Tačiau panašu, kad nė vienas iš šių siūlymų nesusilaukia jokio atgarsio. Mokiniai ir jų tėvai juokauja, kad jei tapai mokytoju ar mokyklos direktoriumi, juo gali dirbti iki mirties. Šiuo metu nei Švietimo įstatyme, nei kituose teisės aktuose amžiaus apribojimo šių profesijų atstovams nėra.
Mokytojas iki gyvos galvos
Alytuje gyvenanti Loreta pasakoja iki šiol pamenanti savo fizikos mokytoją. Jis mokė ir jos tėvą, ir senelį.
„Mokytojas jau sunkiai vaikščiojo, kalbėjo, bet vis tiek dar mus mokė. Neslėpsiu, kartais atvirai iš jo tyčiodavomės. Buvo panašu, kad į mokyklą jis ateina tikrai ne mūsų mokyti, o tiesiog nenorėdamas jaustis vienišu. Gaila, bet praėjusiais metais jis mirė. Netiesiogiai, bet mokyklos suole – 82, bet vis dar oficialiai eidamas mokytojo pareigas“, – pasakojo vienuoliktą klasę baigianti mergina.
Kol yra tokių, kurie mokyklos negali palikti ir išėję į pensiją, jauni mokytojai priversti minti Darbo biržos slenksčius.
Į mokyklą ateina tik atlyginimo
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas DELFI patikino, kad ši problema mokyklose iš tiesų egzistuoja. Anot pašnekovo, dėl to nuolat diskutuojama ir su mokytojais, ir su mokyklų bendruomenės nariais.
„Daug problemų kyla ir su mokyklų vadovais, kurie nenori žengti koja kojon su gyvenimu, ir su tais mokytojais, kurie jau ir nelabai gali, ar nelabai nori dirbti savo darbo, todėl ateina tik pasiimti atlyginimo. Šiandien įstatyminė bazė iš tiesų yra sudėtinga, nes jei norime atsisakyti neatliekančių savo pareigų mokytojų ar vadovų, bet jie atitinka Darbo kodekse numatytus reikalavimus, to padaryti, deja, negalime“, – pastebi jis.
A. Murauskas patikino, kad dalį mokyklose kylančių problemų būtų galima išspręsti, jei mokyklų administracija būtų lojalesnė tėvams, o ne savivaldybių politikams ar švietimo skyriams.
„Pastebime, kad iš tų mokyklų, kur vadovas yra reiklus, prioritetas jam yra vaikai, negauname jokių nusiskundimų ne tik dėl jo, bet ir dėl mokytojų darbo. Tad, manau, didžiausia bėda yra ne galbūt netinkami mokytojai, o vadovai“, – mano jis.
Mokyklų direktoriai taps politikų marionetėmis?
A. Murauskas pasidžiaugė, kad jau trejus metus galioja nauja mokyklos vadovų rinkimo tvarka, kuomet savą žodį gali tarti ir mokyklos bendruomenė.
„Anksčiau direktoriumi galėdavo būti bet kuris, kuris įtinka vietos politikams. Šiandien, jei įtinki vietos politikams, bet esi nekompetetingas, direktoriumi jau netapsi. Pirmiausia tikrinamos pretendento į vadovus kompetencijos. Net pusė pretendentų šio barjero neįveikia. Antrame rinkimų ture galutinį rezultatą 40 proc. nulemia mokyklos bendruomenė, 40 proc. savivaldybė, 10 proc. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai ir 10 proc. kompetencijų vertinimo atstovas. Tai daugeliu atveju leidžia mokyklos bendruomenei pasirinkti būtent tai bendruomenei labiausiai tinkantį vadovą“, – džiaugėsi Lietuvos tėvų forumo pirmininkas.
Tiesa, jis pastebėjo, kad kai kuriose mokyklos direktorių kėdėse dar iki šiol sėdi vadovai, kurie neatitinka nei vaikų, nei jų tėvų lūkesčių. A. Murausko teigimu, tokie direktoriai paprasčiausiai sovietmečiu buvo lojalūs tuometinei valdžiai ir iki šiol sugeba neužkliūti dabartinei.
„Tačiau norint atrasti ir pakeisti tokius vadovus vien ministro siūlomos rotacijos proceso neužteks. Pritarčiau terminuotoms darbo sutartims, kadencijoms. Jos priverstų mokyklų direktorius pasitempti ir neužmigti ant laurų. Tiesa, pavojų yra ir čia. Užkulisiuose sklando gandai, kad pasilikti direktoriui ar ne spręs savivaldybės atstovai. Tuomet butų dar blogiau nei yra dabar, nes mokyklų vadovai pakliūtų į politikų pančius, ir dar labiau nutoltų nuo mokinių bei jų tėvų interesų“, – pastebi A. Murauskas ir siūlo direktorių kadencijas leisti tvirtinti tėvams.
Nori spręsti, už ką mokėti
„Mes, visi tėvai, esame mokesčių mokėtojai. Valstybė perskirstydama pinigus ugdo mūsų vaikus, tačiau jei ugdymo kokybė mūsų netenkina, neturime teisės šių paslaugų atsisakyti. Nurodyta, kad, sakau grubiai, tėvai iki kol vaikams sukaks 16 metų privalo garantuoti jų pristatymą į mokyklą. Taigi pinigus sumoka tėvai, o turinį užsako atskiri politikai. Situaciją būtų galima sulyginti su patiekalo užsakymu restorane – Jums būtų privalu lankytis priskirtame restorane, virtuvės šefas atneštų patiekalą, kurio jūs neužsakėte ar net gi esate jam alergiškas, visiškai neatsižvelgtų į Jūsų poreikius ir pageidavimus, o po to dar lieptų susimokėti“, – ironizavo A. Murauskas.
Jis pastebi, kad iš to kyla ir daugiau problemų – vaikai mokyklose jaučiasi nelaimingi, nesuprasti, neatsižvelgiama į jų prigimtį, gabumus, asmeninius poreikius.
„Jei mokykloje yra tinkamas vadovas, niekas apie jo atleidimą net nešneka. Iš jo tiesiog tikimasi to, kad jis tinkamai atliktų savo pareigas. Jei mokykla išsikelia sau realią, paremtą bendruomenėje vyraujančia pasaulėžiūra ir ją atitinkančia ideologija, o ne deklaratyvią misiją ir viziją, žino, kokio tikslo siekia ir kas už ką yra atsakingas, atsiranda tvarka, kurios nepakėlę netinkami mokytojai patys pasitraukia. Taip, kad nėra blogų mokytojų, yra neatitinkanti nūdienos poreikių švietimo sistema, kuri dar vis bando save išsaugoti per kontrolę ir valstybinio lygmens prievartą. Todėl ir bandoma mokyklas kontroliuoti per politikams lojalius vadovus “, – pastebi jis.
Siūlo į pensiją išleisti anksčiau
Tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas pastebi, kad ne ką mažesnė problema mokyklose yra ir seniai į pensiją turėję išeiti mokytojai.
„Jei mokytojo amžius nėra pensijinis, iš tiesų tu jo taip paprastai ir neatleisti. Tačiau ir moksleiviai, ir tėvai nori jaunų mokytojų, nes dažniausiai jie ateina su naujomis idėjomis, projektais, tad duoda didesnę naudą švietimo sistemai. Tad mes siūlome ankstinti pensijinį amžių ir mokytojus į pensiją išleisti anksčiau. Tuomet mokytojai pasitrauktų ir atsirastų vietų jaunesniems jų kolegoms, nes kitaip, traukiantis sistemai, kai vaikų mažėja, paprasčiausiai nėra, kur jiems ateiti“, – pastebi jis.
A. Navickas taip pat patikino, kad šiuo metu deramasi dėl galimybės mokyklų direktoriams leisti vienašališkai nutraukti sutartis su mokytojais jiems sulaukus tam tikro amžiaus. Tai esą taip pat turėtų sumažinti pensijinio amžiaus pedagogų skaičių mokykloje.
„Tačiau neretai susiduriame su problema, kad nėra, kuo vyresnius mokytojus pakeisti. Tad neretai tai išsprendžia tik problemas dėl to, kad kai kurie mokytojai dirba ne pilnu krūviu – tą nedidelį buvusio mokytojo krūvį pasidalina mokykloje jau dirbantys mokytojais“, – pastebi jis.
Vyresnio amžiaus mokytojus siūlo gerbti, o ne išgręžus išmesti
Su tuo nesutinka A. Murauskas, kuris teigia, kad mokytojus anksčiau išleisti į pensiją – nežmoniška.
„Man tai asocijuojasi su posakiu: „Nuvarytus arklius nušauna“. Maždaug – išgręžkime mes tuos mokytojus ir paskui jų paslaugų atsisakykime, kai nebebus, ko gręžti. To mokytojo, kuris yra mokytojas iš didžiosios raidės, mėgaujasi savo darbu, neišmesi, nes jo niekas neišleis. Tokių mokytojų ant kelių atsiklaupę prašo pasilikti. Ir tokių pavyzdžių yra ne vienas ir ne du. Ne amžiuje yra esmė. Jei mokytojas yra gyvybingas, išmintingas, pozityvus, nusiteikęs dirbti, kam jį mesti? Tačiau jei esi ne savo vietoje, natūralu, kad žaloji savo sveikatą“, – pastebi jis.
Todėl A. Murauskas pataria tėvams nebijoti būti pilietiškais ir drąsiai reikšti savo nuomonę.
„Kiekvienam, mokytojas tu ar direktorius, verta pačiam atrasti save ir savąją paskirti. Tada būsi sveikas, žvalus, kūrybingas ir laimingas. Tėvams patarčiau kurti tokią mokyklą, kuri labiausiai tiktų jūsų vaikui. Tokias aplinkas, kuriose mokiniams būtų smagu mokytis, ir mokytojams būtų gera dirbti“, – ragino jis.
Ministro siūlymai vestų į blogąją pusę
A. Navickas patikino, kad į tėvų balsą iš tiesų galima būtų įsiklausyti sprendžiant, palikti konkretų mokytoją ar direktorių jo darbe, ar ne. Tai, jo teigimu, galbūt susistabdytų nuo piktnaudžiavimo.
„Pensijinio amžiaus mokytojas kartais gali būti energingesnis nei jaunas mokytojas, todėl gal ir nėra gerai, kad jo atleidimo klausimus spręstų tik direktorius, reikėtų įsiklausyti ir į mokyklos bendruomenę“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie direktorių rotaciją ar jiems norimas taikyti kadencijas, A. Navickas patikino, kad šie siūlymai jam pasitikėjimo neteikia. LŠDPS pirmininkas įžvelgia, kad šiuos siūlymus priėmus, mokyklose padaugėtų politikavimo.
„Svarbu, kas spręstu, ar tinkamas tai direktorius, ar ne. Jei mokyklos bendruomenė – tėvai, mokytojai, mokiniai – sutinku, kad tai tikrai būtų tikslinga. O dabar ministras tik gražiai kalba apie rotaciją, bet matyti, kad sistemą norima nukreipti ne į gerąją, o į blogąją pusę“, – pastebi jis.
ŠMM: siūlymams nepritaria profsąjungos
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai patikino, kad skaičiuojant tik 2014–2015 m. m. pagrindinėje darbovietėje dirbusius pedagogus, 1–12 klasių mokytojų amžiaus vidurkis 48,18, bendrojo ugdymo mokyklų vadovų (ir pavaduotojų ugdymui) amžiaus vidurkis 51,37, dėstytojų ir tyrėjų amžiaus vidurkis 46,12, o tik dėstytojų – 46,76.
Paklausti, ar artimiausiu metu bus atkreipiamas dėmesys ne tik į direktorius, bet ir į mokykloje per ilgai dirbančius mokytojus, ŠMM patikino, kad apie tai buvo svarstoma darbo grupėse.
„ŠMM pateikė siūlymą Darbo kodekse nustatyti išimtį, kad sulaukusius pensinio amžiaus (63–65 metų) darbuotojus būtų galima atleisti lengvesne tvarka, bet tokiam siūlymui nepritarė kai kurios pedagogų profsąjungos“, – sakoma jų atsakyme.
Šiuo metu mokyklų vadovai, mokytojai atleidžiami tokia pačia Darbo kodekso nustatyta tvarka, kaip ir visi kiti darbuotojai.