„Atsimenu, kai dar gyvenau pas tėvus. Jie man neleisdavo į namus vestis jokių draugų berniukų. Vėliau, jei koks nors vaikinas mane parlydėdavo namo, slėpdavomės už tvoros, kad tik nepamatytų, jog nesu viena. Kitaip prie lango atsistodavo tėtis ir tiesiog mus stebėdavo. Atrodydavo kraupiai, todėl iš karto skuosdavau namo. Pirmąjį rimtą vaikiną susiradau jau išvykusi iš gimtojo miesto, tačiau supažindinti juos pasiryžau tik prieš Kalėdas. Kūčių išvakarėse atvykome pas mus, viskas ėjosi gerai, tačiau vakare tėvai ėmė mums kloti dvi atskiras lovas. Juokinga, nes jie žinojo, kad gyvename kartu. Mano vaikinui lovą paklojo pirmame namo aukšte, man – antrame. Draugaujame jau du metus ir iki šiol vyksta tokie patys cirkai. Tiesą pasakius, vis tiek kiekvieną vakarą išsliūkinu iš savo lovos ir nueinu pas vaikiną, tačiau kas kartą velniškai bijau, kad mus prigaus tėvai“, – DELFI pasakojo viena mergina.

Panašia patirtimi dalijosi ir kiti jaunuoliai. Jie pasakojo, kad tėvai ne tik nesistengia suprasti jų poreikių, bet ir klausosi, ką jie veikia naktimis.

„Draugavome su savo dabartiniu vyru, vis pas mane atvažiuodavo iš kito miesto. Paguldo vis mano mama jį nakvynei kitame kambaryje, kad tik šiukštu iki vestuvių šurum burum nedarytumėme (tekėjau vos 18 sulaukusi, tai čia maždaug koks 1 mėn. iki vestuvių – jau pareiškimai nunešti buvo). Ir vis mes panaktinėjame, ir vis mama kokią priežastį susigalvojusi nosį įkiša.

Na, vieną kartą įkišo, kitą kartą, paskui jau suvisam atsisveikino ir gulti nuėjo. Na ir ką – atlikome mes reikaliuką, mama jau įmigus. O turėjo mano tas būsimas vyras prezervatyvų tokių braškių kvapo, ir jau, kai reikalą atlikinėjame, užkvimpa visas kambarys.

Dar plepame po visko ir vėl mama jau nubudusi naktį sumąstė patikrint. Įlindo, sako: „Netrukdyk tu jam miegoti, marš į savo kambarį“. Aš jau einu, ir staiga tarpduryje mama: „O tai jūs čia ką – viduržiemy braškes valgot?“. Aš – raudona, gerai, kad patamsis, vyras nebežinau, ką ten sakė. Bet vis tik baigėsi viskas gerai. Dar ir draugėm gyrėsi, kad „ot, žentas, viduržiemy dukrai braškių atveža“, – savo istoriją internete pasakojo kita mergina.

„Aš tėvų prigauta nebuvau, tačiau man buvo toks įvykis, kurį prisiminsiu tikrai ilgai. Žodžiu, tėvai išvažiavo visai dienai ir paliko man mažąjį broliuką (10m.) prižiūrėti. Atvarė mano tuometinis vaikinas ir, aišku, buvome baisiausiai išsiilgę vienas kito, bet turėjome didelę, vaikštančią bėdą – brolį!

Po ilgų įkalbinėjimų išprašėme, kad jis eitų į kiemą pabūti, dar vaikinas davė jam porą litų, kad nueitų į parduotuvę ką nors skanaus nusipirkti (galvojome, kad išlošime daugiau laiko). Aišku broliukas pasirašė tam. Mes patenkinti kritome į lovą, ir toookią juodą pornografiją suplešėme, kad oj oj oj... Na ką, grįžta broliukas, mes jau po visko, ramūs sau gulime, žiūrime televizorių, o broliukas su tokia ironiška šypsena paima nuo komodos savo telefoną ir sako mums: pažiūrėkime, ką čia mano telefonas nufilmavo! Eina sau, man tada kojas pakirto, kaip mus toks mažas snargliukas lengvai prigavo! Ko mes tik nedarėme su vaikinu, ko tik nesiūlėme, kad tik ištrintų tą įrašą, o jis labai rimtai buvo pasiryžęs viską parodyti tėvams. Šiaip ne taip papirkome jį, ir jis ištrynė, bet vis tiek tėvams pasakė, ką darėme. Bet kadangi mes jau nebemaži, o ir draugavome gana rimtai, tai tas broliuko pasakymas, kad mes kažką darėme ne taip baisiai nuskambėjo, negu kad būtų savomis akimis pamatę tą juodą mūsų pornografiją“, – pasakojo kita.

Sovietmečiu buvo sunkiau

Viktoras Šapurovas
Tačiau seksologas Viktoras Šapurovas DELFI pasakojo, kad anksčiau ši problema jaunuoliams būdavo aktualesnė nei kad yra dabar. Mylėtis, kai už sienos – tėvai ar namuose yra kitų artimųjų buvo tapę kasdienybe, nes sovietmečiu jaunuoliai tiesiog neturėjo, kur dėtis, norėdami numalšinti kylančias aistras.

„Anuomet net viešbučiuose vieno kambario dviems asmenims nenuomodavo, jei matydavo, kad jų pavardės skiriasi. Turėdavai pateikti pasus, kuriuos atidžiai patikrindavo. Jei pavardės nesutapdavo, porą išskirdavo nuomodami jiems du atskirus kambarius“, – prisiminė seksologas.

Anot jo, tuomet porelės tiesiog rinkdavosi kitokią mylėjimosi taktiką – darydavo tai namuose, tačiau naktį, kai tėvai miega, greitai ir neskleisdami garsų.

„Nėra nieko blogo, jei taip sutinka mylėtis abu partneriai. Tačiau toks seksas neturėtų tapti pastoviu. Šventinės dienos bus tik penkios, tad patarčiau geriau mylėtis rečiau, tačiau kokybiškiau – patikimoje ir saugioje vietoje, nes baimė, nesaugumo jausmas gali labai atsiliepti žmogaus psichologiniam pasitenkinimui, jis gali prarasti džiaugsmą tuo, ką daro, būti nepatenkintas lytinio akto kokybe. Kai žmonės myli vienas kitą, jiems reikia laiko. Normalu yra lytiniam aktui skirti ir valandą, ir pusantros – glamonėtis, mylėtis“, – patikino specialistas.

Mėgstančius riziką įspėjo elgtis apdairiai

Todėl jis patarė itin atidžiai pasirinkti vietą seksui, jei tuose pačiuose namuose tam tikru metu yra ir kitų žmonių bei elgtis atsakingai. Tiesa, jis priminė, kad yra ir tokių porų, kurias jaudina, jei atsiranda rizika būti užkluptiems.

„Žinoma, yra ir tokių žmonių, kurie mėgsta rizikuoti, juos tai jaudina. Tačiau tokius pat jausmus turi išgyventi abu partneriai ir abu dėl to sutarti. Seksas nuo masturbacijos ir skiriasi tuo, kad jame dalyvauja du žmonės. Jei vienas iš jų bus nepatenkintas, tai atsilieps ir kitam. Todėl svarbiausia – kalbėtis, bet jei to paties nori abu žmonės, nematau tame nieko blogo“, – patikino jis.

Praleidžia svarbų etapą

V. Šapurovas taip pat pastebėjo, kad Kalėdinis laikotarpis paprastai yra tas metas, kai jaunuoliai ryžtasi supažindinti savo tėvus su savo antrąja puse. Anot seksologo, supažindinti artimuosius yra būtina, tačiau nereikėtų stebėtis tuo, kad tėvai jaunai porai gali kloti atskiras lovas.

„Galbūt tėvai tiesiog nesupranta jaunų žmonių poreikių, nenori pripažinti, kad jų vaikai užaugo. Būna, kad tėvai nemėgsta vaikų antrųjų pusių, nes paprasčiausiai joms pavydi. Esą tik jie vieni žino, kaip tinkamai jų vaiką mylėti, todėl tėvams tampa labai sunku įtikti. Tačiau norėčiau priminti, kad tėvai vaikus pagimdo ne tam, kad šie jiems tarnautų, o tam, kad jie būtų laimingi. Blogai, kai tėvai elgiasi ir kardinaliai priešingai. Nekreipia dėmesio, su kuo vaikas bendrauja. Tuomet jis gali būti pastūmėtas į netinkamą partnerystę ir pradėti kurti šeimą su netinkamu žmogumi“, – pastebėjo seksologas.

Pasak jo, blogiausia tai, kad vaikai neretai nemato reikalo supažindinti savo partnerio su tėvais. Tik jį ar ją parodo ir pristato faktą, kad štai – mes esame kartu.

„Gyvename laikais, kai mažai porų vos susipažinę susituokia. Dauguma žmonių tiesiog gyvena kartu, susimetę, kaip neįteisinta šeima. Jie turėtų padėti tėvams suprasti, kad jų santykiai yra rimti, kad jie myli vienas kitą, nori būti kartu ir atsakingai žiūri į save kaip į porą“, – patikino specialistas.

Kalbėti su jaunuoliais reikėtų ypač atsargiai

Būtent dėl šio žingsnio praleidimo vėliau ir kyla problemų. Pavyzdžiui, tėvai trukdo jaunai porai ramiai praleisti naktį, engia savo vaiko antrąją pusę.

„Aišku, kai tėvai prieštarauja miegojimui vienoje lovoje arba santykiams, tai turi ir teigiamą poveikį. Paprastai tuomet pora susimąsto apie atsakomybę, galimą riziką, pavyzdžiui, kas bus, jei mergina netikėtai pastos. Manau, kad nereikėtų skubėti ir pas tėvus atsivesti tą antrą pusę, su kuria rimti santykiai nėra planuojami. Tam, kad pažintum žmogų, mano manymu, reikia bent 20 valandų bendravimo su juo. Jei tiek laiko kartu nėra praleista, santykiams prieštarauja ir tėvai, tai galbūt jie – teisūs“, – sakė V. Šapurovas.

Paklaustas, kaip turėtų elgtis tėvai, kurie užklumpa besimylinčius jaunuolius, jis patikino, kad bet kuriuo atveju audringai reaguoti jie neturėtų.

„Tėvai tikrai neturi pradėti rėkti ar skaityti moralų. Visų pirma, reikėtų leisti vaikams apsirengti, nusiraminti, o tada kartu brandžiai, be kaltinimų pasikalbėti, kaip jie įsivaizduoja savo ateitį, ko tikisi iš gyvenimo. Ypač rinkti žodžius reikia kalbant su vaiko antrąja puse. Tavo vaikas dar supras netaktą ar netinkamus žodžius, tačiau vargu, ar jo antroji pusė tai toleruos“, – įspėjo jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (456)