Nors naujasis Švietimo įstatymas priimtas jau senokai, jis sudėliojo akcentus ne visoms mokyklos gyvenimo sritims - poįstatyminių aktų trūksta ir neformaliajam moksleivių ugdymui. Meninio ugdymo nuostatų projektas jau keleri metai guli Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkų stalčiuose, pedagoginei visuomenei jų likimas iki šiol neaiškus.
“Nesant poįstatyminių aktų bei neturint konkretaus reglamento, kaip organizuoti popamokinę veiklą, mokyklų požiūris į šią sritį labai individualus, - sako Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Kučiauskienė. - Viskas palikta spręsti savivaldybėms, bet spragos įstatyminėje bazėje ir joms suriša rankas”. Pasak pašnekovės, tai, jog nėra šios veiklos reglamento, sąlygoja gana dažną neformaliojo ugdymo srityje dirbančių pedagogų kaitą. Trūksta dermės tarp formalaus ir neformalaus ugdymo, nėra programų suderinamumo, jose daug kas dubliuojasi.
Bendrojo lavinimo mokyklose visi neformalaus ugdymo užsiėmimai yra nemokami, tačiau Švietimo įstatymas numato galimybę mokyklai įteisinti ir mokamas paslaugas. Kaune kol kas tokios teisės suteiktos tik papildomojo ugdymo įstaigoms - jas lankantys vaikai per mėnesį privalo mokėti po 12,50 Lt.
V.Kučiauskienės manymu, ugdant mokinių kultūrinę kompetenciją nepakankamai išnaudojamos muziejų, teatrų salės. Nors muziejai yra parengę nemažai edukacinių projektų, į juos įtraukiama dar per mažai moksleivių. Tokių programų kaip “Diena su M.K.Čiurlioniu”, kurią inicijavo M.K.Čiurlionio muziejus kartu su Švietimo ir ugdymo skyriumi, nauda akivaizdi.
Mažesnių mokyklų bėdos didesnės
Švietimo ir ugdymo skyriaus duomenimis, įvairius užklasinės bei užmokyklinės veiklos būrelius lanko 78 proc. miesto moksleivių. Užpraėjusiais mokslo metais tokių mokinių buvo 81 proc. Dabar maždaug 3 tūkst. jų kažkur “nubyrėjo”. Taip atsitiko todėl, kad papildomajam ugdymui skiriamų valandų mokyklose (išskyrus pradinukams) sumažėjo. Antai 5-9 klasėms per savaitę šiai sričiai buvo skiriamos 5 valandos, o dabar tik 3, dešimtokams buvo 7, liko 4. Be abejo, šių valandų skaičius priklauso ir nuo klasių komplektų - mažesnių mokyklų bėdos didesnės.
“Meninio ugdymo koncepcija turi keistis iš esmės, - sako V.Kučiauskienė. - Dabar dalis vaikų koncertuoja, dalis - stebi. O ugdyti gebėjimus turi visi. Privalome didinti dalyvaujančių, o ne statistų vaikų skaičių. Mokyklose kol kas per maža meninių programų įvairovė”.
Neformalusis ugdymas, ypač menai, pamažu keičia savo formą. Pas mus iki šiol buvo įprasta, jog teatro, meno, choreografijos užsiėmimai mokyklose buvo traktuojami kaip būrelių veikla, o užsienio šalių patirtis rodo ką kita - tai suvokiama kaip privalomos, visiems mokiniams vienodai svarbios disciplinos. “Pamažu šiuo keliu bandome eiti ir mes, nes matom, kaip moksleiviams trūksta choreografinės kultūros, gebėjimo raiškiai reikšti savo mintis, - sako Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistė. - Jau 25-iose mokyklose choreografija dėstoma kaip privaloma disciplina, drama šias pozicijas išsikovojusi tik trijose mokyklose”.
Profesionalai - nedažni svečiai
“Socialinė aplinka vienodai veikia tiek suaugusiuosius, tiek vaikus, - įsitikinusi Šilainių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Osvalda Ivanauskienė. - Ypač tai junta vyresnieji mokiniai, kurie daugiausia laiko praleidžia prie knygų. Mat ugdymo programos išpūstos, vaikai priversti daug mokytis, tad papildomajam ugdymui nelabai lieka laiko. Mažesnieji meninės raiškos būrelius dar lanko noriai, o vienuoliktokai ir dvyliktokai jų beveik nesirenka”.
Šilainių vidurinėje dramos studijai vadovaujanti Daiva Stasiulevičienė subūrusi daug meninio žodžio entuziastų, kurie dramos discipliną gali pasirinkti ir kaip papildomojo ugdymo užsiėmimus, ir kaip privalomąsias pamokas.
Direktoriaus pavaduotoja sako, jog mokykloje visada laukiami menininkai profesionalai, bet įsileisti bet ką nenorima. “Mus atakuojančiųjų ir norinčiųjų iš mokinių lengvai pasipinigauti gana daug, bet darome atranką, manome, jog vaikams neturi būti brukamas bevertis, neprofesionalus menas”, - sako O.Ivanauskienė.
Laukiama etatinio apmokėjimo
Mato Šalčiaus vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aleksandra Bansevičienė mano, jog mokyklos kultūrinis, apskritai visuomeninis gyvenimas priklauso nuo pačių pedagogų. “Žinoma, norėtųsi, jog užklasinė veikla būtų finansuojama daug geriau. Įvairių būrelių vadovams tikrai neatlyginama tiek, kiek jie nusipelno dirbdami su vaikais, - sako pedagogė. - Ne vienas triūsia iš idėjos, nes jei skaičiuotų jiems skirtų užsiėmimų valandas, nedaug ką pasiektų”. Pedagogai tikisi, jog sureguliuoti šią darbo užmokesčio sferą būrelių vadovams padės numatoma mokytojų etatinio apmokėjimo sistema.
Pasak A.Bansevičienės, mokykloje neformalaus ugdymo prioritetai yra meninė, klubinė, kraštotyrinė veikla, sportas, jaunimo organizacijų veikla. Šiais laikais suburti mokykloje jaunių chorą ne taip lengva - paaugliai mieliau renkasi gerokai praktiškesnius užsiėmimus. O M.Šalčiaus vidurinės jaunių chore, vadovaujamame Jurgitos Česnakaitės, dainuoja ir mielai koncertuoja pusšimtis šeštokų-devintokų. Pedagogų nuomone, tolokai nuo miesto centro nutolusioje mokykloje mokiniams ypač svarbu sudaryti sąlygas kultūrinei, sportinei veiklai, rengti jiems diskotekas. “Tuo ir stengiamės sudominti vaikus, tačiau nesidžiaugiame, jog beveik 30 proc. mokinių niekur nedalyvauja. Tai rodo, jog dar turime rezervų, kaip užklasinę veiklą padaryti efektyvesnę”.
Gero mikroklimato prielaida
Šešiose Kauno mokyklose mokiniai mokomi pagal kryptingo meninio ugdymo programas. Juozo Grušo vidurinė - viena iš tų, kurioje vaikai nuo pirmos iki dvyliktos klasės mokosi įvairių dailės disciplinų. Savo sugebėjimus jie ugdo vaizduojamosios dailės pamokose, kurios vyksta gražiai įrengtuose tekstilės, keramikos, odos kabinetuose. Visa mokykla atrodo lyg spalvinga dailės studija, kurioje puikuojasi mokinių sukurti darbai, sukurti padedant mokykloje dirbantiems dailininkams profesionalams.
“Vaikai išbando save visose srityse, o dvyliktoje klasėje kuria baigiamąjį kūrybinį darbą”, - sako mokyklos direktorė Nijolė Šimienė, teigianti, jog mokyklos tikslas - ugdyti ne menininkus, bet suteikti mokiniams žinių, kurios padėtų jiems prisiliesti prie tikrųjų vertybių. Direktorės teigimu, pedagogai norėtų, jog mokykla nebūtų draskoma, o išliktų vidurinė. Taip pavyktų išsaugoti meninio ugdymo tęstinumą, išsiauginti sau kontingentą nuo pat pirmosios klasės.