Prastoki 15-mečių pasiekimai aiškinami ir gariūniniu-ekonominiu kontekstu

Orientacija ne į ugdymą, bet į valstybinius egzaminus ir testomaniją, tebevyraujanti pasakojimo-atsakinėjimo metodika, gariūninis-ekonominis kontekstas, problemų nematantys mokyklų vadovai. Taip nedžiuginančius tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA rezultatus aiškina prezidentės patarėja Virginija Būdienė. Tuo metu švietimo specialistė Lilija Duoblienė pataria tyrimo rezultatų stipriai nesureikšminti ir į juos nesiorientuoti.

Kaip DELFI jau rašė, Lietuvos penkiolikmečių gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo rezultatai buvo prastesni už tyrime dalyvavusių 65 šalių vidurkį.

Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais V. Būdienės, kodėl tokie rezultatai, vieno „kaltininko“ rasti nepavyks. „Reikėtų analizuoti ir kontekstus - pradedant tirtųjų penkiolikmečių mokinių gimimo metų gariūniniu-ekonominiu kontekstu ir tada šeimose vyravusiomis problemomis, baigiant potrauminiu-postreikiniu edukacinio konteksto sindromu. Kitų šalių politikai seniai žino, kad tai atsiliepia sistemai mažiausiai trejus metus, o kur dar ekonominė krizė“, - DELFI kalbėjo V. Būdienė.

Visgi V. Būdienė nepastebi esminių pasikeitimų nuo 2006 m. atlikto tyrimo. Mat nors jau pakeistos ugdymo programos, šie mokiniai dar mokėsi pagal senąsias.

Tačiau dėl išliekančių sisteminių priežasčių, didelių vilčių su būsimų tyrimų rezultatais dar po trejų metų prezidentės patarėja nesieja. Pasak V. Būdienės, Lietuvos problemos užkoduotos egzaminų sistemoje, vadovėlių leidyboje ir mokslo vertinime. Pašnekovės nuomone, Lietuvoje paplitusi visuotinė orientacija ne į ugdymą, bet į valstybinius egzaminus ir testomaniją. Šie dalykai vis dar skirti žinių reprodukavimui, o ne interpretavimui, reiškinių, informacijos vertinimui, kritiniam mąstymui, kūrybiškumui.

„Taigi to, ko buvo klausiama minėtame tyrime, mokykloje neugdome“, - konstatavo V. Būdienė.

Skaityti moka, bet sunkiai suvokia tekstą

Prezidentės patarėja taip pat atkreipė dėmesį, kad vadovėliai lieka pagrindine mokyklose
naudojama ugdymo priemone. Pasak jos, vadovėliai labiau priklauso nuo leidėjų ir autorių individualių pedagoginių „filosofijų“, nei nuo pedagogikos mokslininkų parengtų metodikų, nacionalinės švietimo vizijos.

Ydinga praktika V. Būdienė laiko tai, kad Lietuvos mokslo vertinimo metodikoje svariausiais rezultatais laikomi tik tarptautiniuose žurnaluose publikuojami straipsniai, o taikomieji pedagogikos rezultatai - metodikos, didaktikos, mokykliniai vadovėliai, sociologiniai tyrimai – nelaikomi naudingais. „Mokslininkai „kepa“ straipsnius, bet tiesiogiai nedirba švietimo sistemos tobulinimui“, - kalbėjo V. Būdienė.

Kartu ji pastebi, kad per 20 metų nesukūrėme jokios ugdymo formavimo, metodinės paramos
mokytojams sistemos, pedagoginės studijos neatnaujintos, pagrindiniais mokytojų darbo metodais išlieka pasakojimas-atsakinėjimas. Pasak V. Būdienės, skaitymo rezultatai rodo, kad skaityti mokiniai moka, bet sunkiai suvokia tekstą, jiems sunkiai sekasi analizuoti ir suformuluoti savo nuomonę.

Taip, pašnekovės manymu, nutinka, nes mokiniai nemokomi analizuoti realaus gyvenimo tekstų - tvarkaraščių, instrukcijų. Be to, mokinių atsakymuose tyrėjams aiškėja, kad nedaug mokytojų skatina komunikaciją apie perskaitytus tekstus.

„Tačiau labiausiai PISA tyrime nustebino mokyklų vadovų apklausos duomenys - jie nemato mokyklose jokių problemų. Štai gal nuo čia ir reikia pradėti ieškoti problemų. Gal padėtų kadencijos ir rotacija?“, - retoriškai klausė V. Būdienė.

Ragina turėti nacionalinę politiką

Tuo metu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centro vadovė Lilija Duoblienė siūlo PISA tyrimo rezultatų nesureikšminti. „Nelabai pritariu tokiems standartiniams matavimams. Viena vertus, jie yra gerai todėl, kad padeda save įsivertinti bendrame kontekste, bet jie visai neatsižvelgia į kažkokias lokalias erdves, teritorijas ir mūsų ypatumus, kontekstą. Labai stipriai sureikšminti šių duomenų, manau, neverta. Orientuotis į juos taip pat, manau, neverta“, - DELFI teigė L. Duoblienė. 

Pasak L. Duoblienės, jei orientuosimės tik į tokius tyrimus, išmoksime, atidirbsime kažkokį mechanizmą, pataikysime į tai, kaip kažkam reikia. „Tačiau klausimas – kaip mums reikia, kokių kompetencijų valstybei reikia, kokio lygio, kokio raštingumo, ar būtent tokio ir taip pamatuoto, ar kažkaip kitaip“, - kalbėjo švietimo specialistė.

L. Duoblienės teigimu, didesnės valstybės į tokius tyrimus žiūri kritiškiau, mažesnės valstybės, tarp jų ir Lietuva, minėtus tyrimus labiau sureikšmina. Pašnekovės nuomone, nėra teisinga pasaulinė globalioji politika unifikuoti ir padaryti, kad visur būtų tiek pat, tokių pat, su tomis pačiomis kompetencijomis. L. Duoblienės manymu, turime turėti savo nacionalinę politiką, kurios argumentai būtų truputėlį kitokie.