Pedagogų kalvė grimzta

Mažėjantis studentų skaičius, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) veiksmai bei demografinė situacija į kampą įspraudė daugelį metų pagrindine šalies pedagogų kalve buvusį Lietuvos edukologijos universitetą (LEU).

Nors didesnė dalis dėstytojų norėtų jungtis su Vilniaus universitetu, LEU ketina jungtis su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) ir tapti VDU Švietimo akademija. Švietimo ekspertė Nerija Putinaitė prognozuoja, kad susijungimas gali tapti jungimusi dėl pastatų.

Po pirmojo priėmimo etapo LEU pasirašyti studijų sutartis pakvietė 50,3 proc. studentų mažiau nei praėjusiais metais. Tai daugiausia nulėmė ŠMM politika: dėl mokytojų pertekliaus rinkoje, šįmet neskirta krepšelių dalykų mokytojų rengimui. Be to, ministerija keičia pedagogų rengimo modelį, jį išskaidydama per tris universitetinius miestus – Kauną, Vilnių ir Šiaulius.

Tačiau studentų skaičius LEU mažėja jau keletą metų iš eilės. MOSTA duomenimis, 2012-2013 m. visų pakopų studijų programose mokėsi 7367 studentai, vėlesniais metais šis skaičius krito iki 5800 ir 4700. Praėjusiais mokslo metais LEU bebuvo 3628 studentai.

Iki šiol LEU deklaravo autonomiško universiteto siekį ir į svarstymus jungtis realiais darbais nereagavo. Šįmet premjero sudaryta darbo grupė siūlė LEU jungtis su Vilniaus universitetu. Vėliau Vyriausybė pateikė projektą, pagal kurį LEU būtų integruotas į kuriamą naują universitetą Kaune. Tačiau LEU paskelbė, kad jungsis su VDU. Šias jungtuves palaimino Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

Pagal skelbiamą planą, iki 2018 m. LEU taps VDU Edukologijos akademija, užtikrinsiančia mokytojų rengimą Lietuvai.

Tačiau dalis LEU bendruomenės prieš porą mėnesių išplatintame pranešime teigė, kad nori jungtis su VU.

„Ta bendruomenės dalis, kuriai aš atstovauju – maždaug 60-70 proc. akademinio personalo, o taip pat ir neakademinio personalo, 12 akademinių padalinių, septyni neakademiniai padaliniai, daugiau kaip 50 proc. studentų, (...) mes teigiame, jog efektyviausias sprendimas Vilniuje pertvarkant aukštąsias mokyklas būtų LEU jungti su Vilniaus universitetu, siekiant didžiausios sinergijos – tiek studijų, tiek mokslo, tiek vadybos srityje ir pasiekti didelį proveržį rengiant pedagogus“, – gegužę pareiškė LEU prorektorius Aivas Ragauskas.

Šiandien A. Ragauskas pritilęs ir situacijos nekomentuoja. DELFI žiniomis, jam neleidžiama reikšti kitokios nuomonės nei išsako taryba ir rektorius.

V. Salienė: jungsimės su VDU

„LEU nepakeitė savo nuomonės dėl jungimosi su VDU. Mes ketiname būti VDU Švietimo akademija. LEU bendruomenės nuomonė neignoruojama, ji atspindėta universiteto Senato ir Tarybos sprendimuose. Bet bendruomenės nariai visuomet gali asmeniškai apsispręsti, kur nori dirbti. Tai jų teisė“, – klausiama apie universiteto planus jungtis ir akademinės bendruomenės nesutarimus, sakė LEU studijų prorektorė profesorė Vilija Salienė.

Tuo metu pagrindine studentų mažėjimo priežastimi ji įvardija finansavimo mažinimą.

„Finansavimas mokytojų rengimui nuosekliai mažinamas nuo 2010 m. Pavyzdžiui, 2014 m. finansavimas sumažėjo 23 proc., 2015 m. –15 proc., o 2016 m. sumažėjo net 41 proc. O nuo 2010 m. iki 2016 m. jis sumažėjo net 75 procentais“, – aiškina V. Salienė.

Šįmet dalykų mokytojų rengimui lygiagrečiuoju būdu visai neskirtas valstybės finansavimas, taigi apie 70 proc. LEU programų negavo valstybės finansavimo. Todėl, prorektorės aiškinimu, teigti, kad priėmimas sumažėjo apie 50 procentų, nėra korektiška.

„Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo planas, įvairios jo interpretacijos viešojoje erdvėje ir diskusijų metu aukštų valstybės pareigūnų viešai pasakytos mintys apie LEU pastatų pardavimą lėmė ir sumažėjusį stojimą į universitetą. Menkas mokytojo profesijos prestižas taip pat neprisideda prie abiturientų skatinimo rinktis pedagogo profesiją“, – aiškina V. Salienė.

Kaip žinoma, premjeras Saulius Skvernelis yra pasakęs, kad po pertvarkos LEU turtą numatoma parduoti. Pavyzdžiui, LEU centriniai rūmai įsikūrę vaizdingoje Vilniaus vietoje: prestižiniame Žvėryno rajone, Neries pakrantėje.

Klausiama, kaip gerokai sumažėjęs studentų skaičius LEU atsilieps finansiškai, V. Salienė tvirtina, kad universitetas jau ne vienerius metus gyvena taupiai, niekada nėra turėjęs skolų, darbuotojai visuomet laiku gauna atlyginimus. Jau dabar esą peržiūrimas universiteto biudžetas, jis bus subalansuotas pagal realią finansinę situaciją.

N. Putinaitė prognozuoja kitokią baigtį

„LEU atvejis – būtent tas, kai reikia labai aktyvaus Vyriausybės vaidmens. Yra vidinis susiskaldymas, ir nebūtinai dėstytojų – labai akivaizdu, kad nėra vienos lyderystės linijos, rektorius nėra žmogus, kuris išsakytų labai aiškią viziją, ką ketina daryti, kaip ketina spręsti problemas, arba kaip ketina tartis su dėstytojais“, – įsitikinusi buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė.

Jos aiškinimu, matomas susiskaldymas buvo seniai, tik anksčiau pasireikšdavo nuomonių skirtumu, o dabar išaugo į priešingas pozicijas. Tai, sako N. Putinaitė, – lyderystės nebuvimo ir keisto blaškymosi pasekmė. N. Putinaitė primena, kad dar prieš keletą metų LEU buvo beveik sutaręs jungtis su Mykolo Romerio universitetu, tik administracija, rektorius su šalininkais, tam pasipriešino.

„Labai aiški ministerijos politika šia kryptimi (pertvarkant pedagogų rengimo modelį – DELFI), bet politika turėtų labai aiškiai matytis ir LEU ateities atžvilgiu. Matyti, kad pats LEU nepajėgs priimti sprendimo, jei viską paliksime, kaip yra, mano prognoze, VU neabejotinai prisivilios geriausius, profesionaliausius dėstytojus – to VU reikia plečiant pedagogines studijas. Susijungimas su VDU, jeigu ir vyks, tampa susijungimu dėl pastatų, dėl ko buvo visą laiką šmaikštaujama“, – mano švietimo ekspertė.

N. Putinaitei neramu dėl LEU studentų – kada nėra aiškios politikos, vizijos, žmonės paliekami neapibrėžtumo būklėje. Pašnekovės vertinimu, ir VU kurį laiką šiuo klausimu laikėsi labai pasyviai, delsė, tad reikalai galėjo klostytis kitaip.

Ji įtaria, kad dalis LEU administracijos nori jungtis prie VDU tikėdamiesi, kad VDU suteiks geresnes garantijas likti taip, kaip yra.

N. Putinaitės teigimu, neefektyvumas universitete buvo matyti jau seniai, kada į chemijos, fizikos specialybes nepriimta studentų. Dabar tai matyti dar akivaizdžiau. „Universitetas vis tiek turi šildyti pastatus. Dažniausiai tai daroma dviem būdais – vienas jų, ėjimas į Seimą ir ministeriją reikalaujant papildomų pinigų, kitas būdas – lėšų ėmimas iš vadinamojo atlyginimų fondo. Aš manyčiau, ši situacija lemia, kad studijų kokybei kyla dar didesnė grėsmė. Gali pasirodyti, kad lėšų realioms studijų išlaidoms gali beveik nebūti“, – prognozuoja pašnekovė.