DELFI primena, kad trys merginos pasidalijo anoniminiais laiškais, su kokiu dabar jau buvusio Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojo profesoriaus Jono Gasiūno elgesiu joms teko susidurti, dar 6 menininkai apie tai prabilo neslėpdami vardų ir pavardžių, o VDA Etikos komitetas gavo 19-os buvusių ir esamų studentų pasirašytą skundą.
J. Gasiūnas nesutiko su kaltinimais, tačiau po anoniminių ir neanoniminių liudijimų buvo priverstas trauktis iš pareigų.
Kaltinimų priekabiavimu sulaukė ir dar du VDA dėstytojai – Gintautas Trimakas ir Arvydas Liepuonius. Prabilta ir apie kviestinio dėstytojo – teisininko – nepagarbų elgesį.
A. Liepuonius pirmadienį iš pareigų VDA pasitraukė, antradienį jis pranešė paliekantis darbą ir Vilniaus universitete (VU).
Galėjo gauti geresnius pažymius?
Tiesa, pavyzdžiui, viena studenčių tinklaraštyje „Akadės paslaptis“ atvirai pripažino apie tai, kad dėl santykių su J. Gasiūnu gaudavo geresnius pažymius.
„Gyvenau tartum du gyvenimus – vieną, kaip gabi, gerus pažymius gaunanti studentė, kitą – kaip jo sekso žaisliukas“, – konstatavo mergina.
Savo ruožtu kita jų nurodė palankumo sulaukusi iš A. Liepuoniaus.
„Nekaltas“ pasivijimas po paskaitos (Reklamos psichologija), kur pristačiau savo darbą ir pakvietimas aptarti jį detaliau prie arbatos puodelio iš pradžių atrodo išties nekaltai. Mokiausi geriausiais balais – atrodė, kad puiku – dėstytojui patiko mano surinkta medžiaga, duos patarimų, kaip, ką tobulinti, kur dar gilintis ir pan. Juk 18-24 m. studentai – žinių ištroškę vaikai, jie į dėstytoją žiūri kaip į guru. Per mūsų pokalbį labai greitai paaiškėjo, į kur viskas linksta“, – tikino studentė.
Klausimų dėl vertinimo kiltų, bet peržiūrėti nesiruošia
Praėjusios savaitės pabaigoje „Lietuvos žinių“ žurnalistų paklaustas, ar būtų imtasi priemonių, jei merginos vis dėlto atskleistų savo tapatybes, VDA Komunikacijos skyriaus vedėjas Marius Dirgėla pripažino, kad įstaiga tuomet greičiausiai turėtų imtis veiksmų.
„Manau, kad klausimų dėl vertinimo rezultatų tikrai kiltų, kaip jis būtų sprendžiamas čia, turbūt, pirmiausiai etikos, studijų komitetų prerogatyva“ – dėstė pašnekovas.
Tiesa, DELFI M. Dirgėla užtikrino, kad VDA nesiekia ir ateityje nesieks peržiūrėti nei priekabiavimo aukų, nei dėstytojų palankumo neleistinais būdais galimai siekusių studentų atskirų dalykų studijų rezultatų ar kvestionuoti jiems išduotų diplomų.
„Apie tai nėra jokios kalbos ir nebus. Tai nenumatyta studijų reglamente“, – DELFI nurodė jis.
Gali įpareigoti akademiją atšaukti sprendimą dėl kvalifikacijos suteikimo
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atstovai DELFI sakė, kad kontrolierius, atsižvelgdamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl galimų dėstytojų akademinės etikos pažeidimų VDA, siekdamas objektyviai įvertinti pasirodžiusią informaciją ir skatindamas mokslo ir studijų institucijos savireguliaciją, kreipėsi į VDA, prašydamas informuoti, kokių veiksmų imtasi ar ketinama imtis.
Tiesa, kaip aiškinama atsakyme DELFI, kontrolierius neturi įgaliojimų nagrinėti seksualinio priekabiavimo atvejų – galimus seksualinio priekabiavimo atvejus tiria teisėsaugos institucijos ir Lygių galimybių kontrolierius.
„Jeigu būtų nustatytas seksualinio priekabiavimo faktas, kontrolierius konstatuotų akademinės etikos pažeidimą. Kontrolierius, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punktu, gali priimti sprendimą „įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo“, – rašoma atsakyme.
Tuoj pat patikslinama, kad tai būtų padaryta tik atlikus išsamų tyrimą dėl konkretaus ir individualaus atvejo.
Gali imtis ir senesnių nei vieneri metai atvejų nagrinėjimo
Beje, įdomu tai, kad 2015 m. gegužę kontrolierius susitiko su meno srities bendruomene VDA Kauno fakultete ir rekomendavo pasitvirtinti nuostatą, kad Etikos komitetas pranešimo ar informacijos apie daugumą galimų akademinės etikos pažeidimų nenagrinėja, jei praėjo daugiau kaip vieni kalendoriniai metai.
„Taip siekta išvengta šantažo atvejų dėl prieš daug metų galimai padarytų akademinės etikos pažeidimų. Šios nuostatos VDA akademinės etikos kodekse nėra“, – patvirtino tarnybos atstovai.
Svarbu žinoti, kad tai, kad studentas nesąžiningu būdu įgyja pranašumą prieš kitus studentus, yra akademinės etikos pažeidimas.
Gali pradėti tyrimą, jei sulauks skundo
Tarnybos vyr. specialistė Giedrė Litvinaitytė patikslino, kad į VDA jie kreipėsi prašydami informuoti apie tyrimus, pradėtus institucijos viduje, galimus situacijos sprendimus.
„Kalbant hipotetiškai, kontrolierius nagrinėja ir tai, kad tam tikri asmenys, jau nesantys akademinės bendruomenės nariai, tačiau jais buvę, padarė pažeidimą. Kokiais teisės aktais vadovausis VDA, kaip jie reaguos – tarkime, gal dėl to, kad dėstytojai pasitraukė, nieko nedarys – neturime informacijos“, – nurodė ji.
Tiesa, jei studentai kreiptųsi į tarnybą, pavyzdžiui, keldami versiją, kad galbūt jų bendrakursės gavo geresnius įvertinimus dėl to, kad palaikė ir asmeninius santykius su dėstytoju, jie galėtų inicijuoti tyrimą.
„Tuomet mes orientuotumėmės ne į tai, kad galbūt yra kažkokie neleistini veiksmai tarp dėstytojų ir studentų, bet į galimai iškreiptą konkurenciją, mokslo ir studijų kokybę. Mokslo ir studijų įstatymas nurodo, kad asmeniui neturi būti sudarytos išskirtinės sąlygos, taip pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, galima įžvelgti diskriminavimą“, – aiškino G. Litvinaitytė.
Negali pasakyti, ar pagrindas pradėti tyrimą yra
Aptariama tarnyba, pašnekovės teigimu, niekada nėra nagrinėjusi skundų dėl panašių atvejų ar sulaukusi kreipimųsi dėl galimo seksualinio priekabiavimo akademinėje aplinkoje.
„Tai – sudėtingi tarpasmeniniai santykiai, kurie sunkiai įrodomi. Tarkime, kad kažkas sužinotų ir kreiptųsi, kad, pavyzdžiui, mano draugė dėl to įgijo pranašumą, pateiktų skundą – tikrai sudėtingas atvejis“, – sakė G. Litvinaitytė.
Anot jos, abejonių, ar nuo dėstytojų priekabių nukentėjusios merginos akademijoje buvo vertinamos teisingai, gali kilti, tačiau ar tai turėtų būti pagrindas peržiūrėti jų darbus, specialistė aiškino negalinti pasakyti.
Sprendžia pati aukštoji mokykla
Savo ruožtu Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorė Nora Skaburskienė DELFI sakė, kad, jei asmeniui kyla pagrįstų abejonių dėl galbūt nederamo vertinimo, jis turi kelti šį klausimą.
„Kiekvieno tyrimo pagrindas yra kreipimasis, nes formuoti nuomonę iš nuogirdų, manau, nėra gera praktika. Ne kiti už jį, bet jis pats turi reikalauti, tarkime, kad jo darbas būtų peržiūrėtas, skundas išnagrinėtas. Pirminis šaltinis – asmuo, kuris laiko galbūt save nukentėjusiu. Kokiu lygmeniu tai spręsti, nutaria pati aukštoji mokykla.
Institucijos iš išorės nedaro įtakos vidiniams procesams – studentų įvertinimo tiek semestro, tiek baigiamojo darbo metu. Kiekvienoje aukštojoje mokykloje veikia akademinės etikos komisijos, kurios nagrinėja ir sprendžia tokius reikalus“, – nurodė pašnekovė.
Kita grandis, jei nepavyksta konfliktinių situacijų išspręsti įstaigos viduje, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, kur gali kreiptis ir studentai, ir dėstytojai.
„Aukštosioms mokykloms rekomenduojama ir, kiek žinau, visos yra pasitvirtinusios, kad baigiamasis darbas ginamas komisijoje. Yra tik kuruojantis dėstytojas, kuris darbo metu konsultuoja, pataria, bet pats gynimas vyksta komisijoje, tad ne vienas asmuo už tai yra atsakingas. Objektyvumas tokiu būdu ir užtikrinamas – yra grupė asmenų, kuri vertina“, – priminė ji.