Jos numato, kad pačios aukštosios mokyklos turėtų spręsti, ką laikyti gerai besimokančiu studentu. Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) buvo siūliusi kaip gerai besimokančio studento kriterijų nustatyti septynių balų ribą, tačiau tam nepritarė Seimas.
„Prezidentė nusprendė grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti šias mokslo ir studijų įstatymo pataisas, nes jos neatitinka suformuluotos doktrinos“, – po pasitarimo sakė D. Grybauskaitės patarėja Rūta Kačkutė.
Jos teigimu, buvo susitarta dar kartą diskutuoti dėl apibrėžimo ir rasti tinkamiausią sprendimą.
„Tinkami sprendimai turi būti surasti pavasario sesijoje tam, kad rotacija kitąmet vyktų“, – sakė prezidentės patarėja.
Ministrė džiaugiasi: dar yra laiko
Savo ruožtu ŠMM ministrė Audronė Pitrėnienė teigė besidžiaugianti prezidentės sprendimu.
„Dar yra vietos diskusijai, ieškojimams. Jei tokiomis sąlygomis, kaip yra, išgyvenome iki šiandienos, tai galime ir dar pagyventi. Džiaugiuosi, kad buvau teisi nuo pat pradžių<...> Viskas dabar yra Seimo rankose, tačiau čia turi dirbti ne tik politikai, bet ir specialistai profesionalai lygiomis dalimis“, – sakė ministrė.
Anksčiau ji piktinosi, kad naujasis siūlymas nieko iš esmės nekeičia ir įstatymas lieka prieštaraujantis Konstitucijai, nes sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.
Savo ruožtu Gintaras Steponavičius, ir pasiūlęs neprisirišti prie pažymių skalės, sakė sutinkantis su kolegomis kalbėti apie tarpinį variantą – neišrašant balų, tačiau ieškant kriterijų, kas yra gerai besimokantis studentas.
Siūlo studijas finansuoti visiems, kurie geba išlaikyti egzaminus
„Kriterijai turėtų būti studentų gebėjimų ir žinių aprašymas ne balų sistema. Valstybė finansuoti turėtų ne tik gerai besimokančių studentų studijas, bet ir tuos, kurių reikia šaliai“, – į ką bus kreipiamas dėmesys svarstant naują pataisą, bandė įvardyti rektorių konferencijos prezidentas Alfonsas Daniūnas.
Tuo metu Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikino, kad svarbiausias aspektas po šio pasitarimo studentams – vienas studijų balas nebus taikomas visiems vienodai.
„LSS siūlo, kad gerai besimokantis studentas būtų tas, kuris atitinkamu tempu iš principo baigia studijas aukštojoje mokykloje. Iš to sektų pagrindinė mintis, kad be esminių pokyčių aukštojo mokslo sistemoje sprendimo mes nerasime. Turime judėti link kitokios sistemos, kurioje galbūt net neliktų mokančių ir nemokančių už mokslų studentų“, – sakė jis.
Pasak P. Baltoko, jei studentas išlaiko egzaminus be skolų, jis turėtų galėti mokyti nemokamai.
Studentai atsidūrė teisiniame vakuume
Studentų rotacija aukštosiose mokyklose sustojo po Konstitucinio Teismo (KT) 2014 metų nutarimo, kuriuo Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas studentų rotacijos mechanizmas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
KT sukritikuotame Mokslo ir studijų įstatyme buvo numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis.
Po KT nutarimo ši norma nebegalioja, o naujas rotacijos mechanizmas dar nepatvirtintas, todėl daugelis gerai besimokančių studentų atsidūrė teisiniame vakuume – rotacijos procesas šiemet nevyko.
Penktadienį prezidentūroje rengiamame susitikime dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Seimo narys Gintaras Steponavičius, Mykolo Romerio universiteto profesorius ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius, Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Alfonsas Daniūnas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Viktoras Senčila, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.