„Rengiame kelis variantus, skaičiavimus ir sausio pabaigoje juos pristatysime savivaldybių merams. Tuomet vasario pradžioje šį projektą derinsime su profsąjungomis, bendruomene, o vasario pabaigoje planuojame Vyriausybės nutarimą“, – po antradienį vykusio susitikimo su premjeru žurnalistams teigė R. Popovienė.
„Variantus teiksime kelis, bet geriausias, optimaliausias moksleivių skaičius galėtų būti 12. Galbūt kalbėsime ir dėl 15-os“, – pažymėjo ji.
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovės, šis skaičius priklausys ne tik nuo Vyriausybės numatyto finansavimo, bet ir kitų svarbių veiksnių.
„Davėme užklausas savivaldybėms, kiek tokių klasių susidaro Lietuvoje, skaičiuosime ir pagal finansus, klausime, kaip optimaliausiai galėtų būti, derinant moksleivių pasirinkimo galimybes, koks galėtų būti geriausias skaičius, kad nenukentėtų ugdymo kokybė“, – vardijo ministrė.
R. Popovienė pridūrė, kad, sušvelninus reikalavimą dėl minimalaus moksleivių skaičiaus, preliminariais duomenimis, šalyje susidarytų apie 40 mažiau nei 21-ą mokinį turinčių klasių.
„Negalime sakyti, kad maža mokykla yra bloga mokykla. Šis klausimas nebūtinai palietė mažas mokyklas, kuriose mokosi 50 moksleivių – palietė ir tokias mokyklas, gimnazijas, kuriose yra 280 moksleivių, į kurias iš aplinkui esančių rajonų moksleiviai atvažiuoja“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 metais pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.
Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 metų gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi trečiosios gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.
Ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui.
Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.
Popovienė: Šiaulių „Juventos“ progimnazija galėtų tapti kitos mokymo įstaigos filialu
Sustiprintą muzikinį ugdymą vykdančios Šiaulių „Juventos“ progimnazijai nesutinkant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymu keisti ugdymo įstaigos nuostatas, ministrė Raminta Popovienė teigia, kad progimnazija galėtų tapti kitos mokyklos filialu. Pasak jos, tokiu būdu ugdymo įstaiga galėtų išlaikyti joje esančius moksleivius ir mokytojus.
„Situacija yra susidariusi dėl tam tikrų priėmimo tvarkų neatitikimo. Dabar ji yra kaip progimnazija, vykdanti formalųjį ugdymą. Šiandien kaip tik ketinu skambinti Šiaulių merui, nes pasidomėjau, kaip mes galime spręsti“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje teigė R. Popovienė.
„Viskas lieka taip, kaip ir buvo, tik mokykloje turėtų pradėti veikti viena iš mieste esančių formalųjį ugdymą vykdančių mokymo įstaigų ir tai būtų kaip filialas. Visi mokytojai dirbtų, niekas nesikeistų. Čia toks sprendimas, kuris būtų teisiškai sutvarkytas ir priimtinas“, – akcentavo ji.
Reaguodama į Šiaulių „Juventos“ progimnazijos bendruomenės kritiką, kad priimti pokyčiai keistų mokyklos simboliką, ministrė pabrėžia, kad atitinkamų formuluočių galima paieškoti mokyklos nuostatuose.
„Čia būtų galima mokyklos nuostatose paieškoti formuluotės. Mes tikrai diskutavome, kito varianto, nelabai yra. Dar kartą kviesčiau bendruomenę pasvarstyti, pagalvoti, nes svarbiausia turime žiūrėti, kad nenukentėtų vaikai“, – kalbėjo R. Popovienė.
Per sausį žada suformuoti visą ŠMSM viceministrų komandą
Prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vairo stojusi socialdemokratė Raminta Popovienė žada per sausį suformuoti savo politinio pasitikėjimo komandą ir surasti viceministrus, kurie bus atsakingi už bendrąjį ugdymą ir sporto politiką.
„Planuoju turėti per sausio mėnesį“, – antradienį po susitikimo su premjeru Gintautu Palucku Vyriausybėje žurnalistams sakė R. Popovienė.
„Kalbėjausi su vienu, kitu – tiesiog gavau kaip ir neigiamą atsakymą, tai tiesiog kalbėsiuosi su kitais“, – pridūrė ji, paklausta, kodėl pastarieji viceministrai dar nėra rasti.
Ji pažymėjo, kad turi galimų kandidatų į viceministrų postus pavardes, tačiau jų neįvardijo.
Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį ŠMSM vadovybėje pradėjo dirbi du viceministrai – Regina Valutytė ir Rolandas Zuoza. R. Valutytė bus atsakinga už mokslo ir studijų sritį, R. Zuoza – už profesinio mokymo sritį.