Pastarųjų Lietuvoje nėra daug, o ir žinomos jos paprastai retam su švietimu nesusijusiam asmeniui. Taip yra ne tik dėl to, kad veikia pakankamai neseniai, bet ir dėl specifinės tokių mokymosi įstaigų viešumo politikos – apie save kalba daug, tačiau konkrečius duomenis ir skaičius saugo it už devynių užraktų.
Didžiuojasi studentais ir patrauklumu darbdaviams
Lietuvoje yra 6 nevalstybiniai universitetai: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, LCC Tarptautinis universitetas, Europos humanitarinis universitetas (EHU), VU Tarptautinio verslo mokykla (VU TVM), Balstogės universiteto filialas Vilniaus Ekonomikos-Informatikos fakultetas (BU FV) ir Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU).
Visi DELFI kalbinti universitetų atstovai kalba it vienas – tvirtina, kad studentų trūkumo nejaučia, giriasi, kad juose studijuoti renkasi gabiausi jaunuoliai, kurie yra labai geidžiami darbdavių – įsidarbina jei vos pradėję studijuoti, tai po pirmosios praktikos arba bent jau iš karto po studijų.
Tačiau žvelgiant į oficialiai pateikiamus duomenis susidaro kardinaliai kitoks vaizdas.
LAMA BPO: 6 privatūs universitetai – 311 jaunuoliai
Vadovaujantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, per bendrąją priėmimo į aukštąsias sistemą iš viso į privačius universitetus įstojo 311 asmenų (73 į valstybės finansuojamas, studijų stipendijų ir tikslines vietas ir 238 į valstybės nefinansuojamas studijų vietas).
Palyginimui – į valstybinius universitetus iš viso įstojo 14 364 asmenys (7702 į valstybės finansuojamas, studijų stipendijų ir tikslines vietas ir 6662 į valstybės nefinansuojamas studijų vietas).
Tad nepanašu, kad privatiems universitetams studentų netrūksta. Tiesa, niekam ne paslaptis, kad daugiausiai jaunuolių ten patenka per tiesioginį (dar vadinamu instituciniu) priėmimą. Kaip jį vykdyti ir kokias sąlygas kelti, aiškinti švietimo ir mokslo ministerija neturi teisės – aukštosios mokyklos prisidengia savo autonomiškumu.
Daugumos privačių universitetų veikla įvertinta neigiamai
Šiemet patenkančių į aukštąsias mokyklas srautą dar buvo bandyta kontroliuoti įvedant minimalų stojamąjį balą. Tiesa, jį įsivedė tik pusė privačių universitetų. Stojant į BU FV, EHU ir LCC jokie apribojimai netaikyti.
Nors privatūs universitetai ne kartą pabrėžia, kad jokių valstybinių saugiklių jiems nereikia, pastebimos tendencijos diktuoja ką kitą.
Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atstovai 5 privačių universitetų veiklą įvertino neigiamai ir 2 – teigiamai (prie privačių universitetų buvo priskirta ir kunigų seminarija)
Savo ruožtu vertindami konkrečias studijų programas privačiuose universitetuose žalią šviesą jie uždegė tik pusei jų.
Studentai vertina gerai, bet moksliškumo lygis žemas
Žemai privatūs universitetai vertinami ir žurnalo „Reitingai“ rengėjų sudarytame reitinge. Universitetai buvo vertinami pagal 7 kriterijus: moksliškumą, akademinis personalą, alumnų kuriamą pridėtinę vertę, konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje, studentus ir studijass, studijų ir mokslo aplinką, studentų požiūrį į savo universitetą.
Paaiškėjo, kad iš visų privačių universitetų geriausiai reitinguojamas ISM, antroje vietoje – LCC, trečioje – EHU, ketvirtoje – VU TVM, penktoje – BU FV, šeštoje – KSU.
Tiesa, daugelis privačių universitetų atrodo labai nekaip palyginus su valstybinėmis mokymosi įstaigomis. Pavyzdžiui, daugiausiai balų už moksliškumą surinkęs ISM universitetas net trigubai nusileidžia mažiausiai balų už šį kriterijų iš visų valstybinių universitetų surinkusiam Mykolo Romerio universitetui. Panašios tendencijos matyti ir kitose srityse, pavyzdžiui, studentų ir studijų.
Džiūgauti privatūs universitetai gali tuo, kad kai kurių jų alumnai sukuria didesnę pridėtinę vertę ir yra palankiau vertinami darbdavių, pakankamai gerai į atstovaujamą universitetą žiūri ir studentai.
Atsakė ne į visus klausimus
Žinoma, ginčytis galima ir su reitingais, ir su SKVC specialistais, tad DELFI nusprendė kreiptis į pačius privačius universitetus.
Jiems buvo užduodami klausimai apie vidutinius ir mažiausius priimtų studentų konkursinius balus, studijų kainą. Klausta, kiek iš viso universitete yra studentų, kokių specialybių jie mokosi.
Taip pat domėtasi, kokį savo universiteto išskirtinumą jie mato ir su kokiomis problemomis susiduria.
Tiesa, ne visi universitetai sutiko atsakyti į visus klausimus.
Kazimiero Simonavičiaus universitetas
Vidutinis konkursinis balas: pirmo etapo metu – 3,76, antro – 2,86 , papildomo – 3,16. Tiesioginio priėmimo – 3,58.
Minimalus konkursinis balas: pirmojo etapo metu – 1,04, antro – 1,4 , papildo – 1,02. Tiesioginio priėmimo – 1,28.
Iš viso studentų: arti 600.
Siūlomos specialybės: 18 studijų programų: 12 bakalauro, 1 – vientisųjų studijų, 5 magistro. Populiariausia: mados industrija, kūrybinės ir kultūrinės industrijos, aviacijos vadyba.
Mokslų kainos: nuo 883 iki 1480 eurų už semestrą.
Mažiausiai studentų specialybėje: 4.
„Mūsų manymu, į privačius universitetus dažniau stoja tie, kurie žino, ko nori gyvenime. KSU studentai yra nepaprastai motyvuoti, siekiantys gauti išskirtines, aukštesnio lygio, patogesnes studijas. Turime nemažai studentų, kurie jau studijavo kituose universitetuose Lietuvoje ir užsienyje, tačiau liko nepatenkinti studijomis“, – sakė KSU prorektorė doc. dr. Austė Kiškienė.
Paprašyta įvardinti KSU privalumus ji minėjo, kad vienas pagrindinių jų – individualus požiūris į kiekvieną studentą, jo poreikius ir karjeros perspektyvas. Taip pat tikino, kad siūlo unikalias studijų programas ir skiria daug dėmesio studentų būsimai karjerai. Ypač glaudžiai bendraujama su verslo partneriais.
„Pagrindinė problema, su kuria susiduriame, yra valstybinė aukštojo mokslo finansavimo politika. Valstybiniai universitetai yra finansuojami valstybės, tačiau taip pat turi teisę teikti ir mokamas studijas. Privatūs universitetai negauna valstybinio finansavimo nei studijoms, nei moksliniams tyrimams, tačiau jiems yra keliami tokie patys infrastruktūros, mokslinių tyrimų ir kitų sričių reikalavimai kaip ir valstybiniams universitetams. Antra, paskolų sistema Lietuvoje nėra tokia patraukli, kaip, tarkime, Didžiojoje Britanijoje, kur studijų paskolos grąžinimas susijęs su tavo atlyginimu. Todėl tokioje situacija daugelis norinčiųjų, nors ir matydami aukštesnę studijų kokybę privačiose aukštosiose mokyklose, negali sau to leisti dėl mažų savo finansinių galimybių“, – matomas problemas vardijo KSU atstovė.
Tiesa, ji įsitikinusi, kad privačių Lietuvos universitetų ateitis – šviesi. Anot A. Kiškienės, neabejotina, kad greitu laiku susiformuos privačių universitetų rinka, kuri vis mažiau konkuruos su valstybinių universitetų sistema. Į juos stos tie, kurie pasirengę įgyti geresnį išsilavinimą, turėti geriausius dėstytojus, ryšį su praktika, verslu ir karjera.
LCC tarptautinis universitetas
Vidutinis konkursinis balas: LAMA BPO – 7,16. Turi savo vidinį priėmimo balą, kurį sudaro tarptautinio anglų kalbos testo rezultatai, vidurinės mokyklos (10, 11, 12 klasių) metinių pažymių vidurkis ir pokalbis, kurio metu vertinami tam tikri studento įgūdžiai ir asmeninė motyvacija. Pagal jį šiemet priimtų priėmimo balo vidurkis yra 83,84 proc.
Minimalus konkursinis balas: ne mažiau kaip 70 proc. vidinio priėmimo balo.
Iš viso studentų: apie 550.
Siūlomos specialybės: 6 bakalauro. Populiariausios: tarptautinis verslo administravimas, šiuolaikinė komunikacija, psichologija.
Mokslų kainos: nuo 1372,5 eurų už semestrą.
Mažiausiai studentų specialybėje: 9.
„LCC studijuojantys jaunuoliai išsiskiria didele motyvacija, geromis anglų kalbos žiniomis, aktyviu dalyvavimu universiteto bendruomenės gyvenime. Studijos LCC jaunuoliams suteikia galimybę pajusti amerikietišką studijų dvasią neišvažiuojant iš Lietuvos. Baigę LCC geba analitiškai ir kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, gali laisvai reikšti savo idėjas anglų kalba, ir yra stipriai motyvuoti ir gebantys darniai dirbti su skirtingos kultūros žmonėmis, nes iš viso universitete studijuoja studentai iš 27 pasaulio šalių “, – komentavo LCC korporacinės komunikacijos vadovas Gediminas Salvanavičius.
Vardindamas LCC privalumus jis minėjo, kad universitetas išsiskiria savo studijų modeliu – artes liberales. Taip pat minėjo tarptautiškumą, gerus santykius tarp dėstytojų ir studentų, individualų dėmesį pastariesiems, kokybiškas mokymo ir poilsio erdves.
„Pagrindinė problema, su kuria susiduriame, yra vienodų konkurencinių sąlygų sudarymas valstybiniams ir privatiems universitetams. Valstybiniai universitetai šiuo metu turi daugiau galimybių pasinaudoti valstybės teikiama parama nei privatūs universitetai. Be to, vertinant universitetų indėlį į šalies ekonomikos ir visuomenės vystymąsi, galime sakyti, kad privatūs universitetai lieka analitikų tarsi užmiršti, nors absolventų indėlis į darbo rinką, pridėtinės vertės kūrimą yra svarus ir vertinamas“, – aiškino jis.
Anot G. Salvanavičiaus, nevalstybinės mokyklos gali greičiau prisitaikyti prie studentų poreikių ir reaguoti į pokyčius, kurie vyksta tarptautinėje erdvėje, tad ateityje jų populiarumas tik augs.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
Vidutinis konkursinis balas: skaičiaus nepateikė („Remiantis šių metų priėmimo rezultatais stojantys į verslo ir vadybos programas ir pasirinkę studijas ISM negavo valstybės paramos (stipendijos) su konkursiniu balu 9,09, kai tuo tarpu stojantys į kai kurių valstybinių universitetų vadybos programas gavo finansavimą su konkursiniu balu 2,88“).
Minimalus konkursinis balas: 2.
Iš viso studentų: maždaug 1800.
Siūlomos specialybės: 12 specialybių: 6 bakalauro, 4 magistrantūros, 2 doktorantūros. Populiariausia: tarptautinis verslas ir komunikacija.
Mokslų kainos: nuo 2000 iki 2500 eurų už semestrą.
Mažiausiai studentų specialybėje: skaičiaus nepateikė, bet teigė, kad mažų grupių nėra.
„Turime labai motyvuotų, aiškiai žinančių ko nori gyvenime pasiekti, abiturientų, kurie būtų lengvai įstoję į valstybės finansuojamas vietas valstybiniuose universitetuose, tačiau pasirinko mus. Mūsų ilgamečiai studentų pasirinkimo tyrimai parodė, kad mes dėl Lietuvos studentų konkuruojame su užsienio universitetais. Valstybė, atėmusi teisę Lietuvos piliečiams, norintiems studijuoti privačiuose universitetuose, į studijų krepšelius, apribojo jų pasirinkimo galimybes. Mes norėtume, kad valstybės parama studentams būtų skirstoma ne vadovaujantis principu „valstybinis vs privatus“, bet principu „kokybiškas vs nekokybiškas“, o studijos privačiame universitete būtų prieinamos gabiausiems abiturientams“, – problemas, su kuriomis susiduria, įvardijo ISM studijų dekanė prof.dr. Viltė Auruškevičienė.
Jos teigimu, ISM išsiskiria tuo, kad siūlo visų trijų pakopų studijas. Didžiuojamasi tuo, kad universitetas – dinamiškas, pasiekimais mokslinių tyrimų srityje. Pasak V. Auruškevičienės, jų prioritetas – studijų kokybė, aukšto lygio studentų žinios ir gebėjimai ir jų profesinė sėkmė pabaigus mūsų universitetą.
„Norėtumėme, kad privačių universitetų įtaka visuomenei ir švietimo sektoriui didėtų ir kad jie būtų labiau remiami valstybės, kas privatų mokslą padarytų prieinamą visiems gabiausiems absolventams iš Lietuvos ir užsienio“, – paklausta apie ateities lūkesčius, sakė V. Auruškevičienė.
Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
Vidutinis konkursinis balas: skaičiaus nepateikė.
Minimalus konkursinis balas: 1,08.
Iš viso studentų: beveik 700.
Siūlomos specialybės: 2 bakalauro ir 4 magistro. Populiariausios: tarptautinis verslas ir verslo finansai.
Mokslų kainos:nuo 753,01 iki 1267 eurų už semestrą.
Mažiausiai studentų specialybėje: 15.
„Pas mus ateina tie jaunuoliai, kurie yra labai orientuoti į verslą. Verslumu pasižyminčių jaunuolių ieškome ir patys, einame į mokyklas, kalbame su vaikais, kurie yra gabūs“, – sakė VU TVM rinkodaros ir komunikacijos grupės vadovė Rasa Norkienė.
Anot jos, VU TVM išsiskiria tuo, kad yra absoliučiai orientuota į verslumą ir verslumo ugdymą. Ji pastebėjo, kad didelis dėmesys mokykloje skiriamas ir praktikai bei stažuotėms užsienyje. Siekiama, kad iš šios mokymosi įstaigos išėjęs žmogus būtų pradėjęs verslą arba iš karto būtų įdarbinamas. R. Norkienė pasakojo, kad į jų universitetą dažnai kreipiasi darbdaviai, prašydami padėti jiems surasti darbuotojų.
„Labiausiai ramybės mums neduodanti problema – bendra studentų mažėjimo tendencija. Konkurencinė rinka dėl to pasidaro labai neadekvati, nes pas mus visi studentai moka už mokslą. Tačiau galime pasidžiaugti, kad kol kas sėkmingai šį procesą valdome – studentų turime daugiau nei praėjusiais metais. Vienas iš situacijos valdymo būtų – studentų ieškome užsienyje ir viliojame į Lietuvą“, – sakė R. Norkienė.
Jos teigimu, Lietuvoje esantys privatūs universitetai turėtų daugiau mąstyti apie tai, kaip pritraukti užsienio studentus.
Balstogės universiteto filialas Vilniaus Ekonomikos-Informatikos fakultetas
Vidutinis konkursinis balas: skaičiaus nepateikė.
Minimalus konkursinis balas: skaičiaus nepateikė.
Iš viso studentų: maždaug 460.
Siūlomos specialybės: 4 studijų kryptys: 3 bakalauro, 1 magistro. Populiariausios: informatika ir ekonomika.
Mokslų kainos:nuo 217 iki 362 eurų už semestrą.
Mažiausiai studentų specialybėje: 40.
Anot universiteto dekano prof. habil. dr. Jaroslavo Volkonovskio, savęs privačiu universitetu jie nelaiko, nors taip juos pristato Švietimo ir mokslo ministerija.
„Mes esame valstybinės Lenkijos aukštosios mokyklos filialas Vilniuje. Nesąmonė, kad mes vadinami privačiu universitetu. Pas mus dažniausiai ateina tie jaunuoliai, kurie baigė lenkiškas mokyklas Lietuvoje, kadangi dalykus dėstome lenkiškai. Šią kalbą reikia išmanyti“, – sakė jis.
J. Volkonovskis taip pat skundėsi, kad turi atitikti ir Lenkijos, ir Lietuvos keliamus reikalavimus aukštosioms mokykloms, abiejų šalių atstovai jų veiklą tikrina.
Paklaustas informacijos apie minimalius ir vidutinius studentų balus, jos suteikti jis nesutiko argumentuodamas tuo, kad Lenkijos aukštosiose mokyklose šis rodiklis nematuojamas, tad konkrečių skaičių pateikti jis negali.
Europos humanitarinis universitetas
Vidutinis konkursinis balas:7-8.
Minimalus konkursinis balas: 6,25.
Iš viso studentų: šiek tiek daugiau nei 1100.
Siūlomos specialybės: 6 bakalauro, 5 magistrantūros ir 1 – doktorantūros. Populiariausios: vizualinis dizainas ir medija, medija ir komunikacija, kultūros paveldas ir viešoji politika.
Mokslų kainos: apie 1250 už semestrą. Baltarusiams – apie 550 eurų už semestrą.
Mažiausiai studentų specialybėje: 12.
Su titulu „privatus universitetas“ nesutiko ir Europos humanitatinio universiteto atstovai. Jie prisistato kaip Lietuvoje veikiantis baltarusiškas universitetas.
„Absoliuti dauguma (daugiau kaip 96 proc.) EHU studentų – baltarusiai. Nuolatinę studijų formą dažniausiai pasirenka iškart po mokyklos baigimo. Baltarusijoje vienuolika klasių, tad dauguma EHU pirmakursių 17-18-mečiai. Maždaug 40 proc. studentų iš Minsko, trečdalis – iš kitų Baltarusijos apskrities centrų, likusieji – iš pasienio ir vidutinio dydžio miestų. Paskutinių penkerių metų EHU analizė rodo, kad studijas EHU pasirenka geriausių Minsko ir kitų miestų mokyklų abiturientai“, – informavo universiteto atstovai.
Savo ruožtu jo prezidentas Anatolijus Michailovas DELFI sakė, kad nuo pat jo įkūrimo stengiamasi formuoti kritinę masę žmonių, kurie sugebėtų padėti įveikti totalitarinės ideologijos pėdsakus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje ir tuo pačiu padėtų Baltarusijai integruotis į Europą.
„Viena iš sudėtingiausių problemų yra suvokti, kad humanitariniuose moksluose įvairių teorijų priešpastatymas yra ydingas, nors taip dažnai daroma vadovaujantis gamtos mokslų pavyzdžiu. Kita problema – kokiais būdais perteikti žmogaus patirtį per meną plačiąja prasme, apimant literatūrą, dailę, poeziją, muziką? Šiuo metu EHU vykdomos reformos liudija apie naują mūsų projekto raidos etapą, kuomet po pirmųjų labai nelengvų metų – adaptacijos prie europietiškos švietimo erdvės realijų – mums būtina užtikrinti, kad tyrimų ir dėstymo kokybė atitiktų europietiškas normas. Tampa akivaizdu, kad iš daugybės Rytų Europoje veikiančių universitetų išliks tik tie, kurie sugebės įtikinamai parodyti savo kokybinį skirtumą nuo kitų mokymo įstaigų. Ypač tai palies humanitarinio profilio universitetus, kuriuose susidaro didžiulė specialistų perprodukcija ir toli gražu ne aukščiausios kokybės“, – mano universiteto prezidentas.
Prastesnė privačiuose universitetuose – mokslo (meno) veiklos kokybė
Su DELFI duomenimis apie privačių universitetų pasiekimus pasidalijęs SKVC Studijų vertinimo skyriaus vedėjas Almantas Šerpatauskas teigė, kad aukštąsias mokyklas ekspertai iš užsienio ir Lietuvos vertino pagal keturias vertinamąsias sritis: strateginis valdymas, studijos ir mokymasis visą gyvenimą, mokslo ir (arba) meno veikla, poveikis regionui ir visos šalies raidai. Aukštosios mokyklos veikla buvo įvertinama teigiamai, jeigu visos vertinamosios sritys įvertinamos teigiamai.
Tiesa, jis pripažino, kad lyginant valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų veiklos kokybės įvertinimus esminių skirtumų beveik nepastebima.
„Abiejų tipų aukštosiose mokyklose daugiausia trūkumų ekspertai įžvelgia vertindami strateginį valdymą. Ryškesnis skirtumas matomas tik vertinant mokslo (meno) veiklos kokybę. Ši sritis kiek prasčiau vertinama būtent privačiose aukštosiose mokyklose“, – pastebėjo jis.
Gerai įvertino tik pusę privačių universitetų studijų programų
Su DELFI jis taip pat pasidalijo studijų programų vertinimo rezultatais.
Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programos nuo 2010 m. vertinamos pagal šešias vertinamąsias sritis: 1. Programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai; 2. Programos sandara; 3. Personalas; 4. Materialieji ištekliai; 5. Studijų eiga ir jos vertinimas; 6. Programos vadyba. Kiekviena vertinamoji sritis įvertinama 4 balų skalėje (1 balas –žemiausias, 4 – aukščiausias). Kartu, pagal tuos pačius kriterijus vertinamos tiek valstybinių, tiek ir privačių aukštųjų mokyklų studijų programos.
Lygiai pusė (50 proc.) privačiose aukštosiose mokyklose vykdomų įvertintų studijų programų buvo įvertintos gerai ir jos akredituotos ilgiausiam 6 metų laikotarpiui. Šiek tiek mažiau (47 proc.) įvertintų studijų programų buvo akredituotos 3 metams, nes jas vertinę ekspertai nurodė rimtesnius trūkumus, kurios programų vykdytojai turėtų nedelsdami imtis šalinti. Likusios (3 proc.) studijų programos buvo įvertintos neigiamai ir buvo neakredituotos. Tokių studijų programų vykdymas buvo nutrauktas.
Privačiose mokyklose – vos 89 studijų programos
Pasak A. Šerpatausko, verta paminėti tai, kad nevalstybinės aukštosios mokyklos vykdo gerokai mažiau studijų programų nei valstybinės aukštosios mokyklos. Todėl įvertintų nevalstybinių aukštųjų mokyklų vykdomų studijų programų buvo tik 89 (iš viso SKVC per nurodytą laikotarpį įvertino 1170 studijų programų vykdomų tiek valstybinėse tiek ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose).
Tiek valstybinėse, tiek ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose yra vykdomų studijų programų, kurias ekspertai įvertino labai gerai (22-24 balai iš 24 galimų). Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose minėtu laikotarpiu toks įvertinimas skirtas 9 studijų programoms.
„Net 7 iš jų yra ISM vykdomos vadybos ir ekonomikos universitete. Kitos dvi labai gerai įvertintos studijų programos vykdomos kolegijose – Vilniaus dizaino kolegijoje ir Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje“, – aiškino A. Šerpatauskas.
Orientuojasi į socialinius mokslus
Jo teigimu, nevalstybinės aukštosios mokyklos daugiausiai orientuojasi vykdyti socialinių mokslų srities studijų programas – vadybos, verslo, teisės, ekonomikos ir panašių krypčių studijų programas.
„Vertinant studijų programas ir lyginant jų kokybę, skirtumai tarp valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklos vykdomų studijų programų neišryškėja. Tiek valstybinių, tiek ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų vykdytojai paprastai susiduria su panašaus pobūdžio trūkumais. Tai dažniausiai susiję su tinkamu programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų nustatymu, programos sandara, vidiniu studijų kokybės užtikrinimo procesų sutvarkymu, akademiniu studentų ir dėstytojų judrumu, dėstytojų darbo krūviu ir gan žemais mokslo (meno) veiklos rezultatais.
Tuo tarpu materialieji ištekliai programų vykdymui paprastai yra įvertinami gerai. Tai nestebina, nes vykdant socialinių mokslų srities studijų programas pakanka turėti auditorijas, Multimedia įrangą, biblioteką. Dažniausiai jokios specialios, brangiai kainuojančios laboratorinės įrangos šios srities studijoms nereikia įsigyti“, – sakė jis.