DELFI konferencijoje antradienį apsilankę Vilniaus universiteto (VU) rektorius profesorius Artūras Žukauskas ir Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius Petras Baršauskas tikina, kad tokiu žingsniu bus siekiama kokybės, tačiau kartu neišvengiamai kils ir reikalavimai stojantiesiems.
„Šie universitetai stengsis paremti Vyriausybės politinę valią pertvarkant Lietuvos universitetų sistemą. Tai jie darys savo pavyzdžiu, nesirūpindami vien išlikimu, grąžos elementais. Tačiau siekiame, kad Vyriausybės įsiklausytų į stabiliausių, aukščiausios mokymo kokybės siekiančių universitetų valią“, – naujos sąjungos tikslą įvardijo A. Žukauskas.
Jo teigimu, šiuo metu geriausias laikas aukštojo mokslo tinklo reformai, nes visi pagaliau suprato, kad Lietuvoje esanti situacija nebėra toleruotina. Tačiau mechaninis universitetų jungimas, VU rektoriaus manymu, neatneš norimos naudos, todėl verta imtis kitokio pobūdžio permainų.
„Toliau taip tęsti, kaip tęsėsi 27 metus, tikrai negali. Jei mes šnekame apie tarptautinį konkurencingumą, kokybinius kriterijus, tiek universitetų, koks tinklas dabar yra, su tokiais atlyginimais, kai dėstytojų atlygis mažesnis nei mokytojo, negali būti. Nereikia dideliu analitiku būti, kad suprastum, kad reikia efektyvinti šiuos dalykus“, – aiškino P. Baršauskas.
Įstoti bus sunkiau: kitąmet – minimali 4 balų kartelė
Anot KTU rektoriaus, pokyčių tikslas turėtų būti ne palikti kuo mažiau universitetų, o iškelti kokybinius kriterijus. Jei tai bus padaryta, esą tuoj atkris tie, kurie naujos kartelės neįveiks.
„VU jau kelis metus taiko minimalią 3 balų kartelę daugumai studijų programų ir 4 balų – apie dešimčiai jų. Mūsų tikslas, kad kitais metais (2018 m. stojime – DELFI) būtų pasiekta visuotinė minimali 4 balų kartelė. Manome, kad tam šiandien pasirengę 4 universitetai“, – omenyje turėdamas priklausančius UPK, sakė A. Žukauskas.
Jo teigimu, buvo paskaičiuota, kad įvedus šią kartelę dalis Lietuvoje veikiančių universitetų iš karto turėtų nutraukti savo veiklą, tad klausimas, ar verta į juos investuoti.
„UPK turi kontaktus su Vyriausybe, Prezidentūra, Seimu“, – kad veikiama bus ryžtingai, užtikrino VU rektorius.
A. Žukauskas pridūrė, kad siekiama bus ne tik didinti reikalavimus stojantiesiems, bet gerinti rentabilumą, auginti dėstytojų kompetencijas, gerinti mokslinių rezultatų rodiklius, koncentruojamasi esą bus ir į aukštą absolventų įsidarbinamumo rodiklį, kuris galėtų būti ir nuo 80 proc.
Sutinka su diktuojama Kaunui vizija
Skaitytojui pasidomėjus, ar KTU rektorius pritaria valdančiųjų vizijai Kaune palikti 1-2 universitetus, P. Baršauskas aiškino su tuo sutinkantis. Jo teigimu, Kaune iš tiesų galėtų veikti ir vienas didelis jungtinis universitetas.
„Tai būtų didelė atsvara ir konkurencija Vilniaus universitetui, o kartu jis būtų konkurencingas tarptautinėje erdvėje“, – pastebėjo P. Baršauskas.
Pagal Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) pristatytą MOSTA mokslo ir studijų potencialo analizę, Vilniuje veiktų du universitetai. Premjeras Saulius Skvernelis sausio pradžioje įvardijo, kad Lietuvoje galėtų likti iki 5 universitetų.
Prabilo ir apie kolegijas
Konferencijos metu rektoriai prabilo ir apie kolegijas. Jų teigimu, šių mokymo įstaigų turėtų laukti panašus likimas kaip universitetų.
A. Žukauskas išdavė, kad dar prieš kurį laiką VU pasirašė sutartį su Vilniaus kolegija. Dėmesys joje esą buvo skiriamas mokytojų rengimui.
„Mes duonos nenorime atimti. Kuriame kitokį modelį. Matome, kad mūsų mokytojai puikiai įsidarbina, koncepcija teisinga. Tai tiesiog žingsnis į priekį“, – paklaustas, ar taip ruošiasi atimti duoną iš Lietuvos edukologijos universiteto, sakė VU rektorius.
Tuo metu P. Baršauskas pridūrė, kad Lietuvoje kolegijos išduoda aukštojo mokslo diplomą, reiškia, rinka ta pati ir reikalavimai turi būti tokie pat.
Prabilo apie kovas be taisyklių ir galimybę išstoti iš LURK
Pasidomėjus, ar po iniciatyvos 4 universitetams susivienyti, nekils daugiau nesusipratimų – Lietuvoje veikia ne viena aukštųjų mokyklų sąjunga, pavyzdžiui, ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), A. Žukauskas tikino, kad jie jokiu būdu neišstoja iš pastarosios.
Tiesa, P. Baršauskas, reaguodamas į šią frazę, pridūrė, kad to padaryti neplanuojama tik „kol kas“.
„Norime, kad būtų išgirsta stabiliausių universitetų nuomonė reformos atžvilgiu. Manau, tik dialogas sustiprės. Yra stabilūs universitetai, kurie gali didinti kokybę nesirūpindami savo išlikimu ir yra universitetai, kuriems tai padaryti būtų sunku. Turime atsisakyti institucinių interesų ir prisiimti atsakomybę“, – dėstė VU rektorius.
Savo ruožtu P. Baršauskas pastebėjo, kad UPK ir LURK priklausančių universitetų tikslai – skirtingi, todėl kartais sunku rasti bendrą kalbą.
„Vieni siekia išlikti, kiti – žengti žingsnį į ateitį, kokybę. Tada prasideda kovos be taisyklių, interesų kova. Labai sunku konsensusą rasti. Kol kas neskubame daryti drastiškų žingsnių, bet esmė mūsų – stiprus valstybinis aukštasis mokslas“, – užtikrino KTU rektorius.