Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu turėjo parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių – temų. Per egzaminą prie kiekvienos temos buvo pateikti du autoriai, tačiau jie buvo rekomenduojami.
Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau mokiniai jį galės rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų 36 šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių, kurie buvo pateikiami ir užduoties sąsiuvinyje.
Kritikavo egzamino trukmę
Pirmąjį pakalbinome Vilniaus „Licėjaus“ direktorių Saulių Jurkevičių, kurio mokykloje buvo organizuotas šis egzaminas. Pirmiausia jis pažėrė daug kritikos neadekvačiai ilgai pirmojo egzamino trukmei.
„Jeigu kalbėtume apie egzamino trukmę, keturių valandų egzaminas iš tiesų peržengia bet kokias ribas. Na keturių valandų trukmės egzaminų galėtume surasti tik tokiose šalyse kaip Lietuva arba dar keliose kitose valstybėse. (…) Šis egzaminas buvo dar prailgintas penkiolika minučių, o mokiniams, kurie turi tam tikrą negalią, ir iki šešių valandų“, – sakė jis.
S. Jurkevičiaus teigimu, tai yra, lengvai tariant, nesusipratimas.
„Egzamino trukmė yra labai svarbus faktorius ir paprastai maksimali egzamino trukmė gali būti trys valandos. Jeigu yra peržengiama trijų valandų riba, tai yra jau neadekvatu ir taip daroma žala ir mokiniams, ir bendram ugdymo procesui“, – tikino jis.
Taip pat direktorius sunkiai suprato tvarką, kai egzamino metu leidžiama naudotis kompiuteriais ir žodynais.
„Egzamino metu reikia susikaupimo, o ne blaškytis ieškant kažkokios citatos. Įsivaizduokite, jeigu tai būtų leidžiama daryti per matematikos ar istorijos egzaminą“.
Vieniems nuotolinis trukdė, kiti matė ir palengvinimų
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino samprotavimo rašinio temos:
- Kaip elgiamasi grėsmės akivaizdoje? (Vincas Krėvė, Balys Sruoga)
- Kas viešinama, o kas pasiliekama sau? (Vincas Mykolaitis-Putinas, Šatrijos Ragana)
Literatūrinio rašinio temos:
- Tėvo vaizdinys literatūroje
- Kasdienybės vaizdavimas literatūroje
Vienas pirmųjų išėjusių dvyliktokų, kuris baigia Vilniaus „Ozo“ gimnaziją, teigė, kad egzaminas nebuvo lengvas.
„Šiaip tikrai buvo sunku, rinkausi rašyti samprotaujamąjį rašinį apie tai, ką žmogus daro grėsmės akivaizdoje. Vis dėlto reikėtų išlaikyti šį egzaminą, nors savo ateitį žadu sieti su sportu“, – sakė jis.
Paklaustas, ar šiek tiek padėtį palengvino leidimas naudotis egzamino metu kompiuteriais, atsakė, kad taip.
„Taip, šiek tiek padėjo. Jais naudojosi beveik visi mūsų klasėje“, – tikino jaunuolis ir pridūrė, kad dėl nuotolinis mokymas jam gali sutrukdyti pasiekti gerų rezultatų.
Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos abiturientė Julija buvo nusiteikusi šiek tiek optimistiškiau. Pasak jos, temos nebuvo tokios ir sunkios, rinkosi rašyti literatūrinį rašinį.
„Rašiau apie tėvo vaizdavimą literatūroje, bet dar buvo kažkas ir apie kasdienybę. Man patiko tema apie tėvą, nes mokykloje nagrinėjome nemažai kūrinių, kuriuos galėjau su ja susieti. Rėmiausi Škėma, Šatrijos Ragana ir pan. Nesirėmiau rekomenduotais dviem kūriniais“, – komentavo ji.
Ji taip pat sakė, kad norėtų studijuoti mediciną ir mano, kad bent 70 proc. turėtų surinkti.
Dar viena „Ozo“ gimnazijos moksleivė komentavo, kad temos buvo įvairios ir tikrai buvo galima kažką parašyti.
„Tikrai buvo labai daug siūloma autorių, kuriuos nagrinėjome mokykloje. Tiesa, palyginus su praeitais metais, manau, kad buvo atsižvelgta į mūsų padėtį ir dėl to temos buvo palengvintos. Manau, kad tikrai išlaikysiu“, – aiškino ji.
Dvyliktokas Danielis, kuris mokosi Šolomo Aleichemo gimnazijoje, sakė, kad jam nebuvo lengva, nors ir turėtų išlaikyti.
„Visai normalios temos, bet buvo labai sunku jomis remtis. Tiesiog ne visus kūrinius skaičiau ir, manau, kad tie programiniai kūriniai tikrai labai sudėtingi. Ne visos būna įdomios ir aiškiai suprantamos. Galbūt tai sudarė kažkokią problemą.“
Jis sakė, kad pats rinkosi samprotaujamąjį rašinį apie tai, ką pasiliekame sau, o ką viešiname ir rėmėsi Vincu Mykolaičiu-Putinu ir Antanu Škėma.
„Išlaikyti tikrai išlaikysiu, bet, kaip išlaikysiu, kitas klausimas.“
Abiturientai, pasidalykite savo įžvalgomis, kaip jūs vertinate šių metų egzaminą? Ar jums jis buvo lengvas, ar per sunkus? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Lietuvių kalbos egzaminas“.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiais metais laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą pasirinko 17207 kandidatai, o mokyklinį laikys 9352. Taip pat šiandien vykdomas lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems mokyklinis brandos egzaminas.
Šiemet, siekiant sudaryti abiturientams geresnes sąlygas tinkamai atlikti egzaminų užduotis, visų brandos egzaminų, įskaitant ir lietuvių kalbos ir literatūros, trukmė prailginta 15 minučių.
Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kandidatai galės naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo.
Ši galimybė, viena vertus, yra pagalba mokiniui, antra vertus – tam tikras laiko planavimo iššūkis. Todėl kiekvienas turėtų įsivertinti ar per egzaminą tikrai reikalingi šaltiniai. Norintiems pasinaudoti kompiuteriais patariama tinkamai suplanuoti savo darbą ir numatyti, kiek laiko galės tam skirti.
Kompiuteriu galima naudotis 20 minučių, laiką išnaudojant vienu prisėdimu arba du kartus po 10 minučių. Iki egzamino pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu galima naudotis tik 10 min., jei laukia kiti mokiniai.
Planuojama, kad valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai bus paskelbti liepos 15 d.
Liepos 20 d. pakartotinės sesijos metu vyks mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Tai vienintelis egzaminas, kurį abiturientai, neišlaikę valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, galės perlaikyti.
Šiais metais brandos egzaminų sesijoje užsiregistravo dalyvauti 27733 kandidatai.