Ministerija 2021 metais priimtą sprendimą grindžia nuostata, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, turėtų vienodas galimybes gauti geriausią išsilavinimą.
Elektroninę peticiją, kuri be kitų institucijų adresuojama Prezidentui, Seimui, Vyriausybei liepos 9 dieną buvo pasirašęs 5071 asmuo. Peticija su maždaug penkiais tūkstančiais parašų jau yra pasiekusi Vyriausybę.
„Siekdami išsaugoti nuo rajono centro nutolusių miestų ir miestelių gimnazijas taip sudarant palankias mokymosi sąlygas kaimiškų vietovių vaikams įgyti vidurinį išsilavinimą, kategoriškai nepritariame „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių“ 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 995 redakcijai, kuri įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 2 d. Šis nutarimas neapgalvotas, nepasvertos visos neigiamos pasekmės, kurias sukels nutolusių nuo rajono centrų gimnazijų uždarymas. Nutarimas yra ydingas vietos bendruomenėms, vaikų sveikatai ir išsilavinimui. Tai turės įtakos regionų gyventojų skaičiui, regionai ims tuštėti“, – teigiama peticijos tekste.
Pasirašiusieji reikalauja keisti taisyklių antro priedo nurodytą privalomą kriterijų „Mažiausias mokinių skaičius“ viduriniame ugdyme (Eilės Nr. 4) iš 21 į 12. Taisyklių antro priedo pastabose reikalaujame išdėstyti tikslinimą, kad gimnazijose kuriose susidaroma po vieną III ir IV gimnazijos klases nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. „Mažiausias mokinių skaičius“ 12 mokinių skaičių III gimnazijos klasėje, 2025 m. rugsėjo 1 d. 12 mokinių skaičių IV gimnazijos klasėje.
„Nepritariu nedidelių miestų gimnazijų naikinimui. Tai Lietuvos regionų naikinimas“, – komentaruose rašo peticiją pasirašiusi Irena Zimblienė.
Po peticija galima rasti ir daugiau komentarų prieš priimtą sprendimą.
„Pas mus Biržų rajone nuo kito rugsėjo panaikino pradinę mokyklą kaime,mieste klasės perpildytos, kenčia mokslai“, – rašė Inga Kutraitė.
Ministerija sprendimą gina
Švietimo mokslo ir sporto ministerija sprendimą grindžia siekiu, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, turėtų vienodas galimybes gauti geriausią išsilavinimą.
2021 m. gruodį priimtame Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitime buvo nustatyta, kad nuo 2024-2025 mokslo metų bus galima sudaryti III gimnazijos klasę, jei joje mokysis ne mažiau kaip 21 mokinys.
Išimtys yra numatomos tautinių mažumų mokykloms arba tais atvejais, kai savivaldybėje yra vienintelė mokykla. Į antrąją kategoriją patenka Birštono ir Neringos savivaldybės.
Ministerijos teigimu, mokinių skaičiaus III gimnazijos klasėje padidinimas nuo 12 iki 21 yra susijęs su geresniu mokinių ugdymosi poreikių tenkinimu.
„III-IV klasėse esant mažam mokinių skaičiui ribojamas privalomų pasirenkamųjų dalykų pasirinkimas, mokiniams nesiūlomi laisvai pasirenkamieji dalykai arba pateikiama menka jų pasiūla, siūloma mokytis savarankiškai“, – sprendimą grindžia ministerija.
Grindžia argumentais dėl geresnių įstojimo rodiklių
Ji taip pat teigia, kad nesudarius sąlygų mokiniams rinktis tiksliųjų dalykų, užkertamas kelias studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.
„Duomenys rodo, kad didesnėse mokyklose besimokantys mokiniai turi vidutiniškai didesnius stojamuosius balus“, – teigia ministerija.
Ministerijos duomenimis, 2023 m. abiturientų laidai esant iki 10 mokinių vidutinis stojančiųjų balas buvo 5,36, o kuomet abiturientų buvo 10-19 – vidutinis stojančiųjų balas buvo 6,16, kai 20-49 – balas 6,23, 50-99 abiturientų laidos balas siekė virš 6,55, virš 100 mokinių – 7,03.
aip pat, anot ministerijos, didesnės vidurinio ugdymo klasės veikia kaip „socialinis liftas“.
„Pavyzdžiui, 2023 m. tik 19 proc. mokinių, gavusių finansinę ir kitokią paramą abiturientų, iš gimnazijų, kuriose buvo mažiau kaip 31 abiturientas, įstojo į universitetus. Tokių paramą gavusių mokinių gimnazijose, kuriose buvo daugiau kaip 30 abiturientų, į universitetus įstojo 31 proc.“, – rodo ministerijos duomenys.
Nuo sprendimų atsitraukti nežada
Lietuvoje veikia 340 gimnazijų. Sprendimai dėl baigiamųjų klasių formavimo kol kas įstrigę penkiolikoje, daugiausiai jų yra Žemaitijoje, ypač garsiai protestuoja Salantų gimnazijos bendruomenė.
Ministerija nuo savo sprendimų atsitraukinėti nežada.
„Mes matome tam tikrą sumišimą, kad galėtų atsitraukinėti ir kiti nuo savo sprendimo. Šitoje vietoje mes neketiname priimti tokių sprendimų, kurie lemtų, kad kitos savivaldybės ir kitos mokyklos irgi norėtų atsitraukinėti nuo tų sprendimų, kurie jau priimti. Esame labiau linkę diskutuoti apie tai, kokius optimaliausius sprendimus būtų galima rasti dabartinių taisyklių kontekste“, – sakė viceministras Ignas Gaižiūnas.
Viceministras nesutinka su kritika, kad vykdoma kaimų naikinimo politika.
„Jeigu pasižiūrėtume, tai, pavyzdžiui, nuo pirmos iki dešimtos klasės mažiausias mokinių skaičius yra aštuoni, ir dėl šito savivaldybės jokių klausimų nekelia. Čia yra klausimas tik dėl vidurinio ugdymo. Matyt yra ir nusistovėjusios tradicijos, kultūrinis supratimas ir stereotipai, kad, jeigu mokykla yra kažkokioje teritorijoje, ji būtinai turi būti gimnazija, ir, jeigu nėra gimnazija, tarsi ima nykti kaimas ir teritorijos prasmės nebelieka, niekas nebenori ten keltis į tą vietą.
Mes su tuo tikrai nesutinkame. Mūsų supratimu, kuo mažesnis vaikas, tuo arčiau jo namų turi būti mokykla, (…) o, kai mes kalbame apie vidurinį ugdymą, visuotinį ugdymą, kurio mokiniai gali nesirinkti, mes kalbame apie tai, kad turi būti užtikrinta dalykų pasirinkimo įvairovė ir dalykų dėstymas. Todėl čia ir keliame aukštesnius reikalavimus“, – aiškino I. Gaižiūnas.
Variantai apsispręsti
Ministerijos teigimu, mokyklų tinklo kūrimo taisyklės sudaro sąlygas savivaldybės tarybai apsispręsti:
1. ar III-IV gimnazijos klasių mokiniams sudaryti sąlygas mokytis kuo arčiau jų gyvenamosios vietos (jei yra ne mažiau kaip 12 mokinių):
a. steigti miestelyje kitos gimnazijos vidurinio ugdymo skyrių;
b. reorganizuoti gimnaziją prijungiant prie kitos gimnazijos skyriaus teisėmis;
c. steigti jungtinę gimnaziją, sujungus dvi ar tris miestelių gimnazijas į vieną juridinį vienetą, bet veikiančias tose pačiose patalpose;
d. leisti registruoti mokinius kitos gimnazijos mokinių registre ir sudarius gimnazijoms bendradarbiavimo sutartį mokinius mokyti tos gimnazijos patalpose, kurioje įgijo pagrindinį išsilavinimą;
2. ar tenkinti mokinių ugdymosi poreikius, siekti geresnės ugdymo kokybės, organizuojant mokinių vežimą į kitą gimnaziją.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad gimnazijos, kuriose dėl mažo mokinių skaičius nebus III gimnazijos klasės, galės išlaikyti gimnazijos statusą. Jos III gimnazijos klases galės sudaryti vėlesniais metais, jei susirinks reikiamas 21 mokinio skaičius.
Pagrindinio ir pradinio ugdymo klasėse mažiausias leistinas mokinių skaičius yra aštuoni, o pradines klases dar ir leidžiama daryti jungtines.