Ministerijos planus dėl privalomo ugdymo paankstinimo trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatė ŠMM Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.
Ji pažymėjo, kad moksliniai tyrimai įrodo priešmokyklinio ugdymo naudą, o Lietuva yra tarp trijų Europos Sąjungos valstybių, kuriose privalomas ugdymas pradedamas vėliausiai. Norint įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą reikės priimti Švietimo įstatymo pataisas, jos kol kas dar rengiamos.
„Lietuva yra viena iš trijų šalių, greta Italijos ir Slovakijos, kurie labai vėlai rūpinasi vaiko atėjimu į mokyklą, visose kitose šalyse arba privalomas visuotinis ugdymas iki mokyklos lankymo pradžios, arba yra ankstesnis atėjimas į bendrojo ugdymo sistemą yra. Latvijoje privalomas ugdymas yra nuo penkerių, Lenkijoje įteisintas privalomas priešmokyklinis ugdymas“, - sakė specialistė.
Ministerijos atstovė komitete pateikė tyrimų duomenis, jog kokybišką priešmokyklinį ugdymą gavusių vaikų pasiekimai yra geresni - ateityje jie pasiekia kur kas geresnių rezultatų, prilygstančių vienerių-dvejų mokslo metų pažangai.
Lietuvoje šiuo metu priešmokykliniame ugdyme dalyvauja 95,63 proc. šešiamečių, ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko 81 proc. penkiamečių, ugdymo įstaigų nelankančių penkiamečių skaičius siekia mažiau kaip 6 tūkstančius.
Kaip pristatė ministerjos atstovė, siekiant užtikrinti privalomą priešmokyklinį ugdymą 19-oje savivaldybių šiuo metu dar trūktų 82 tinkamai įrengtų priešmokyklinio ugdymo grupių, 51-oje savivaldybėje trūktų 39 pedagogų, 47-iose savivaldybėse reikėtų vežioti 1804 vaikus iki artimiausios ugdymo įstaigos, kuri vykdo priešmokyklinio ugdymo programą. Tai pat 33-jose savivaldybėse trūktų beveik 200 etatų švietimo pagalbos specialistų.
Kitų metų biudžeto projekte privalomojo priešmokyklinio ugdymo įgyvendinimui numatyta 5 mln. litų, taip pat iš Europos Sąjungos paramos būtų galima apie 10 mln. litų skirti priešmokyklinukų pavežimui, patalpų pritaikymui - apie 6 mln. litų.