Taip apie organizaciją „Gyvenimo menas“, kuri nuo praėjusių metų kovo turi oficialų leidimą vesti užsiėmimus Lietuvos mokyklose, kalba dešimtmetį jai priklausiusi Aistė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Kad ši organizacija atitinka visus naujajam religiniam judėjimui būdingus bruožus, patvirtina ir mokslininkai. Paprasčiau tariant, mokslininkams nekyla jokių abejonių, kad tai – sekta. Nors šio termino dėl jo neigiamos reikšmės tyrėjai ir nevartoja, svarbu pastebėti, kad naujiesiems religiniams judėjimams priskiriami ir Jehovos liudytojai, Krišnos sąmonės bendrija bei kitos visuomenėje sektomis vadinamos organizacijos.
Tiesa, pats „Gyvenimo menas“ savęs religine organizacija nelaiko ar bent apie tai neskelbia savo oficialioje interneto svetainėje. Priešingai – čia siūloma mokytis būti laimingam, išbandyti „paprastą ir efektyvią meditacijos techniką“ arba užsiregistruoti į „tylos meno kursus“.
Galbūt dėl šios priežasties mokinius sveikatinti panorusi organizacija neužkliuvo ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kuri jos parengtam projektui „Vaikų ir paauglių įtraukimas į sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą“ skyrė beveik 80 tūkst. paramą iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir atvėrė duris į 60 Lietuvos mokyklų. Šiame sąraše – ir prestižinėmis laikomos mokymo įstaigos.
Kaip matyti iš Delfi surinktų duomenų, organizacija finansavimą iš ES struktūrinių fondų gauna nebe pirmą kartą, o visi jos vykdomi projektai išskirtinai orientuoti į labiausiai pažeidžiamas socialines grupes.
Lyderį vadina „jo šventenybe“
„Gyvenimo menas“ aktyviai veikia visoje Lietuvoje. Kaip matyti iš jų puslapyje nurodytų kontaktų, kone kiekviename mieste yra organizacijai atstovaujantys asmenys. Organizacija Lietuvoje yra įkūrusi labdaros ir paramos fondą, taip pat valdo UAB „Naujas požiūris“.
Šio visame pasaulyje aktyviai veikiančio fondo įkūrėjas yra iš Indijos kilęs dvasinis lyderis Šri Šri Ravi Šankaras. Jį organizacijos nariai vadina „jo šventenybe“ arba „gyvenimo guru“.
Kaip anksčiau rašė „Lietuvos žinios“, organizacija skelbia, kad Šri Šri Ravi Šankaras „išėjęs iš 10 dienų tylos, pasiūlė žmonijai nuostabią dovaną – Sudaršan Kria (kvėpavimo praktiką), kuria dabar mokytojas dalijasi su žmonija“.
Šiuo metu, skelbiama fondo puslapyje, pasaulyje yra daugiau nei 10 tūkst. centrų, kuriuose vyksta kassavaitiniai užsiėmimai, o organizacijos mokymas esą palietė daugiau nei 370 milijonų pasaulio gyventojų.
Pats fondas apie religinį organizacijos pobūdį niekur neužsimena, o jo siūlomi kursai orientuoti į skirtingas auditorijas: vaikus ir jaunimą, pradedančiuosius ir pažengusiuosius.
Anot dešimtmetį organizacijai priklausiusios Aistės, patrauklūs mokymų pavadinimai ir aprašymai tėra organizacijos viršelis. Jos teigimu, fondas nutyli, kad, pavyzdžiui, net ir jaunimui skirtų mokymų pabaigoje yra rodoma Šri Šri Ravi Šankaro nuotrauka, o įvadinių kursų metu dalyviai vienas kitam turi pasakyti „aš priklausau tau“. Moteris įsitikinusi, kad tai – verbavimo technikos dalis.
Kad organizacija savo nariams pateikia ne visą informaciją apie veikimo modelį, pastebi ir ją tyrinėjusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, sociologė ir religijotyrininkė Milda Ališauskienė.
„Ką mes matome šitoje organizacijoje, kaip ir kai kuriuose kituose naujuosiuose religiniuose judėjimuose, kad žmonės, atėję į organizaciją, nėra iki galo supažindinami su jos esme. Šiuo atveju dažnai kalbama, kad čia yra tam tikrų kvėpavimo, jogos pratimų, bet nekalbama apie tai, kad yra tam tikras šios organizacijos lyderis, kuris formuoja visą šitą tikėjimo sistemą ir įveda tam tikras praktikas“, – pastebi M. Ališauskienė.
Kursų pabaigoje turi rodyti lyderio nuotrauką
Pati Aistė apie organizacijos atėjimą į mokyklas teigia sužinojusi tuomet, kai tokie užsiėmimai buvo pradėti vesti jos pačios dukrai. Savo turimomis žiniomis apie fondą ir galimas grėsmes ji teigė pasidalijusi su kitais tėvais.
„Tarp tėvų įvyko didžiulis konfliktas – vieni už, kiti prieš. Visi išsibarstė, vieni panikuoja, kiti ne. Vaikai visa tai, aišku, perėmė, nieko ten neišėjo. Mano dukra po dviejų dienų atsisakė eiti, nors mes absoliučiai nesikišome, tai buvo jos reikalas. Pakalbėdavome šiek tiek, bet ji pati anksčiau ir pas mokytoją yra buvusi. Jai dabar 12 metų, čia buvo organizuojama šeštokams. Kaip aš suprantu, nei jie ten ką nors išmoko, nei jiems tas stresas dingo, o, atvirkščiai – padidėjo. Dukra dvi dienas tikrai buvo suirzusi, o paskui pasakė, kad neis“, – kalba Aistė.
Jos teigimu, tokių mokymų galimos neigiamos įtakos neįžvelgiantys tėvai dar pajuokavo, jog „sektantais būtų galima laikyti 60 Lietuvos mokyklų“. Pašnekovė sutinka, kad susidaryti visą vaizdą apie šią organizaciją iš tiesų sunku, nes programa atrodo „labai nekaltai“.
„Realiai, art-excelio (kursų jaunimui – Delfi) pabaigoje jie turi rodyti (Šri Šri Ravi Šankaro – Delfi) nuotrauką. Tai nežinau, ar rodė, ar nerodė. Art-excelis jau yra verbavimo (pradžia – Delfi). Jiems svarbiausia – pavergti jaunimą, kad turėtų ilgai tarnaujančių“, – tikina moteris.
Kaip pripažįsta Aistė, ji pati į organizacijos veiklą buvo stipriai įnikusi, o kritiškiau žiūrėti į tokius užsiėmimus pradėjo praėjus maždaug septyneriems narystės metams, kai organizaciją ėmė palikti vis daugiau narių.
„Aš buvau fanatikė, važinėjau po visą pasaulį paskui tą mokytoją. Vokietijoje būdavau po 7 kartus per metus, esu baigusi nerealiai daug kursų, tai tikrai esu susipažinusi ne iš nuogirdų, savo kailiu viską patyriau“, – tikina ji.
Pasodinę prieš salę tyčiojasi, skiria bausmes
Pasak Aistės, verbavimo technikos esą taikomos ne tik vaikams ir jaunimui skirtuose mokymuose. Jos teigimu, panašūs metodai yra praktikuojami ir įvadiniuose organizacijos mokymuose.
Po jų, aiškina pašnekovė, seka dar vieni mokymai – DSN. Šį raidžių derinį pati organizacija šifruoja „daryk ką nors dabar“. Aistės teigimu, DSN mokymuose, kur ruošiami vadinamieji mokytojai, išryškėja ir visai kitoks šios bendruomenės veidas.
„Ten buvo tokių baisių dalykų. Aš niekaip negaliu pamiršti vienos mergaitės, kuri buvo baigusi tik bazinius kursus. Juose yra vienintelis toks tarsi nekaltas dalykas, kai reikia vienas kitą apkabinti ir pasakyti „aš priklausau tau“.
Paskui ją priėmė į DSN. O DSN‘e atsisėdi priešais salę ir visa salė tau turi sakyti pačius šlykščiausius dalykus – tu tokia negraži, tu bjauri, tu šlykštynė ir taip toliau. Tai mergaitei turbūt buvo hormonai sutrikę: jai truputėlį augo ūsiukai. Ji buvo visai jauna, nežinau kiek metų buvo, turbūt žiauriai mažai. Ji turėjo truputį vyriškų bruožų. Kaip dėjo visi... Ji išvažiavo kitą dieną, sakė, kad daugiau nenori su jais turėti nieko bendro. Aš neįsivaizduoju, kas jai paskui buvo; prisimenu ją visą gyvenimą“, – teigia Aistė.
Moteris pasakoja, kad tų pačių mokymų metu yra laikomasi griežtų taisyklių, o nepaklusus taikomos bausmės.
„Pavyzdžiui, per meditaciją niekam neleidžiama eiti į tualetą. Jeigu vienas atsistoja ir nutaria nueiti į tualetą, tada visi žiemą basi aplink pastatą lauke turi sukti ratus. Neprisimenu, kiek mes ten tų ratų apsukome“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.
Paradoksalu tai, kad mokykloms skirtame projekte organizacija nurodo, jog užsiėmimais siekiama ne tik padėti susidoroti su nuolatinio fizinio ir emocinio streso sukeliamomis psichinės sveikatos problemomis, bet ir mažinti savižudybių riziką bei patyčių lygį.
Ruošia „paklusniuosius kareivius“
Anot Aistės, šiais mokytojų, arba pažengusiems skirtais, kursais viskas nesibaigia. Moteris teigia, jog po jų nariai įsitraukia į sevą – taip organizacijoje vadinama tarnystė.
„Važiuoji į Vokietiją, nes ten yra ašramas. Lietuvoje ašramo nėra, yra tik salė, kurioje vyksta meditacija. Dabar ašramas dar yra Lenkijoje, bet tuo metu, kai aš buvau narė, pagrindinis buvo Vokietijoje. Ten tu jau važiuoji tarnauti ir ari – plauni indus, tualetus, darai valgyti ir taip toliau“, – pasakoja Aistė.
Be to, sako ji, išnaudojami ne tik fiziniai, bet ir profesiniai narių įgūdžiai: „Nemokamai atlieki dizaino darbus, viską darai nemokamai.“
Kaip skelbiama puslapyje „rekvizitai.lt“ šiuo metu paramos ir labdaros fonde „Gyvenimo menas“ dirba vos 3 apdrausti darbuotojai. Pats fondas savo 2018 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte yra nurodęs, kad „vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 1 žmogus“. Taip pat priduriama, kad „veiklos ir projektų vykdymo procese dalyvauja savanoriai“.
Pasak Aistės, jai pačiai išėjus iš organizacijos dėl patirtų psichologinių traumų prireikė nemažai laiko atsigauti. Moteris sako, kad tarnaudama guru dar neturėjo šeimos, mano, jos taip ir nebūtų sukūrusi, jei būtų nepalikusi organizacijos.
„Viskas labai aišku, kad tai yra naujosios religijos sekta. Aš tai galiu pasakyti 100 proc. Yra daugybė istorijų, kaip išsiskiria šeimos, todėl kad tu eini paskui guru. Tu tarnauji. Buvo tokia Mira iš Baltarusijos. Ji tapo mokytoja, važinėjo (paskui guru – Delfi). Dieve mano, kokie jos vaikai buvo mažiukai, ir ji juos paliko, kaip niekur nieko. Ten yra toks (požiūris – Delfi), kad tu išeini tarnauti ir niekas tau daugiau nebesvarbu“, – įspėja Aistė.
Paklausta, kas organizacijoje taip įtraukia ir kodėl pati tiek metų jai priklausė, moteris tikina, kad iš pradžių taikomos praktikos sukelia savotišką euforiją, o paskui ši bendruomenė tampa tarsi gyvenimo dalimi.
„Tai yra praktikos – dainavimai, kvėpavimo pratybos. Jos tave įtraukia kaip narkotikai. Kol tau gera, kol tu kaifuoji, tave pagauna stipriau ir įsitempia į visą organizaciją. Tie baziniai kursiai, art-excel ir pailginti – dar nieko. Bet yra kursai, kur jau ruošia „paklusniuosius kareivius“, ten kojas reikia mokytojams bučiuoti“, – apie mokymų užkulisius pasakoja pašnekovė.
„Kai tu suvoki, kad tai blefas, labai sunku šitai priimti. Antras dalykas – labai traumuoja, kai supranti, kad tave ilgą laiką išnaudojo. Buvo labai skaudžių dalykų. Jie ten labai neadekvačiai reaguoja, jiems viskas labai gerai. Žinokit, per kursus slovakas nusipjovė nosį – labai puiku, penkeri metai karmos nueina, ir viskas. Jiems viskas tik į gerą. Raupsais susirgai, labai faina. Jeigu nukritai nuo skardžio, irgi labai gerai, žodžiu, dešimt gyvenimų į priekį nugyvenai, ir viskas.
Dabar mirė žmogus, „Gyvenimo meno“ prezidentė, žmonės ateina ir juokiasi prie karsto, nu šakės. Ten yra toks požiūris. Visos tavo blogybės priimamos kaip gėrybės“, – priduria pašnekovė.
Nekyla jokių abejonių, kad tai – religinė organizacija
Kaip aiškina VDU profesorė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė, abejonių, jog „Gyvenimo menas“ gali būti priskiriamas naujiesiems religiniams judėjimams, nėra.
„Kodėl taip sakau? Todėl, kad, visų pirma, jis turi aiškų charizmatinį lyderį – Šri Šri Ravi Šankarą, yra tam tikra nauja mokymo sistema, yra palyginus nedidelė bendruomenė, kuri pasaulyje šiuo metu auganti.
Yra pirmos kartos narystė, tai yra tie žmonės, kurie dalyvauja organizacijoje, jie atėję iš kažkur kitur, nėra joje užaugę. Egzistuoja tam tikra skirtis, kurią „Gyvenimo meno“ organizacijos nariai palaiko, iki tol, kol jie tapo nariais, ir po to. Dauguma jų pozityviai vertina savo pokyčius po tapimo šitos organizacijos nariais. Moksline prasme man tikrai nekyla jokių klausimų, kad tai yra religinė organizacija ir kad tai yra naujasis religinis judėjimas“, – konstatuoja M. Ališauskienė.
Paklausta, kuo naujieji religiniai judėjimai skiriasi nuo sektų, religijotyrininkė tikina, kad mokslininkai šio termino dėl jo neigiamos konotacijos tiesiog nevartoja.
„Tiesiog mes nevartojame tos sąvokos „sekta“. Mes sakome, kad tai yra nauji religiniai judėjimai, nenorėdami nieko įžeisti“, – aiškina M. Ališauskienė.
Pats labdaros ir paramos fondas religinės organizacijos etiketės purtosi. Nors Delfi su organizacijos atstovais kol kas nepavyko susisiekti nei elektroniniu paštu, nei telefonu, kiek anksčiau „Gyvenimo meno“ prezidentė Dalia Balčiūnienė „Vakaro žinioms “ teigė, kad sąsajos su religija vedamos be reikalo.
„Jokiu būdu. Esame pasaulinės organizacijos dalis. Esame 160-yje pasaulio šalių. Fondas gyvuoja ne vienus metus. Jokios veiklos, susijusios su religinėmis apeigomis, nevykdome“, – D. Balčiūnienę citavo leidinys.
Paklausta, ar tyrinėdama „Gyvenimo meną“ pastebėjo, jog fondas savo mokymuose verbuoja naujus narius, M. Ališauskienė patikino, jog tai visoms organizacijoms įprasta praktika.
„Žinoma, kiekviena organizacija bando pritraukti naujų narių, nes jie užtikrina organizacijos veiklos tęstinumą. Tam, kad organizacija gyvuotų, jai reikia naujų žmonių, jai reikia atsinaujinimo, ir tai visiškai natūralus socialinis procesas“, – sako ji.
Kelia klausimą, ar tėvai žino, kas moko jų vaikus
VDU profesorė taip pat patvirtino, jog organizacijoje egzistuoja skirtingi įsitraukimo lygiai. Ji pastebi, kad vieniems nariams pakanka kassavaitinių užsiėmimų, kiti tampa mokytojais, atsidavusiais nariais, sekančiais Šri Šri Ravi Šankaro mokymą. Vis dėlto, sako ji, jeigu kalbama apie suaugusius asmenis, tai yra jų pačių pasirinkimas. Kiek kitokia situacija, pabrėžia mokslininkė, yra su vaikais.
„Jeigu organizacija kažkokias sveikatinimo programas vykdys mokyklose, tai yra darbas su nepilnamečiais vaikais. Tada kyla klausimas, ar tėvai žino, kas ir ką su jų vaikais daro? Iš principo tėvai iki 14 metų yra atsakingi už religinį švietimą. Mano požiūriu, tėvai turėtų turėti teisę paklausti, kokia čia organizacija, ir priimti sprendimą, ar jų vaikai eis į tas sveikatinimo programas, ar ne“, – kalba religijotyrininkė.
M. Ališauskienės nestebina ir tai, kad pati organizacija sąsajų su religija visais būdais bando atsikratyti, – esą taip patogiau politiškai. Be to, jei organizacija pripažintų esanti religinė, ji į mokyklas patekti nebegalėtų.
„Buvimas religija yra tam tikras politinis sprendimas. Pasakęs, kad tu esi religija, atsiduri visai kitame lauke negu sveikatos laukas. Būdamas religija tu jau esi palaikai santykį su Katalikų bažnyčia, su kitomis religijomis, štai žmonėms kyla klausimų – ar čia sekta, ar ne sekta. Suprantat, tai jau yra visai kita diskusija. O kai tu esi tiesiog nevyriausybinė organizacija, kuri propaguoja kažkokią sveiką gyvenseną, tai yra visai kitas klausimas. Politiškai parankiau nebūti religija, ypač Lietuvoje, kur visuomenei ir valstybei labai aišku, kas yra religija“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.
Galėjo dalyvauti tik tradicinės religinės organizacijos
Kaip Delfi informavo SAM, „Gyvenimo meno“ projektas „Vaikų ir paauglių įtraukimas į sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą“ buvo atrinktas konkurso būdu. Konkursas skelbtas pagal ES fondų investicijų veiksmų programos 8 prioritetą „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“. O konkrečiau, siekiant skatinti bendradarbiavimą sveikatos netolygumų mažinimo srityje.
Kaip teigiama SAM atsakymuose, konkurso sąlygas patvirtino sveikatos apsaugos ministras, o pagal jas tinkamus projektus finansuoti atrinko Europos socialinio fondo agentūra (ESFA).
„Europos socialinio fondo agentūra ministerijai pateikė vertinimo išvadas dėl konkurso sąlygas atitinkančių galimų vykdytojų ir finansavimo. Atsižvelgiant į Europos socialinio fondo agentūros vertinimo išvadas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu Baltijos „Gyvenimo meno“ labdaros ir paramos fondui skirtos 79 755,88 Eur ES struktūrinių fondų lėšos“, – teigiama ministerijos atsakymuose.
Pasak ESFA, konkurse iš viso dalyvavo 36 projektai, iš jų 20 gavo finansavimą.
„Pagal Aprašo sąlygas paraiškas teikti galėjo nevyriausybinės organizacijos, tradicinės religinės bendruomenės, sveikatos priežiūros specialistų organizacijos, asociacijos“, – teigiama ESFA atsakymuose.
Taigi, jei „Gyvenimo meno“ organizacija būtų įvardijusi save kaip naująjį religinį judėjimą arba taip ją būtų įvardiję konkurso vertintojai, organizacija nė nebūtų galėjusi teikti paraiškos finansavimui gauti.
Peržiūrėjus konkurso vertinimo kriterijus matyti, kad juos atitikti galėjo dauguma organizacijų. Pavyzdžiui, jei projektas numatytas vykdyti kaimo vietovėse, jam galėjo būti skiriama 30 taškų. Jei organizacija veikia toje apskrityje, kurioje ir bus vykdoma veikla, buvo galima užsidirbti dar 20 balų. Jei prie projekto prisideda daugiau partnerių, taip pat skirti papildomi balai.
Kaip rašė „Vakaro žinios“, visos mokyklos, kuriose „Gyvenimo menas“ numatė vykdyti užsiėmimus, projekte buvo nurodytos kaip partneriai.
Savo ruožtu „Gyvenimo meno“ prezidentė D. Balčiūnienė leidiniui teigė, kad sutikimą veikloms vykdyti davė pačios mokyklos ir mokinių tėvai.
„Visi tėvai pasirašo sutikimus, niekas nevyksta nelegaliai. Su kiekviena mokykla sutarta atskirai. Užsiėmimuose visada dalyvauja ir pedagogai. Jie viską girdi ir mato. Gal buvo vienas ar du atsiliepimai, kam nepatiko. Tačiau tikrai ne masiškai. Tai – ES pinigais finansuojamas projektas, vyksta tikrinimai“, – sakė D. Balčiūnienė.
Žurnalistų paklausta, kaip ir kas yra tikrinama, organizacijos atstovė tikino, kad „reikia pildyti labai daug dokumentų“.
Užsiėmimai vyks 60 mokyklų
Kaip aiškina ESFA, konkurso paraiškų atranka buvo baigta praėjusių metų kovo pabaigoje. Tuomet ir buvo priimtas sprendimas dėl tinkamų finansuoti projektų.
„Gyvenimo meno“ projekte numatyta, kad užsiėmimuose dalyvaus daugiau nei du tūkstančiai 8–13 m. ir 14–18 m. Lietuvos moksleivių.
Kaip matyti iš SAM pateikto mokyklų sąrašo, kuriuose organizacija turėtų vykdyti užsiėmimus, į jį patenka ir prestižinėmis laikomos mokymo įstaigos. Pateikiame visą sąrašą:
Vilniaus r. Pagirių gimnazija,
Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazija,
Ukmergės technologijų ir verslo mokykla,
Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazija,
Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazija,
Vilniaus r. Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazija,
Vilniaus r. Šumsko pagrindinė mokykla,
Vilniaus r. Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazija,
Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazija,
Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazija,
Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla,
Vilniaus savivaldybės Grigiškių pradinė mokykla,
Trakų gimnazija,
Trakų r. Rūdiškių gimnazija,
Trakų r. Paluknio „Medeinos“ gimnazija,
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija,
Ukmergės „Šilo“ progimnazija,
Ukmergės Pašilės progimnazija,
Ukmergės Senamiesčio pagrindinė mokykla,
Ukmergės r. Taujėnų gimnazija,
Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla,
Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla,
Ukmergės r. Siesikų gimnazija,
Ukmergės rajono Vidiškių pagrindinė mokykla,
Ukmergės r. Veprių pagrindinė mokykla,
Elektrėnų sav. Semeliškių gimnazija,
Švenčionių progimnazija,
Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija,
Švenčionių r. Adutiškio pagrindinė mokykla,
Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos“ gimnazija,
Širvintų „Atžalyno“ progimnazija,
Širvintų r. Bartkuškio mokykla-daugiafunkcis centras,
Šalčininkų „Santarvės“ gimnazija,
Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija,
Šalčininkų r. Butrimonių Anos Krepštul gimnazija,
Šalčininkų r. Baltosios Vokės „Šilo“ gimnazija,
Šalčininkų r. Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazija,
Šalčininkų r. Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija,
Turgelių „Aistuvos“ gimnazija,
Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinė mokykla,
Vilniaus „Sietuvos“ progimnazija,
Vilniaus Žemynos progimnazija,
Vilniaus „Juventos“ gimnazija,
Vilniaus „Ateities“ mokykla,
Vilniaus Simono Konarskio mokykla,
Vilniaus Simono Daukanto progimnazija,
Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija,
Trakų raj. Lentvario pradinė mokykla,
Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus,
Vilniaus r. Zujūnų gimnazija,
Vilniaus r. Veriškių pradinė mokykla,
Vilniaus r. Kyviškių pagrindinė mokykla,
Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazija,
Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazija,
Trakų r. Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla,
Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla,
Trakų r. Onuškio Donato Malinausko gimnazija,
Trakų r. Bijūnų mokykla-daugiafunkcis centras,
Širvintų r. Gelvonų gimnazija,
Vilniaus Prano Mašioto pradinė mokykla.
Tame pačiame konkurse dalyvavo ir finansavimą gavo tokios organizacijos kaip „Sveikatai palankus“, kuriai vadovauja žinoma maisto technologė Raminta Bogušienė, Vyrų krizių centras, Andriaus Tapino įkurta „Laisvės TV“ ir kt.
ES struktūrinių fondų finansavimą gauna ne pirmą kartą
Ši organizacija ES struktūrinių fondų lėšas veikloms vykdyti gauna ne pirmą kartą. Kaip skelbiama oficialiame fondo puslapyje, šiuo metu „Gyvenimo menas“ įgyvendina ir kitą, taip pat pažeidžiamoms grupėms skirtą projektą Varėnoje.
Projektas pavadintas „Laimės programa“, o jo tikslinė auditorija, kaip nurodoma organizacijos puslapyje, – Varėnos miesto daugiavaikių šeimų nariai, nepasiturintys asmenys ir jų šeimų nariai bei socialinės rizikos asmenys ir jų šeimų nariai.
Šiam projektui, remiantis ESFA duomenimis, skirta daugiau nei 26 tūkst. eurų. Projektas taip pat finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programos 8 prioritetą „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“.
Sureagavo po publikacijos pasirodymo
Po publikacijos praėjus kelioms dienoms, vasario 27 dieną, su Delfi susisiekė organizacijos „Gyvenimo menas“ atstovai. Jie atsiuntė labdaros ir paramos fondo poziciją dėl pasirodžiusios informacijos. Kaip nurodome laiške, komentarą parengė Jūratė Ramanauskaitė, kuri pristatoma kaip viena projekto „Vaikų ir paauglių įtraukimas į sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą“ sumanytojų ir mokytojų.
Kaip teigė organizacijos atstovė, organizacijai esą suprantamas visuomenės susirūpinimas dėl vaikų savijautos ir sveikatos.
„Jogos metodai nėra dažnai taikomi ugdymo procese mūsų šalies mokyklose, tad suprantame, kad daugeliui žmonių tai gali pasirodyti neįprasta dėl informacijos trūkumo“, – teigė J. Ramanauskaitė.
Ji taip pat pridūrė, kad organizacija kovo pradžioje kvies tėvus į atvirą pamoką ir pademonstruos tokius pačius užsiėmimus, kokie vedami mokyklose.
Pasak J. Ramanauskaitės, labdaros ir paramos fondas projektą sukūrė reaguodamas į prastą mokinių psichinę sveikatą.
„Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio projekte „Vaikų ir paauglių įtraukimas į sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą“ jau dalyvavo 32 Vilniaus apskrities mokyklos ir 900 moksleivių. Kiekvienai grupei mokinių pagal planą numatytas keturių užsiėmimų kursas, kiekvieno užsiėmimo trukmė – 3 valandos. Norime atkreipti dėmesį, kad sulaukiame daug gerų atsiliepimų iš projekte jau dalyvavusių mokyklų: visus programoje numatytus užsiėmimus veda edukologinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį su vaikais turintys asmenys, užsiėmimuose taip pat dalyvauja ir mokyklų mokytojai. Mokinių dalyvavimas projekte yra savanoriškas, vaikai jame dalyvauja tėvams sutikus“, – tikino organizacijos atstovė.
Delfi redakcija organizacijai dar kartą išsiuntė klausimus dėl taikomų metodų bei veikimo principų. Organizacijos atstovų klausta, ar tai religinė organizacija, kaip jie vertina tai, kad mokslininkai įžvelgia visus religinei organizacijai būdingus bruožus, kokios praktikos taikomos skirtingų rūšių kursuose, kiek tokie kursai kainuoja, ar organizacijos nariai vyksta į ašramą bei ką ten veikia ir pan., į juos atsakymus organizacija pateikė kovo 4 d.
Tikina, kad narystės nėra, o ašramai – SPA centrai
Pateiktuose atsakymuose teigiama, kad organizacija „Gyvenimo menas“ yra „švietimo ir humanitarinė“ organizacija. Taip pat tikinama, kad dalyvavimas joje esą yra laisvanoriškas. Kaip rašoma organizacijos atsiųstame laiške, dauguma užsiėmimus vedančių mokytojų yra savanoriai, o pačioje organizacijoje įdarbinti 7 asmenys.
„Su programas vedančiais instruktoriais yra sudaromos darbo arba bendradarbiavimo sutartys. Dauguma tokių mokytojų yra savanoriai, kurie praveda vieną ar dvi programas per metus ir kurie savo pasirinkimu dirba be atlyginimo“, – teigia J. Ramanauskaitė.
Laiške taip pat neigiama, kad mokyklose vedamų mokymų metu rodoma „jo šventenybe“ organizacijoje vadinamo Šri Šri Ravi Šankaro fotografija. J. Ramanauskaitė pateiktuose atsakymuose tvirtina, kad įvadinių kursų metu esą nevykdomas ir pratimas, kai nariams reikia apsikabinti vienas kitą ir pasakyti „aš priklausau tau“.
Komentuodama buvusios organizacijos narės Aistės liudijimą apie patyčias DSN mokymuose, J. Ramanauskaitė patikino, kad tokios praktikos buvo taikomos seniau, tačiau jų tikslas esą buvo ne tyčiotis, o mokytis priimti kritiką. Pašnekovės teigimu, dabar šio metodo yra atsisakyta.
„Minėta situacija galėjo būti prieš 15 metų. „Daryk ką nors dabar“ mokymuose praktikuoti pratimai, kaip konstruktyviai priimti ar atmesti kritiką. Tačiau šiomis praktikomis nebuvo siekiama pažeminti ar įskaudinti, šių pratimų eigą kontroliavo patyrę mokytojai“, – rašoma pateiktuose atsakymuose.
J. Ramauskaitė patvirtinto, kad organizacijos nariai vyksta į ašramą. Tiesa, nurodė, kad narystės organizacijoje nėra, nes nėra nario mokesčio ar įsipareigojimų. Ji taip pat ašramą pavadino „kitoje šalyje esančiais jogos ir SPA centrais, į kuriuos žmonės gali vykti, jeigu jiems įdomu ir jie nori“.