Dar pirmaisiais metais, pasakoja įstaigos bendruomenė, ėmė lįsti statybų brokas, kurio sutvarkyti nepavyksta jau penkerius metus – visu pajėgumu veikianti vėdinimo sistema neišgali atvėsinti patalpų, langai suprojektuoti tokie, kad jų neįmanoma visiškai atidaryti, tad klasėse temperatūra kartais pasiekia ir 30 laipsnių.
Tėvai pasakoja, kad šiltomis dienomis vaikai kone alpsta nuo karščio, tad mokytojai pamokas ėmė organizuoti lauke – moderniausia mokykla sostinėje tampa nebenaudojama.
Vaikai ir mokytojai alpsta iš karščio?
„Visur skelbia, kokia puiki mokykla, parodomoji, bet tiek mokytojai, tiek mokiniai skundžiasi, kad labai karšta. Yra buvę atvejų, kad vaikai alpo nuo karščio. Tik, aišku, mokykla tai slepia“, – DELFI aiškino vieno ten besimokančio moksleivio mama.
Jos teigimu, mokykloje tinkamai neveikia vėdinimo sistema, todėl temperatūra klasėse saulėtą dieną viršija ir 30 laipsnių.
„Visą dieną tokiomis sąlygomis mokykloje prabūnantys vaikai (ne tik pagrindinį mokymosi laiką, bet ir pailgintoje klasėje) labai pavargsta – tai neatitinka nustatytų higienos normų“, – įsitikinusi pirmoko mama.
Anot jos, langai klasėse atsidaro tik į viršų, tad naivu tikėtis gero vėdinimo.
„Buvo kalbama, kad savivaldybė nemoka statybininkams tiek, kiek priklauso, tad vėdinimo sistema veikia minimaliai. Keliamos ir idėjos, kad mokykloje būtų galima sudėti bent po kelis normaliai varstomus langus, kad būtų galima patalpas išvėdinti, kai vaikų nėra ar pertraukos metu“, – siūlė pirmoko mama.
Mokykloje – kaip šiltnamyje
Savo ruožtu progimnazijos direktorė Loreta Kačiušytė-Skramtai DELFI sakė, kad alpimo atvejų neužfiksuota, bet pripažino, kad problema dėl karščio tikrai egzistuoja.
„Taip, karšta, labai karšta mokykloje. Problema yra žinoma, ji labai sena, savivaldybė apie tai informuota net nežinau kiek kartų. Mokykla suprojektuota taip, kad langai neatsidaro, jie vitrininiai, ventiliacija – tik rekuperacinė, ištraukiamoji, viduje – betonas. Šiltnamio efektas susidaro“, – konstatavo ji.
Direktorės teigimu, ir rudenį kartais temperatūra klasėse pakyla iki 26-27 laipsnių. Todėl ji neretai ir pati asmeniškai rekomenduoja vaikus vesti į lauką – tokiomis sąlygomis tampa neįmanoma dirbti.
„Kiek kartų yra tai nagrinėta, tačiau steigėjas (Vilniaus miesto savivaldybė – DELFI) tą klausimą vis atidėlioja“, – apgailestavo ji.
Sprendimą žino, trūksta tik iniciatyvos
Anot L. Kačiušytės-Skramtai, „Merko statybos“ atstovai, kurie ir buvo atsakingi už statybas, kartu su Vilniaus vystymo kompanija dar prieš 2-3 metus pateikė projektą dėl išorinių žaliuzių įrengimo – tai turėtų padėti temperatūrą mokykloje stabilizuoti. Tačiau, pasak direktorės, iš savivaldybės – tik tyla.
„Dabar dalis pamokų vyksta lauke. Tačiau, jei pasidaro labai karšta, visiems tenka evakuotis iš pastato – būna ir taip“, – neslėpė ji.
Problemą iš dalies išspręsti trukdo ir tai, kad higienos normose nenurodyta maksimali patalpose galinti būti oro temperatūra, tik minimali.
„Aš pati nueinu, pasižiūriu, statytojų atstovai patys suinteresuoti, kad viskas būtų gerai, vėdinimo sistema veikia pilnu pajėgumu. Ši problema egzistavo nuo pat pradžių – kai tik įsikūrėme, iš karto buvo karšta. Klasėse, ypač 3 aukšte, buvo net neįmanoma būti“, – sakė L. Kačiušytė-Skramtai.
Problemą žada išspręsti artimiausiu metu
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės laikinasis Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovas Algminas Pakalniškis DELFI sakė, kad jam ši problema žinoma ir turėtų būti išspręsta artimiausiu metu.
„Vilniaus Balsių progimnazijos patalpų temperatūros problema Vilniaus miesto savivaldybės administracijai yra žinoma. Higienos normos reikalavimai draudžia ugdymo įstaigose naudoti vėsinimo ir/ar kondicionavimo įrenginius. Esama vėdinimo sistema užtikrina norminę oro kaitą, reikalingą tinkamai ugdymo aplinkai sukurti, tačiau progimnazijos pietinėje pusėje esančios patalpos dėl intensyvaus saulės poveikio kai kuriomis dienomis įšyla.
Siekiant spręsti šią problemą buvo svarstomas fasadinių apsauginių žaliuzių įrengimas, kuris galimai apsaugotų nuo patalpų peršildymo. Žaliuzės būtų reikalingos kelis mėnesius per metus. Taip pat buvo svarstomi kiti alternatyvūs būdai. Vienas jų – varstomų langų įrengimas, tuomet patalpas būtų galima vėdinti pagal poreikį. Planuojama sprendimą dėl Balsių mokyklos priimti artimiausiu metu“, – DELFI sakė jis.
Vadino ateities mokykla
DELFI primena, kad per metus mokyklą pastatė ir toliau ja rūpinasi „Merko statyba“ ir „E.L.L. Kinnisvara AS“ konsorciumas. Vilniaus savivaldybė iš jų mokyklą įsipareigojo išsipirkti per 25 metus.
„Pagal sutartį savivaldybė už mokyklą mokės 25 metus, metinis mokestis – šeši su puse milijono litų (1,8 milijono eurų). Į tai įskaičiuojama mokyklos eksploatacija, išlaikymas bei statybos darbų kaina“, – žurnalistams mokyklos atidarymo metu sakė tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Pasak A. Zuoko, ši mokykla neabejotina geriausia pagal savo kokybę ne tik Lietuvoje, bet ir regione. Balsių mokyklą meras vadino ateities mokykla – į tokio tipo mokyklas orientuosis visos kitos sostinės mokyklos.
„Įvertinkime tai, kad bet kurios Vilniaus mokyklos išlaikymas miestui kainuoja apie 2 mln. litų per metus. Pridėkime, kad kiekvieną mokyklą reikia remontuoti, palaikyti, tad statybos darbai, už kuriuos dabar nemokėjome, nes bus sumokama per tam tikrą laiką, atperka investicijas“, – apie projekto naudą kalbėjo A. Zuokas.
Panašios nuomonės laikėsi to meto premjeras Andrius Kubilius.
„Nežinau tikslių skaičių, bet žinau, kad tie dalykai tikrai yra suskaičiuoti, ir nauda šiuo požiūriu pastatyti tokį objektą per trumpą laiką ir jį kartu su statybininkais prižiūrėti – ji žinoma, didelė. Šitaip realizuojami panašūs projektai daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių“, – sakė A. Kubilius.
Pasak Vyriausybės vadovo, tikėtina, kad ateityje naujos mokyklos Vilniuje bus statomos būtent pagal šį Balsių mokyklos projektą.
Akimirkos iš Balsių progimnazijos atidarymo: