Klausimas dėl komisijos svarstomas premjerui Sauliui Skverneliui bandant pagerinti pašlijusius santykius su Lenkija ir pašalinti įtampas dėl lenkų asmenvardžių rašybos dokumentuose raidėmis w, q ir x. Rinkimų baigtis gali turėti didelę įtaką sprendimams dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose. Pats premjeras remia tokį sprendimą, bet neaišku, ar jis surinks pakankamai balsų Seime.
Savo ruožtu dabartinė Daivos Vaišnienės vadovaujama VLKK yra pasisakiusi, kad tais atvejais, kai užsienietis tampa Lietuvos piliečiu arba užsienietiška pavardė įgyjama per santuoką, suteikiama tokiose šeimose gimusiems vaikams, originali rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis galima pagrindiniame paso puslapyje. Tuo metu dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo komisija nepasisakė.
Išrinkta 16 narių
„Sulaukėme kandidatų iš įvairių asociacijų. Jų šiandien – 30. Tai – mokslininkai, lituanistikos žygeiviai“, – posėdžio metu sakė komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
Savo kandidatus pateikė ne tik universitetai, mokslo įstaigos, bet ir įvairios kūrybinės sąjungos: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Rašytojų ir Žurnalistų sąjungos.
Per slaptą balsavimą turėjo būti išrinkta 16 komisijos narių, nes vienas jų išrinktas anksčiau. VLKK nariai skiriami penkeriems metams.
Pirmojo balsavimo metu į komisiją iš karto pateko Vilija Dailydienė, Daiva Daugirdienė, Andrius Utka, Daiva Vaišnienė, Rasuolė Vladarskienė, Vilma Zubaitienė, Bonifacas Stundžia.
Savo ruožtu 10 kandidatų surinko vienodą balsų skaičių – po 6 iš 11-os galimų. Balsuojant antrą kartą į komisiją paskirti Daiva Aliukaitė, Audrys Antanaitis, Laimantas Jonušys, Jūratė Katinaitė, Rūta Kazlauskaitė, Lina Murinienė, Vidas Valskys, Jolanta Vaskelienė ir Albina Auksoriūtė.
„Šiandien, trečiadienį, komitetas nusprendė nerinkti pirmininko ir pirmininko pavaduotojo. Komitetas išreiškė poziciją, kad išrinkus sąstatą dar reikia įdėmiau panagrinėti, tam reikia laiko“, – aiškino E. Jovaiša.
Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją tikimasi išrinkti per savaitę.
Gali tapti siurprizu S. Skverneliui
Buvo kalbama, kad VLKK pirmininku galėjo tapti ir aptartų raidžių priešininkas Valentinas Stundys. Buvęs Seimo narys konservatorius, lietuvių kalbos mokytojo išsilavinimą turintis V. Stundys DELFI antradienį sakė, kad užimti šį postą sutiktų, tačiau trečiadienį paaiškėjo, kad jis net neįtrauktas į komisiją.
„Matote, kaip ir politikai kai kurie gali būti turintys tam tikrą išsilavinimą, irgi klausimas, tempia ar netempia. Čia, matyt, kitas dalykas, ko gero, pirmą kartą siūlomas žmogus, kuris turi lituanistinį išsilavinimą, bet tuo pačiu yra politikas. Turbūt šitai šiek tiek atsargiai leidžia žiūrėti į mano kandidatūrą, bet šiuo atveju labai paprastai atsakyčiau: kalbos politika nėra izoliuotas dalykas, kalbos politika susijusi su globaliu kontekstu, globaliais politiniais, geopolitiniais procesais, mes truputį sau meluojam, kai sakome, kad kalbos politika – kažkas uždara ir nepasiekiama išoriniam pasauliui ir ten vykstantiems procesams. Deja, yra kiek kitaip“, – kalbėjo jis.
Kandidatas į VLKK pirmininkus garsėja konservatyviu požiūriu į kalbos politiką. Jis ne kartą aktyviai reiškė nepritarimą raidžių q, w, x rašybai pavardėse. V. Stundys stebisi, kad į kalbos politiką bandoma įtraukti dvišalių santykių su Lenkija politiką.
Be to, primena pašnekovas, kadenciją baigianti komisija dėl asmenvardžių rašybos yra priėmusi sprendimus. V. Stundys nemano, kad naujoji kalbos komisija gali nei iš šio, nei iš to imtis iniciatyvos persvarstyti ankstesnės komisijos sprendimą.
„Dabar komisijos kamuolys guli Seimo stalčiuose, Seimas dabar turi apsispręsti ir suvokti atsakomybę už sprendimą“, – sakė V. Stundys.
Minėjo dvi pavardes
Pasak E. Jovaišos, komisijos sudėtis pasikeitė reikšmingai, tačiau politikas nesiryžo prognozuoti, kas iš jos narių galėtų tapti pirmininku. Pasak jo, šį postą turėtų užimti objektyvus žmogus, kuris dirbtų savo darbą vadovaudamasis įstatymais ir potvarkiais.
„Pirmose eilėse asmeniškai matau B. Stundžią, D. Vaišnienę, matau naujų veidų“, – po balsavimo teprasitarė jis, kalbėdamas apie pokyčius VLKK.
Pasak politiko, mūsų kalba – gyva ir keičiasi, turime gausybę naujadarų, pokyčių reikia ir esą jie yra.
„VLKK tik turi žiūrėti, kad neišardytų kalbos stuburo, struktūros, logikos“, – kalbėjo jis.
E. Jovaiša prisipažino neseniai parašęs laišką valdybai apie VLKK priedermę, kuriame esą buvo aiškiai nurodyta, ką komisija turi padaryti.
„Nepadarė to, ko prašo Konstitucinis teismas – labai aiškiai pasakyti, ar tai turės pasekmių lietuvių kalbos kultūrai, jos savitumui, kalbos išlikimui. Mano pozicija – visiems žinoma ir nėra ko kartotis. Visuomet buvau talkos idėjos propaguotojas, latviško varianto šalininkas“, – kalbėjo jis.
E. Jovaiša sakė nenustebęs dėl to, kad į komisijos sudėtį neįtrauktas V. Stundys – esą tiesiog reikia realiai vertinti jėgų santykį.