Budėjo naktimis
Kaip ir pernai, kauniečiai naktimis stovėjo prie Šilainiuose esančių „Ryto“ ir Prano Mašioto pradinių mokyklų. Vienas tėvas prie „Ryto“ mokyklos net pasistatė palapinę, kad per naktį nesušaltų. Tėvai skubėjo prie mokyklų, kai jos paskelbė pradėsiančios priimti būsimųjų pirmokų pareiškimus.
Prie šių mokyklų susirinkę kauniečiai tikino, kad įstaigas renkasi dėl praktinių sumetimų – į jas patogu atvežti vaikus iš Vytėnų, Sargėnų, Domeikavos, iš ryto važiuojant į darbą miesto centre. Ne visai tiesa, nes Šilainiuose yra ir daugiau mokyklų, bet jos negali pasigirti populiarumu. Faktas, kad tos pačios pradinės mokyklos išlieka populiariausios.
Prie nuolat minimų kelių mokyklų prisijungė Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjus. Jis jau pirmą dieną gavo 109 prašymus į 44 laisvas vietas būsimose pirmosiose klasėse.
Savivaldybė: pirmenybė – „vietiniams“
Kauno miesto savivaldybė teigia, kad nebūtina pareiškimo paduoti tą pačią dieną, kai pranešama apie jų priėmimo pradžią. Esą priimant vaikus į Kauno mokyklas pirmenybė teikiama gyvenantiems kiekvienos ugdymo įstaigos teritorijoje. Todėl netoli Šilainiuose esančios „Ryto“ pradinės mokyklos gyvenantys vaikai galės į ją patekti, net jei prašymas atiduotas kovo ar balandžio mėnesį.
„Į mokyklas visų pirma priimami vietiniai vaikai. Jei jų bus daugiau, nei gali tilpti mokykloje, bus žiūrima į vaiko gyvenamosios vietos registracijos datą, pirmenybę turės tas, kuris anksčiau tame rajone apsigyveno. Prašymus tėvai gali atnešti bet kada – ir kovą, ir balandį, ir vėliau. Jei priėmus visus vietinius vaikus mokykloje dar liks vietų, į ją patekti galės pirmokų iš kitų rajonų. Būtent tokiu atveju pirmenybė teikiama pagal prašymo padavimo laiką“, – aiškino Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.
Kauno savivaldybė kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašydama daugiau savarankiškumo sprendžiant dėl moksleivių priėmimo į mokyklas kriterijų.
„Esminiai priėmimo tvarkos kriterijai yra nustatyti valstybės, ir mes savarankiškumo neturime. Galėtume pasiūlyti planą, kaip išvis panaikinti naktines eiles. Tai būtų prašymų priėmimas ištisus metus“, – teigė V. Mažeika.
Nuomonė ir faktai sutampa
Visi kalbinti švietimo įstaigų vadovai minėjo tas pačias pradines mokyklas, kurios, jų manymu, dirba geriausiai. Tiek jų nuomonė, tiek šių ugdymo įstaigų moksleivių faktiniai rezultatai visiškai sutampa.
Po ketvirtos klasės geriausius moksleivius susirenka Kauno jėzuitų gimnazija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija ir KTU Inžinerijos licėjus. Pastarosios dvi įstaigos – dar gana naujos, tad didelių apibendrinimų apie būsimų penktokų atranką pateikti negali.
Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aušrinė Šerepkienė informavo, kad geriausiai stojamuosius egzaminus išlaiko šių pradinių mokyklų ketvirtokai: P. Mašioto, mokyklos-darželio „Rūtelė“, Panemunės, „Varpelio“, „Ryto“ pradinių mokyklų bei mokyklos-darželio „Šviesa“ auklėtiniai.
„Tačiau nedrįsčiau daryti apibendrinimų, nes iš kai kurių mokyklų pas mus visai nestoja, kitiems ji yra nepatogioje vietoje, dar kitiems nepriimtina mokėti už mokslą“, – sakė A. Šerepkienė.
Ji įsitikinusi, kad rinkdamiesi mokyklą tėvai įvertina daug veiksnių. „Manyčiau, vis dėlto svarbiausias yra mokytojas, o ne mokykla. Tarp kitų veiksnių – moksleivių skaičius mokykloje, saugumas joje, mokymosi kokybė“, – teigė pavaduotoja ugdymui.
Pirmauja dvi pradinės mokyklos
Jos pateikta informacija idealiai atitinka Nacionalinio egzaminų centro parengtų ketvirtosios klasės moksleivių atliekamų standartizuotų testų rezultatus. Geriausiai pasirodo minėtų mokyklų ketvirtokai, o P. Mašioto mokykla ir „Rūtelė“ patenka tarp geriausių pradinių mokyklų visoje Lietuvoje.
Bėda, kad minėtus testus atlieka dar ne visos mokyklos, ne visos viešina rezultatus, o savivaldybė turi teisę pateikti tik apibendrintą informaciją. Ši parodo, kaip visiems Kauno moksleiviams sekasi šalies kontekste.
Kauniečiams einasi labai gerai. Žurnalas „Reitingai“ iš gautų duomenų 2015-aisiais pirmą kartą sudarė reitingą pagal ketvirtokų matematikos, skaitymo ir rašymo testų rezultatus. Penktą vietą Lietuvoje užėmė būtent P. Mašioto mokykla. Tais metais pagal aštuntokų standartizuotų testų rezultatus pirmoji šalyje buvo Kauno jėzuitų gimnazija.
Pernai P. Mašioto mokyklos auklėtinius aplenkė „Rūtelės“ ketvirtokai, o konkrečiau – testus puikiai išlaikę mokytojų Almos Balandienės ir Zinaidos Vaitulionienės auklėtiniai.
Lyderiai rengia lyderiams
P. Mašioto mokykloje šiemet bus renkamos 3 pirmos klasės po 24 moksleivius. Mokyklos direktorė Aušra Burbienė sakė, kad jos vadovaujamos įstaigos ir kitų populiariausių pradinių mokyklų patrauklumą lemia ne vienas veiksnys. „Visose jose daug metų dirba tie patys vadovai, jie sukuria tam tikrą klimatą, suburia gerus mokytojus“, – sakė A. Burbienė.
Jos manymu, geriausiai pradinių klasių moksleivių lygį atspindi Nacionalinio egzaminų centro parengtų ketvirtosios klasės moksleivių atliekamų standartizuotų testų rezultatai. „Mūsų moksleiviai visada užima aukštas pozicijas. Kitas kriterijus – kiek moksleivių per pastaruosius 20 m. patenka į Kauno jėzuitų gimnazijos penktąsias klases ir per pastaruosius 4 m. – į LSMU gimnazijos penktąsias klases“, – mano A. Burbienė.
P. Mašioto mokyklos interneto svetainėje, kurioje pateikiama informacija apie priėmimą į pirmąją klasę, yra skelbiama: jeigu bus neįmanoma patenkinti visų prašymų, dėl sąlygų, kaip bus priimami moksleiviai, spręs moksleivių priėmimo komisija.
A. Burbienė teigia, kad dabartinė priėmimo tvarka kelia daug klausimų: „Mūsų ir Tado Ivanausko progimnazijai priskirtos tos pačios gatvės, nors minėta mokykla yra šalia. Asmenų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo viename punkte nurodoma, kad pirmenybė teikiama vaikams, gyvenantiems priskirtoje teritorijoje, o kitame punkte sakoma, kad į bendrojo ugdymo mokyklas, kuriose taikomi švietimo ir mokslo ministro patvirtinti atskiri savitos pedagoginės sistemos elementai, moksleiviai priimami laisvu savo pačių ir (ar) tėvų apsisprendimu. Mūsų mokykla taiko savitą Valdorfo sistemą. Todėl kasmet kalbamės su vaikais, jų tėvais ir atsirenkame būsimus pirmokus, kurie tikrai pasirengę mokyklai.
Dėl mokyklų apsigyveno Kaune
Ko tik nepadaro vaikų tėvai dėl savo atžalų. Laikraštis „Šiaulių kraštas“ pateikė istoriją, kaip viena šiauliečių šeima netgi nusipirko butą Kaune, kad jų gabus sūnus galėtų mokytis Jono Pauliaus II gimnazijoje, o vėliau – Kauno jėzuitų gimnazijoje.
„Šito nežinojau. Tikrai, kartais tėvai labai dėl vaikų stengiasi“, – sakė Jono Pauliaus II gimnazijos (iki 2013 m. – „Ąžuolo“ katalikiška vidurinė mokykla) direktorius Liudvikas Lukošius.
Norintys pradėti mokytis šioje mokykloje būsimieji pirmokai taip pat laiko testą. Direktoriaus teigimu, testai pasiteisina. „Jie tikrai nėra sudėtingi. Kam reikalingi? Žinoma, tam, kad atsirinktume gabius vaikus. Ir mes, ir tėvai yra patenkinti, kad taikome tokią priėmimo tvarką“, – sakė L. Lukošius.
Geriausiai testus išlaikiusių vaikų tėvams netgi leidžiama pasirinkti mokytojus. „Negalėčiau sakyti, kad vieni mokytojai – geresni, kiti – blogesni. Visi geri“, – teigė direktorius.
Jis pažymėjo, kad šioje mokykloje vaikai nėra skirstomi pagal gabumą. „Nesudarome gabių vaikų klasių, įvairių sugebėjimų vaikai mokosi kartu. Man visi 1432 vaikai yra vienodai brangūs“, – šypsojosi direktorius. Jis ne šiaip sau paminėjo šį skaičių – gimnazija yra didžiausia katalikiška mokykla Lietuvoje.
L. Lukošius teigė, kad ugdymo įstaiga stengiasi po pradinės mokyklos išlaikyti ketvirtokus. „Pavyzdžiui, pernai tik 3 ar 4 vaikai išėjo į Kauno jėzuitų gimnaziją, visi kiti liko pas mus“, – tikino direktorius. Ir pridūrė, kad jo gimnazija turi kozirį – mokslas kainuoja tik 57 Eur per metus, o jėzuitų gimnazijoje – 480 eurų. Pašnekovas sakė nesuprantąs, kodėl vienos mokyklos mieste vadinamos prestižinėmis, bet iškart pridūrė, kad lygiuojasi į jėzuitų gimnaziją.
„Juk ji į penktąsias klases susirenka gabiausius vaikus, taip kaip į devintąsias klases iš visos Lietuvos geriausius renkasi KTU gimnazija“, – pripažino mokyklos direktorius.
Priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklą Kaune tvarka
Pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą pirmumo teise priimami:
1. Asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Jei gauta prašymų pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą iš mokyklai priskirtos teritorijos daugiau, nei mokykla gali priimti, atsižvelgiama į gyvenamosios vietos deklaravimo datą.
2. Priešmokyklinio ugdymo grupę toje mokykloje lankę vaikai.
Jei priimti 1 ir 2 punktuose numatyti asmenys, į laisvas vietas gali būti priimti asmenys, negyvenantys mokyklai priskiriamoje teritorijoje ar gyvenantys gretimoje savivaldybėje, pagal prašymo padavimo datą. Jei neįmanoma patenkinti visų prašymų, asmuo siunčiamas į kitą mokyklą, vykdančią to paties lygmens programą.
Ką sako brandos egzaminų rezultatai?
Kasmet mokyklos reitinguojamos pagal tai, kaip abiturientai išlaikė brandos egzaminus, kiek moksleivių įstojo studijuoti į valstybės finansuojamas vietas, kiek jų išvyko studijuoti į užsienį.
Nebe pirmus metus tokį mokyklų reitingą sudaro žurnalas „Reitingai“. Pernai taip pat reitinguotos mokyklos, kurios atsirenka sau moksleivius, ir tos, kurios priima mokytis visus, gyvenančius jų teritorijoje.