Kaip diskusijos metu teigė ją moderavęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, lietuvių žinios apie pinigus vis dar labai skurdžios, o jei universitete reikėtų laikyti egzaminą – ką ir kiek gerai žinote apie pinigus – statistinis lietuvis negautų nė teigiamo įvertinimo.
„Šį pavasarį Lietuvos bankų asociacija padarė nedidelį eksperimentą. Mes nusprendėme išmatuoti, kiek daug ir kiek gerai lietuviai supranta apie pinigus. Pirmą kartą išmatavom Lietuvos finansinį išprusimą. Spėkit, kokį pažymį iš 10 gauna statistinis lietuvis? 4“, – atlikto tyrimo rezultatais dalinosi jis.
Palygino su tabu dėl politikos ar sekso
Tuo tarpu verslumo ir ekonomikos mokytojas Kristijonas Bartoševičius svarstė, kad prie lietuvių baimės kalbėti apie pinigus prisideda ilgą laiką galiojusi tarsi nerašyta taisyklė, kad šia tema kalbėti nepadoru. Jo teigimu, kiek ši tema tampa tabu priklauso nuo to, kokių pažiūrų – liberalesnių ar konservatyvesnių – visuomenėje gyvename.
„Vienose šalyse kalbėti apie religiją yra visiškai normalu, kitose – tabu. Kaip ir politika. Man yra toks absurdiškas dalykas, kai draugų kompanijoje kažkas sako – jau tik nepolitikuokime. Kodėl? Tai kas čia blogo? Ir vaikai turbūt atsiranda iš tų kopūstų, nekalbėkime tik apie tai, čia yra tabu. Aš manau, kad pinigai irgi labai panaši tema“, – svarstė K. Bartoševičius.
Jo teigimu, prie tokios tendencijos prisidėti galėjo ir sovietmetis, kada kalbėti apie pinigus nebuvo jokios prasmės.
„Kitas aspektas turbūt yra iš socialistinių laikų, kuomet visi tos pačios kategorijos žmonės plius minus uždirbdavo tą pačią sumą, tai apie ką čia dabar kalbėti?“- retoriškai klausė jis.
Diskusijos metu susirinkusių žmonių buvo paprašyta pakelti rankas, kuriems apie pinigus kalbėti nejauku – tokių buvo vos keletas. Tada paprašyta pakelti rankas tų, kuriems ši tema nekelia diskomforto – tokių buvo gerokai daugiau.
„O kas iš jūsų galėtų ateiti prie mikrofono ir įvardinti savo atlyginimą?“ – paklausė K. Bartoševičius.
„Neuždirbu“, – pasigirdo vaikino balsas iš auditorijos krašto. „2300 eurų“, – savo atlygį įvardijo kitas prie mikrofono priėjęs vaikinas. „Pas mane labai varijuoja kas mėnesį, bet vidurkis yra 2500 eurų“, – teigė kitas diskusijos klausytojas.
„Neseniai pakeičiau darbo sritį, tai pasikeitė – 800 eurų“, – savo uždarbį pagarsino dar vienas vaikinas. Nuskambėjo ir skaičiai 1100 eurų bei 1200 eurų.
Mano, kad pasiekėme civilizuotą etapą
Vis dėlto diskusijoje dalyvavęs „SEB“ banko valdybos narys, mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis atkreipė dėmesį, kad kalbėti apie atlyginimus ir kalbėti apie pinigus nėra tapatu.
„Man tai yra du skirtingi klausimai. Jeigu grįžtame prie klausimo, ar jauku, ar nejauku apie tai kalbėti, mes kalbame apie atlyginimą. Aš visiškai pritarčiau kolegai, kad turbūt yra istorinės priežastys, kodėl mes apie tai kalbame ar nekalbame.
Jau paminėjo, kad turėjome tokį etapą, kai nebuvo prasmės apie tai kalbėti, nes visi vienodai gaudavo. Tada turėjome tokį pakankamai laukinį etapą, kai visi labai skirtingai gaudavo. Buvo etapas, kai atlyginimai buvo pastatyti ant individualių pasiekimų, tai buvo labai individualu. Dabar mes turime dar vieną etapą, mano nuomone, pakankamai civilizuotą, kai iš viso tokio klausimo nebelieka, nes po naujo darbo kodekso daugelis įmonių, pavyzdžiui, mūsų visus atlyginimus darbo skelbimuose deda labai atvirai ir nebėra paslapties“, – teigė V. Žagūnis.
Jo manymu, jeigu žmogus pinigus uždirba legaliai, jam nebėra nejauku apie tai kalbėti: „Dažniausiai problema šnekėti apie pinigus atsiranda tada, kai žmogus gauna minimalų atlyginimą, važinėja su „Ferrari“ ir turi penkių aukštų namą pajūry.“
Baisu kalbėti ne apie atlyginimą, o apie išlaidas?
K. Bartoševičius svarstė, kad gal iš tiesų lietuviams pinigų klausimas vis dar yra nejaukus ne todėl, kad mažai uždirba, o todėl, kad per daug išleidžia.
„Aš manyčiau, kad baimė kalbėti apie pajamas tam tikra prasme susijusi su išlaidomis ir iš tikrųjų euro įvedimas tą labai puikiai parodė, kiek žmonės turi litų savo kojinėse. Tai, kaip mes išleidžiame pinigus, turbūt labiau mus apsako, nei tai, kiek mes uždirbame. Manau, kad tas nekalbėjimas apie pajamas susijęs su nekalbėjimu apie išlaidas.“
Panašiomis įžvalgomis pasidalino ir žurnalistė Rasa Jusionytė. Ji teigė pastebinti tendenciją, kad nesvarbu, kokius darbus lietuviai dirba, tačiau kone visiems atlyginimo pakanka tik iki mėnesio pabaigos.
„Mes iš tikro nemokame planuoti. Kiek žmonių tikrai moka biudžetuoti? Čia jau tikrai atėjo visuomenės viršūnėlė, „Laisvės piknikas“, klausom diskusijų, kaip susiplanuoti atlyginimą, bet kas iš tikro žino, kiek tą mėnesį galės išleisti drabužiams (...). Man atrodo, ir yra gėda pasakyti, kad aš gaunu visai gerą atlyginimą, bet nesvarbu kiek gaunu, man mėnesio pabaigoje nieko nelieka. Gal tai yra gėda“, – svarstė ji.
Tačiau V. Žagūnio teigimu, tyrimai rodo, kad vis daugiau jaunų Lietuvos gyventojų galvoja apie taupymą, o didžioji dalis ir taupo, nors ir nedidelėmis sumomis.
„Tyrimai rodo, kad 18-25 m. jaunimas, 3 iš 4 jaunuolių, aktyviai galvoja apie taupymą, 88 proc. bando taupyti 50 eurų arba daugiau. Kas yra negerai, kad jie taupyti bando tuo klasikiniu būdu, tai yra atsidėdami tuos pinigus ir tada vis tiek ateina ta diena, kai sako – ai, man reikia tų pinigų, išleisiu“, – duomenimis dalijosi banko valdybos narys.
Išleidžia 1000 eurų daiktams, kurių nereikia
Kita vertus, anot V. Žagūnio, lietuviai vis dar turi rimtą ydą – mėgsta spontaniškus pirkinius. Būtent jų, anot specialisto, reikėtų atsisakyti, nes Lietuva vis dar yra pakankamai mažų pajamų šalis.
„Kai mes kalbame apie pinigus, mes iš karto viską suvedame į kažkokius kraštutinumu – arba prabangą, arba skurdą. Jeigu žiūrėtume į Lietuvą ir analizuotume europiniame kontekste, mes nesame aukštų pajamų šalis. Bet ką minėjo žmonės, kurie buvo prie mikrofonų, nebuvo nė vieno atlyginimo – 600 eurai – tai reiškia, kad mes kaip šalis labai stipriai judame ta linkme, kuria reikia judėti ir bandome prisivyti tą subrendusią Europą.
Bet kas, mano manymu, Lietuvoje yra negerai, kad galbūt dalinai iš tų pinigų neturėjimo ir norėjimo visų instagramo dalykų, mes darome impulsyvius sprendimus ir jie dažniausiai nesusiveda su tais pinigais, kuriuos mes galime uždirbti, kuriuos mes esame sutaupę arba kuriuos galime išleisti. Mano nuomone, šiuo aspektu reikėtų dirbti“, – kalbėjo jis.
V. Žagūnio teigimu, buvo netgi atlikta lietuvių, kurie pirko daiktus už 1000 eurų, apklausa, kuri atskleidė, jog tautiečiai net ir pakankamai brangius pirkinius kartais perka negalvodami.
„Statistika rodo, kad į klausimą – ar jūs nusipirkote daiktą už 1000 eurų ir ar jums to daikto reikėjo – 38 proc. žmonių atsako, kad man jo iš tikrųjų nereikėjo, aš jį pirkau spontaniškai, nes pamačiau, kad pirko kaimynas, gražiai atrodė, tuo momentu pasirodė, kad reikia.“
Sąskaita linksmybėms ir taupymo formulė
Vis dėlto, M. Zalatorius atkreipė dėmesį, kad dauguma žmonių nori ne tik taupyti, bet jaučia pasitenkinimą ir išlaidaudami.
„Vienas mano kolega yra sakęs – kai taupau, turiu tai, kas vadinasi „fun acount“ (sąskaita linksmybėms – DELFI), turiu pinigų dalį, kurią išleidžiu savo malonumui, kaifui, kam noriu, nes kartais pataškyti pinigus irgi yra faina“, – atkreipė dėmesį diskusijos moderatorius.
„Jie tam ir yra skirti, pinigai savaime nieko nereiškia, bet aš pritariu tam, kad taupyti reikia pradžioje mėnesio, ne gale. Atidėti atskirai 10-20 proc. ir jau po to su kitais patenkink savo poreikius, daryk, ką tu nori“, – į moderatoriaus repliką sureagavo „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.
Kad pinigus leisti ir smagu, ir net būtina sutiko ir V. Žagūnis, tačiau, anot jo, vis tiek reikėtų susiplanuoti, kokia dalis uždarbio bus skiriama smagioms ar malonioms išlaidoms.
„Paprastai pasaulyje pinigų turi tie, kurie juos planuoja, skaičiuoja. Taip kažkaip gavosi. Ir labai nedidelė dalis žmonių turi atsitiktinai – kažkas laimėjo loterijoje, kažkam labai pasisekė gyvenime. Leisti pinigus laisvalaikiui, kažkokioms geresnėms prekėms nėra blogai. Klausimas – kiek aš suplanuoju iš savo krepšelio tam reikalui skirti. Jeigu aš suplanuoju būsto paskolą, suplanuoju mokyklas, suplanuoju gydytojus ir dar lieka pinigų dalis – tai taip, ją reikia išleisti. Kitu atveju, kodėl mes siekiame karjerų, kodėl mes siekiame aukštesnių atlyginimų? Tai taip, mes ir gyvenam, kad būtų smagu gyventi. Bet ką aš noriu pasakyti, kad mūsų visuomenė dėl norėjimo geriau gyventi šiek tiek nukenčia, nes gyvename šiek tiek mažesnių pajamų šalyje negu kitos Europos šalys, o norim tų pačių dalykų, ką turi visos šalys“, -aiškino diskusijos dalyvis.
Jis taip pat pasidalijo ir kaip pats planuoja savo pinigus: „Mano taupymo formulė yra labai paprasta. 6 mėnesių atlyginimas yra visiškas tabu, neliečiama dalis. Banalu, bet neliečiama ir tai padeda. Tada 20 proc. atlyginimo yra visiškai nemąstoma dalis, aš tiesiog tuos pinigus turiu atskiroj sąskaitoj ir juos naudoju tada, kada reikia. Tada yra kaupimas ateičiai – pensijų fondai, visos pakopos ir taip toliau. Ir kai matau, kad prie tų 6 atlyginimų jau susikaupė šiek tiek daugiau, investuoju į ilgalaikį investavimą, kuris yra 15-20 metų horizonte.“