Po pažadų pliūpsnio perspėja apie negrįžtamas pasekmes

Nemokamos bakalauro studijos, mažiau patyčių, nykstantys skirtumai tarp kaimo ir miesto mokyklų, didėjantys mokytojų ir dėstytojų atlyginimai. Tokių pažadų pažėrė Vyriausybė, tačiau švietimo ekspertė Virginija Būdienė perspėja, kad kai kurie numatomi žingsniai gresia augsiančia jaunimo emigracija bei ėjimu į prieblandą.

Pirmadienį pristatytas Vyriausybės reformų paketas. Viena iš šešių planuojamų struktūrinių reformų – švietimo reforma.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad turime struktūriškai išvystytą ir kiekybiškai plačią švietimo sistemą, tačiau žvelgiant į nūdienos lūkesčius, ji išbalansuota, kokybiškai atsiliekanti, nepakankamai dinamiška.

J. Petrauskienės teigimu, kelia nerimą didėjanti atskirtis, tad būtina užtikrinti kokybišką išsilavinimą kiekvienam. Taip pat krizę išgyvena mokytojų rengimo sistema – jauni žmonės nesirenka šios profesijos. Rengiamų specialistų pasiūla ir kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių, o moksliniai tyrimai gana fragmentuoti, sunkiai gali konkuruoti tarptautiniu mastu.

„Todėl mūsų siūloma pertvarka apima visus švietimo ir mokslo sistemos pokyčius nuo ikimokyklinio ugdymo iki mokslo centrų. Bendrajame ugdyme pokyčiai sietini su dviem pagrindinėmis kryptimis – pirmiausiai atsakant į klausimą, kaip užtikrinti, kad patys geriausi žmonės rinktųsi mokytojo profesiją, įgalintume dabartinius mokytojus suteikti visą, kas geriausia, mūsų mokiniams“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Tai, ministrės teigimu, sietina su mokytojų rengimo sistemos ir profesinio ugdymo sistemos pertvarka. Taip pat pertvarkoma mokytojų apmokėjimo sistema, nuo rugsėjo mėnesio įvedamas etatinis apmokėjimas už darbą. J. Petrauskienė žada, kad per keletą metų į mokytojų atlyginimus bus investuota 96 mln. eurų, o tai esą užtikrina, kad vidutinis mokytojų atlyginimas 2020 m. sieks ne mažiau 1000 eurų. Tiesa, premjeras Saulius Skvernelis teigė, esą tokie atlyginimai bus pasiekti jau kitąmet.

J. Petrauskienės akimis, antras svarbiausias klausimas – kaip ugdome vaikus, ko mokome. Tai susiję su ugdymo turinio pertvarka – prasideda ugdymo programų peržiūra, vertinimo sistemos kaita. Ministrės aiškinimu, mokyklą baigiantis mokinys savo pasiekimus vertins ne tik pagal egzaminų balus – tam kuriama kaupiamojo vertinimo sistema, startuoja brandos darbai, neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimas. Mokinių pasiekimų vertinimą numatoma keisti į „visapusišką asmenybės vertinimą“.

Siekiant skaidrumo, pradėta centralizuota priėmimo į profesines mokyklas sistema. Ministrė žada tęsti aukštojo mokslo pertvarką, konsoliduoti aukštųjų mokyklų tinklą.

„Jau šįmet papildomai numatyta 2400 valstybės finansuojamų vietų siekiant įtvirtinti nemokamo bakalauro studijas Lietuvoje. Visi, kurie atitiks minimalius slenkstinius reikalavimus stojant į aukštąsias mokyklas, stojant į tas vietas, kuriose valstybei itin didelis poreikis, tai sietina ir su inžinerinėmis specialybėmis, informacinėmis technologijomis, kitomis valstybei svarbiomis sritimis, bus numatytos nemokamos bakalauro studijos“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Taip pat kitąmet žadama 16 proc. didinti dėstytojų ir tyrėjų atlyginimus.

Premjeras S. Skvernelis taip pat akcentavo, kad didinamas bakalauro studijų vietų skaičius – perlipusiems nustatytą kartelę, bus sudaryta galimybė nemokamai studijuoti.

Pasak S. Skvernelio, atskirtis tarp regionų ir didmiesčių mokinių turėtų sumažėti daugiau 50 proc. Premjeras taip pat tvirtino, kad įgyvendinus numatomas priemones ir programas, patyčių lygis turėti mažėti ketvirtadaliu.

„Pradedant įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, baigus mūsų konkurencingus prestižinius universitetus, absolventai turės galimybę tikėtis gauti pusantro karto geresnius atlyginimus negu dabar yra“, – dėstė S. Skvernelis. Jis taip džiaugėsi, kitąmet būrelius galės lankyti 26 tūkst. daugiau mokinių.

Skaičiuojama, kad 2019 m. investicijos į švietimą sieks 169 mln.eurų

V. Būdienė: tai gali tapti žingsniu atgal

Tačiau Vilniaus politikos analizės instituto direktorė V. Būdienė sako, kad kol kas išgirdome tik gerus norus – konkrečių priemonių ir tam skirtų lėšų nežinome.

„Žadamas 1000 eurų atlyginimas mokytojams yra viltingas pedagogams, bet jei visi dirbs tik puse etato, ypač regionuose, kur sparčiau mažėja mokinių, tai jie tegaus pusę pažadėtos sumos. Nematome integralumo siekio“, – konstatuoja V. Būdienė.

Jos aiškinimu, žadamų neformalaus ugdymo centrų (technologijų, informatikos, matematikos) steigimas vėl primena steigimą dėl steigimo už ES lėšas. V. Būdienė kelia klausimą, kodėl tokia veikla neplanuojama integruotai su jau puikiai įrengtais sektoriniais profesinio ugdymo centrais, universitetais, kolegijomis. Ji taip pat kelia klausimą, ar suskaičiuota, kiek tokių centrų išlaikymas vėliau kainuos, ar planuojamas žymiai didesnis švietimo biudžetas, ar lėšų pakaks ir tokiems centrams, ir mokytojų atlyginimams.

V. Būdienės manymu, žadamas ugdymo turinio kaitaliojimas visiškai nereikalingas, mat taip greit nesikeičia nei matematika, nei fizika. Jos manymu, biudžetui per brangiai kainuoja naujų vadovėlių pirkimas kas ketverius metus.

„Ką reikš žadamos nemokamas bakalauro studijos, kai ne daugiau ketvirtadalio abiturientų tebus priimta į aukštąsias mokyklas? Juk nemokamos bakalauro studijos reiškia, kad dabar mokančių už mokslą studentų nebebus, taigi studentų skaičius sumažės perpus. Reiškia, bus keičiamos besimokančiųjų proporcijos, o kol kas tai katė maiše.

Ar tai reikš visuotinį profesinį orientavimą sovietiniu stiliumi? Ar pusė mokinių po progimnazijos bus siunčiami tęsti mokslų į profesines mokyklas? Tada ruoškimės masinei jaunimo emigracijai. Kartu su abortų draudimo, embrionų amžino saugojimo siekiais, noru denonsuoti Stambulo konvencijos parašą, imitacine „vaiko pinigų reforma“ socialinio visuomenės aktyvinimo ir gerovės lifto prasme tai būtų valstybei, o ir elektoratui, didelis žingsnis atgal. Į prieblandą“, – perspėjo V. Būdienė.

Ekspertė taip pat perspėja, kad mokinių pasiekimų vertinimo pakeitimas asmenybės vertinimu yra neprofesionalus nesusipratimas. „Pirma, to neįmanoma įvertinti, antra, tai yra net pavojingas pasiūlymas, skamba kaip „gerų ir blogų asmenybių demarkacija“. Istorijoje tokie bandymai baigdavosi tragiškai“, – kalbėjo pašnekovė.