„Šiuos mokslo metus skelbiame mokyklos bendruomenės metais. Pavieniui spręsti problemų jau nebegalime. Turime ne tik deklaruoti, kad yra bendruomenės, sakyti gražius žodžius, bet susitelkus priimti sprendimus. Pagrindinis, vienintelis mūsų prioritetas – ugdymo kokybė. Visi darbai mokykloje, švietimo ir mokslo ministerijoje, švietimo skyriuose, viskas turi būti nukreipta į moksleivių pasiekimų gerinimą“, – sakė ministrė.
Ji pripažino, kad jaučia nerimą dėl artėjančių mokslo metų.
„Matau nemažai klaidų, kurias noriu likviduoti arba bent sumažinti jų mastą“, – atviravo A. Pitrėnienė.
Pristatė naujoves
Ji pristatė ir konkrečias naujoves, kas šiemet pasikeis.
„Šią vasarą priėmėme dokumentą, kuris įgalina ir leidžia mokyklos vadovams skirti lėšas. Mokiniai ir tėvai iškėlė klausimą, kad dingsta daug pamokų – jos nevyksta, pavyzdžiui, mokytojams išvažiavus į konferencijas. Tam, kad būtų užtikrinamas mokytojų pavadavimas, paleidžiame naujovę – už mokytojų darbą sumokėsime. Pinigai bus skirti iš savivaldybės perskirstymo lėšų – tai krepšelio lėšos.
Mokinio ugdymo plane taip pat yra numatytos 3 valandos per savaitę vaikų konsultavimui. Raginame ir šiandien kalbame su mokyklų vadovais, kad tos valandos nebūtų pridėtos konkrečiam dalykui, o panaudotos mokinio konsultavimui esant problemai. Pavyzdžiui, gavus blogą pažymį, po kontrolinio, atsiskaitymo. Užsilikusi skola augina kuprą, kad to neatsitiktų, taisysime padėtį iš karto.
Visi kalba ir apie mokinių judėjimo klausimą. Turi atsirasti 25 minučių judėjimo pertraukos, kaip galimybė mokiniams, kurie mokykloje išbūna daug valandų.
Vietoje 5 valandų, kurios buvo skirtos socialinei veiklai, tam raginame skirti 20 valandų per mokslo metus. Moksleiviai turi socializuotis, augti, įgyti bendrųjų kompetencijų. Mokyklos galvos, ką pasiūlyti, moksleiviai rinksis.
Nuo spalio 1 dienos įvedamas neformalaus ugdymo, nuo sausio 1 – klasės krepšelis“, – pokyčius pristatė ministrė.
Atkreips dėmesį, kas stos į aukštąsias
Ji patikino, kad pokyčių neišvengs ir studentai.
„Po stojimo proceso mes pastebėjome, kad yra aukštųjų mokyklų, kurios minimalaus konkursinio balo netaikė. Tai – du valstybiniai universitetai, keli privatūs. Šią problemą spręsime“, – aiškino A. Pitrėnienė.
Paklausta, ar ketina kontroliuoti, kad kokybė būtų išlaikyta ir tarp studentų, kurie už studijas yra pasiryžę mokėti patys, ministrė patikino, kad tai bus padaryta, jei ši galimybė bus įtraukta į mokslo ir studijų įstatymą.
Atkreipė dėmesį į tėvų vaidmenį
Savo ruožtu konferencijoje kalbėjusi mokinių tėvų atstovė Jolanta Ažondenienė akcentavo tėvų svarbą ugdymo procese.
„Tėvai turi aktyviai dalyvauti ugdyme kartu su mokyklos bendruomene. Tėvai turėtų būti pavyzdys vaikams. Turime būti aktyvus, dalyvauti, stebėti supantį pasaulį ir mokytis. Taip padėsime vaikams siekti savo tikslų“, – aiškino J. Ažondenienė.
Anot jos, kai mokykla su tėvais bendradarbiauja glaudžiai, atsiranda tarpusavio pasitikėjimas, tad pasidaro paprasčiau spręsti kilusias problemas.
Bus skirta daugiau dėmesio moksleivių įsitraukimui į mokyklos reikalus
„Mokykla nėra institucija, kuri turi išugdyti tik akademines žinias. Ji turi padėti jaunam žmogui tobulėti visapusiškai“, – įsitikinusi Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė.
Ji pripažino ne kartą diskutavusi su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais apie tai, kad moksleiviai turėtų aktyviau įsitraukti į mokyklos reikalus.
„Gana švietimo srityje rauti atskiras piktžoles. Reikia nusimatyti kryptį, ką norime išauginti“, – sakė ji.
Daugėja pirmokų, bet abiturientų ir studentų šiemet – mažiau
Rugsėjo 1-ąją į mokyklą ateis tūkstančiu pirmokų daugiau nei pernai – per 29 tūkst. Šiemet pirmokų bus daugiau negu jas baigs abiturientų.
Abiturientų, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau kaip 3 tūkst.: nuo 30,5 tūkst. iki 27 tūkst.
Mažėja ir bendras mokinių skaičius: jų mokysis 13 tūkst. mažiau nei pernai, arba 330 tūkst. Bendrai pastaraisiais metais mokinių mažėjimas lėtėja.
Mokyklų ir mokytojų skaičius išlieka panašus kaip ir pernai: apie 33 tūkst. mokytojų ir apie 1200 mokyklų.
3 tūkst. mažėja ir studentų aukštosiose mokyklose: studijuos apie 135 tūkst. studentų (pernai 138 tūkst.). Įstojusiųjų skaičius tūkstančiu mažesnis nei pernai: nuo 27 tūkst. sumažėjo iki 26 tūkst. Jie studijuos 24 kolegijose ir 23 universitetuose. Valstybės lėšomis studijuos apie 15 tūkst. pirmakursių, daugiau nei 11 tūkst. už mokslą mokės patys (pernai valstybės finansuojamos studijos, studijų stipendijos arba tikslinio finansavimo vietos paskirtos apie 15 tūkst. stojančiųjų, o studijuoti savo lėšoms įstojo per 12 tūkst.).
2015 m. iš švietimo sričiai skirtų valstybės biudžeto asignavimų atnaujinama 161 švietimo įstaiga už 22,9 mln. eurų.