Gera žinia ta, kad tarptautiniame kontekste labai neblogai atrodo mūsų aštuntokai, o ypač ketvirtokai. Bloga naujiena susijusi su vyresnių vaikų likimu – 2015 m. tarptautinio EBPO PISA tyrimo, atskleidusio penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, gamtamokslinio ir matematinio raštingumo lygį, duomenys rodo, kad visų trijų sričių Lietuvos penkiolikmečių rezultatai nesikeičia nuo pat 2006 m. ir yra prastesni nei OECD šalių vidurkis.
Apie tai, kas trukdo pasiekti geresnius pokyčius ir kuo ypatingi pažangesni ketvirtokai, kalba Daiva Bartninkienė, leidyklos „Šviesa“vadovė, ir Edita Minkuvienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė ir leidyklos „Alma littera“ pasaulio pažinimo mokymo priemonių komplekto „Gilė“ bei gamtamokslinio ugdymo testų bendraautorė.
Atnaujintos programos skatina pokyčius pamokose
Pagal TIMSS rezultatus Lietuvos 4 klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatai, palyginti su 2011 m., gerėjo ir jau gali lygiuotis į dešimties geriausiai vertinamų šalių. Panašus teigiamas pokytis matyti ir tarp TIMSS vertinamų aštuntokų. Ugdymo turinio kūrėjai pastebi, kad rezultatų posūkis teigiama linkme sutampa su iš esmės pasikeitusiu pradinių klasių ugdymo modeliu.
4 ir 8 klasių mokinių pasiekimus D. Bartninkienė sieja su 2008 m. atnaujintomis Bendrosiomis ugdymo programomis.
„Pagal 2008 m. patvirtintas Bendrąsias programas buvo sukurtos naujos mokymosi priemonės – mokinių rankose atsidūrė visiškai kitokie vadovėliai ir įvairios papildomos individualizuoto mokymosi priemonės. Jose dalykai integruoti tarpusavyje, daug dėmesio skirta dalykams, skatinantiems ir įgyti žinių, ir ugdytis kompetencijas. Mokytojams daug padėjo tai, kad kiekvienais metais jie su vaikais galėjo dirbti pagal tęstinę, nuoseklią sistemą. Taip pat ėmė populiarėti mokymosi tiriant idėjos, kurių, deja, labai trūko dabartiniams penkiolikmečiams“, – vertina 20 metų vaikų edukacijos srityje dirbanti D. Bartninkienė.
Dėsningu D. Bartninkienė vadina ir aštuntokų pasiekimų šuolį. Ji pastebi, kad mokymosi stilius pastaraisiais metais kaip tik ir pasikeitė gamtos mokslų srityje, taigi šiandien džiaugiamės aštuntokų laimėjimais.
„Tradicinį mokymą gamtos mokslų pamokose pakeitė aktyvus, tyrinėjimus ir paties mokinio atradimus skatinantis mokymasis. Manome, kad prie rezultatų pagerėjimo prisidėjo ir naujos mokymosi priemonės „Tyrėjo užrašai“ ar panašūs fiziko, biologo, chemiko užrašų sąsiuviniai, kuriuose moksleivis sprendžia uždavinius, kartu ką nors tyrinėja, atlieka ir aprašo bandymus, seka ir apskaičiuoja jų rezultatus, mato visą loginę seką nuo žinių įgijimo iki jų taikymo. Tai ne tik padeda įsiminti žinias, bet ir skatina kritinį mąstymą“, – teigia D. Bartninkienė.
Svarbu mokytojo požiūris, aplinka ir priemonės
E. Minkuvienė daro prielaidą, kad jaunesniems mokiniams pasiekti geresnių rezultatų gamtos mokslų srityje padėjo keli inicijuoti ir įgyvendinti pokyčiai. Jie visi glaudžiai susiję su mokytojo ir vaiko darbo aplinka – pedagogų žiniomis ir klasėje prieinamomis priemonėmis.
„Tai pirmiausia ugdymo turinio kaita – Bendrųjų programų atnaujinimas, naujos mokymo priemonės, taip pat didėjanti mokytojų kompetencija, kurią sudaro gebėjimai parinkti ir taikyti naujas mokymo(si) strategijas. Svarbus vaidmuo tenka ir ugdymo aplinkos inovacijoms, kai sukuriamos įvairios edukacinės erdvės žinioms taikyti“, – teigia švietimo ekspertė ir vadovėlių bendraautorė E. Minkuvienė.
Švietimo specialistė įsitikinusi, kad ugdymo turinio pokyčiai nebus veiksmingi ir mokinių pasiekimai negerės, jei naujos idėjos nebus išdėstytos vadovėliuose. Be jų, neturėdami tam pritaikytų ugdymo priemonių, mokiniai neturi iš ko sistemingai mokytis, o mokytojai negali pasitelkti ir vaikams padedančių metodinių naujovių.
„Vadovėlis – tai viena iš vaiko mokymosi priemonių, ji yra svarbi ugdymo turinio dalis. Vadovėlyje perteikiamos ne tik konkretaus mokslo žinios – mokomojo dalyko turinys, bet ir atskleidžiama nauja ugdymo paradigmos samprata, supažindinama su ugdymo turinio perteikimo galimybėmis, naujais metodais. Tai yra mokinio knyga, ne tik teikianti žinių, bet ir ugdanti mokinio požiūrį į tam tikrą objektą, reiškinį, sistemą, modelį, formuojanti vertybių sistemą. Todėl jau vien geras vadovėlis gali garantuoti aukštesnę mokymo(si) kokybę. O kitos vadovėlio komplekto dalys yra pagalba mokytojui, siūlanti užduočių, skatinančių mokinius atvirai tyrinėti, spręsti tikras gyvenimo problemas, logiškai, kritiškai mąstyti. Tuomet mokytojas gali lengviau paskatinti mokinius aktyviai veikti, ieškoti, derinti įvairias mokymosi strategijas, vertinti ir įsivertinti savo veiklą“, – teigia E. Minkuvienė.
Išeitis – eksperimentai
TIMSS tyrimo išvadose kiekvienai šaliai pateikiama ir rekomendacijų, kur pasistiebti. Lietuvai patariama šalinti kognityvinių gebėjimų spragas. Atkreiptinas dėmesys į gamtos mokslų žinias, o matematikos srityje – ne tik į matematikos žinias, bet ir į matematinį mąstymą.
Tyrimo rezultatai rodo, jog vis dar gana nedaug Lietuvos aštuntokų priartėja prie aukščiausio tarptautinio matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų lygmens, todėl vertėtų daugiau dėmesio skirti mokinių, ypač tų, kurie gali pasiekti aukščiausią ir aukštą tarptautinius lygmenis, gabumams plėtoti ir gebėjimams ugdyti.
Taip pat patariama skatinti visų mokinių domėjimąsi matematika ir gamtos mokslais, o ypač didinti pasitikėjimą savo matematiniais ir gamtamoksliniais gebėjimais.
Mokant gamtos mokslų, patariama mokiniams suteikti daugiau galimybių užsiimtieksperimentine veikla, naudotis tam pritaikytomis mokslinėmis laboratorijomis ir kitomis šiuolaikiniams mokiniams patraukliomis priemonėmis.
„Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai, besimokantys pagal Pradinio ugdymo programą, greičiau supranta ir įsisavina naują informaciją, kai ugdymo turinys siejamas su mokinių patirtimi, artimiausia jų aplinka ir aktyvia praktine veikla. Perteikiant gamtos mokslų ugdymo turinį ir siekiant gerų gamtamokslinio raštingumo rezultatų tiriamoji veikla (praktika) turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc.“, – pritaria E. Minkuvienė.
Penki žingsniai, kaip padėti vaikams
TIMSS ir PISA tyrimų turinys skiriasi ir parodo kiek skirtingus švietimo pjūvius. TIMSS tyrimas labiau orientuotas į mokyklinę ugdymo programą, o PISA – į mokyklinių žinių taikymą ir mokykloje,ir kasdienėje veikloje.
Komentuodama šiemet vėl nuvylusius vyresnių vaikų – penkiolikmečių – raštingumo ir gebėjimų rezultatus, įvertintus atliekant OECD PISA tyrimą, D. Bartninkienė išvardija penkis žingsnius, kurie išjudintųiš dešimtmetį trunkančio sąstingio. Tai padėtų dabartiniams aštuntokams ir ketvirtokams pakelti Lietuvos kartelę.
Pasak jos, pirmas žingsnis turėtų būti ugdymo turinio atnaujinimas, paremtas atliktais tyrimais, apklausomis ir rezultatais. Antrasis–rekomendacija dirbti naudojant vadovėlių komplektus, parengtus pagal tą pačią sistemą, pavyzdžiui, mokymosi tiriant. Nuoseklumo naudą akivaizdžiai rodo pradinukų, dirbusių su tarpusavyje integruotų dalykų vadovėlių serija „Šok“, rezultatai.
Trečias žingsnis yra vienas iš svarbiausių – tai įsisąmonintas mokytojo asmenybės, požiūrio ir atsakomybės vaidmuo. Ketvirtas žingsnis priklauso nuo tėvų – kuo didesnis jų įsitraukimas, tuo geresni mokymosi rezultatai. Šiuo metu į mokymosi procesą labiausiai įsitraukia tik pradinukų tėvai.
Pasak D. Bartninkienės, penktas ir neišvengiamas žingsnis į aukštesnę švietimo kokybę yra mokytojų kvalifikacijos kėlimas.
„Tai labai paprasta: geras mokytojas yra tas, kuris visų pirma pats nuolat mokosi, domisi savo dalyku ir todėl įkvepia domėtis ir mokinius. Šiuo metu aktyviausiai visomis švietimo naujovėmis domisi pradinių klasių mokytojai, o kuo vyresnėse klasėse dirba pedagogai, tuo sunkiau juos prisikviesti į įvairius mokymus ir seminarus. Svarbu suprasti, kad švietime, kaip ir kitose srityse, per dešimt metų efektyviausi metodai spėja radikaliai pasikeisti“, – teigia D. Bartninkienė.