu. Matome būtiną ir neatidėliotiną visos aukštojo mokslo sistemos perkrovimo poreikį, taip pat ypatingą dėmesį skiriant ateities visuomenės iššūkiams – būtent mokytojų rengimui“, – aiškino pašnekovė.
V. Radzevičienės teigimu, tai, kad Lietuvoje sunku įgyti kokybišką išsilavinimą, yra mitas.
„Laikomės pozicijos, kad neatsakinga ignoruoti duomenis, rodančius, kad mokslinių tyrimų lygis, studijų programų aktualumas ir brandumas šalies aukštosiose mokyklose skiriasi ne procentais, bet kartais. Todėl būtina siekti tikslingo stipriausių šalies akademinių pajėgų konsolidavimo“, – sakė ji.
KTU – tarp 5 proc. pasaulio geriausių
Savo ruožtu KTU atstovai džiaugėsi, kad šis universitetas įvertintas už proveržį, stiprinant universiteto įvaizdį tarptautinėje erdvėje, ir pateko tarp 5 proc. pasaulio geriausiųjų.
„Reitinge universitetai vertinami 5 srityse: mokymo, mokslinių tyrimų, cituojamumo, pajamų iš pramonės arba žinių perdavimo ir tarptautinio įvaizdžio. Nuo praėjusiųjų metų KTU vertinimas mokymo ir mokslinių tyrimų srityje pakilo beveik po 1 balą, o didžiausias proveržis (2,2 balo) pastebimas tarptautinio įvaizdžio srityje“, – teigiama universiteto pranešime spaudai.
Tarptautinio įvaizdžio srityje KTU užima 881 vietą, mokslinių tyrimų srityje – 810-ąją. Geriausių rezultatų, remiantis šiuo reitingu, KTU pasiekė žinių perdavimo ir pajamų iš pramonės pritraukimo srityje. Pagal inovacijų kūrimo bei jų perdavimo į rinką lygį, investicijų mokslui pritraukimo iš verslo ir pramonės efektyvumą, Universitetas yra 680 vietoje pasaulyje.
„KTU rodo augančius rezultatus trijose iš penkių pozicijų. Ypač džiugina pakilusi reitingo vieta tarptautinio įvaizdžio srityje, kurioje vertinamas institucijos gebėjimas pritraukti užsienio studentus ir dėstytojus bei užsienio tyrėjus bendroms mokslinėms veikloms“, – teigė KTU Strategijos stebėsenos ir procesų skyriaus vadovė Lolita Jurkšienė.
Turime, kuo pasididžiuoti
Savo ruožtu žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas DELFI sakė, kad šių universitetų pasiekimai džiugina, tačiau jaunam žmogui, kuris galbūt tik renkasi, kur studijuoti, šie reitingai esą neturėtų būti vienareikšmis atsakymas.
„Jaunuoliams visuomet siūlome vertinti ne vieną, o kelis šaltinius. Tarptautiniai reitingai sureikšmina tam tikrus dydžius: vieni – tarptautiškumą, kiti – moksliškumą ir akademinius pasiekimus, dar kitiems labai svarbu ir kad Nobelio premijos laureatų būtų... Tiesa, nors vieni reitingai nelabai ką ir sako, jei 2 universitetai patenka į „Times Higher Education“ sudarytą tūkstantuką, gali suprasti, kad neblogai Lietuvoje yra, ne taip ir blogai atrodome“, – kalbėjo vyr. redaktorius.
G. Sarafino teigimu, tarptautiniai reitingai svarbūs ir pačioms aukštosioms mokykloms – galima pasidžiaugti, galima ir pasimokyti iš klaidų.
Atskleidė sėkmės priežastis
„Aš matau, kad tai daro pagrindiniai 5 geri universitetai Lietuvoje – VU, KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas. Tie universitetai yra paskyrę atskirus žmones, kurie dirba būtent su reitingais. Jie važinėja, susitikinėja, klausia, kokių reikia duomenų, kaip galima sustiprinti savo pozicijas. Savu laiku taip elgėsi estai – Tartu universitetas atsidūrė labai aukštai. Po to, kad tai svarbu, suprato VU ir KTU, o iš paskos – ir visi kiti“, – sėkmės priežastis kiek atskleidė G. Sarafinas.
Anot jo, tarptautinių reitingų rezultatai itin svarbūs toms aukštosioms mokykloms, kurios tikisi pritraukti studentus ne iš Lietuvos. Jie stengiasi dalyvauti ne tik reitinguose, bet ir kone visose įmanomose studijų parodose.
„Mums sunku konkuruoti tarptautiškumo srityje su Belgija, Olandija, Jungtine Karalyste, atsižvelgiant į studentų, mainų srautus, tačiau turime kitus stipresnius aspektus – mokslo personalas, akademikų lygis, tiriamoji veikla, kai kurie darbdaviai atsiliepia palankiai“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Turime 5-6 gerus universitetus
Pašnekovas pripažino, kad iš provincijos liūno kai kurie šalies universitetai išropojo ir jau tenkina dalies Europos šalių jaunuolių poreikius.
„Tai nuteikia optimistiškai tame visame bendrame neigiamame kontekste, kad mūsų šalies universitetai – beviltiški. Iš tiesų, ne visai taip yra. Turime 5-6 stiprius universitetus ir jie vis kyla į viršų atskirose kategorijose ir atskiruose parametruose“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Pasak jo, Švietimo ir mokslo ministerija ir Vyriausybė yra apsibrėžusi tikslą, kad vienas Lietuvos universitetas atsidurtų geriausiųjų pasaulio universitetų 300-uke, du – 500- uke. Svaja – tokių rezultatų pasiekti iki 2020 m.
„Jei VU universitetas pradės svarstyti, ką prie ko jungti... Žinokite, kyla milžiniški konfliktai. Tarsi ir buvo mesta užuomina iš MRU apie bandymą jungtis prie VU, bet VU Teisės fakultetas stojo prieš kiek įmanoma. Jie sako: „Ne, mes nenorime, mums tai trukdys, pakenks“. Nesvarbu, kas ir ko nori, dar yra universitetų bendruomenės, kurios nusprendė, ar prisijungimas jas silpnins, ar stiprins.
Ir arkliui aišku, kad jei būdamas apystipris prie savęs prisijungsi silpnus, tai nesustiprėsi, o nuleisi savo lygį, kol sutvarkysi visą jovalą. Pavyzdžiui, Suomijos Aalto universiteto atveju buvo jungiami 3 stiprūs universitetai, tad bendras junginys iš karto šovė į pirmąjį geriausių pasaulio universitetų šimtuką. Pas mus net minčių tokių nėra, kad stiprius tarpusavyje reikėtų jungti – bandoma paversti kažkokią aukštąją mokyklą kitos fakultetu ar akademija... Šakėmis ant vandens. O ir pačios bendruomenės – neįsigilinę, tad girdžiu tik begalę nepasitenkinimo, konfliktinių vertinimų“, – vertindamas šalyje vykstančią aukštojo mokslo reformą sakė G. Sarafinas.