Ministerijos skaičiavimu, per tris savaites nuo birželio vidurio, kai bendrojo priėmimo sistemoje buvo užsiregistravę 6,4 tūkst., šis skaičius beveik dvigubai išaugo.
Pasiuntė žinią visiems moksleiviams
Žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktorius tokiam pokyčiui turi kelis paaiškinimus. Jo teigimu, vienas jų – sudaryta galimybė mokytis ir vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje, o tuo pačiu metu pasirinkti profesinius modulius profesinėje mokykloje.
„Ministerija pasiūlė tokį labai gerą variantą, naujovę, kuri yra labai protinga. Jeigu mano vaikas būtų nemažas, aš tikrai jam pasiūlyčiau. Ji pasiūlė vaikams, kurie mokosi gimnazijose, baigti atskirus modulius profesinėje mokykloje. Kitaip tariant, mokytis ir gimnazijoje, ir profesinėje mokykloje.
Patinka tau fotografuoti? Eini į profesinę mokyklą, pasimokai 200 valandų, gauni pažymėjimą, kad tu esi baigęs mokymus. Patinka automechanika – baigi ten automechanikos modulį. Įsivaizduojat, kaip tai yra gerai? Tu dar mokaisi mokykloje ir gali porą modulių baigti profesinėje mokykloje ir turėti kažkokio supratimo apie keletą profesijų.
Kitaip tariant, jeigu 25 m. žmogus jau turi įgijęs aukštojoje vieną specialybę ir įgijęs porą modulių profesinėje mokykloje, jo pozicijos bus daug geresnės negu to, kuris turės vieną profesiją. Tą jaunuoliai girdi“, – laidoje „Delfi11“ kalbėjo G. Sarafinas.
Kaip skelbia ministerija, priėmime į profesinio mokymo įstaigas šiemet gali dalyvauti ne tik norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, kaip buvo įprasta iki šiol, bet ir I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius. Šiuo metu sulaukta 276 tokių paraiškų, šis skaičius beveik patrigubėjo nuo birželio vidurio, kai jų buvo 97.
Modulinės – iš atskirų modulių sudarytos – profesinio mokymo programos leidžia mokiniui įgyti norimą kvalifikaciją ne tik mokantis nuosekliai pagal visą programą, bet ir imant atskirus modulius, pasirinkus priimtiniausią mokymosi būdą ir tempą.
Nusprendusieji pasirinkti modulinį profesinį mokymą bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokysis kiek kitaip negu profesinių mokyklų auklėtiniai. Jie galės rinktis dalį programos, t. y., vieną atskirą modulį, ir mokytis pagal jį. Pasirinkęs vieną modulį profesinėje mokykloje gimnazistas galės turėti nuo 3 iki 6 pamokų, o mokymasis truktų nuo vienerių iki dvejų metų.
Mokinys kartu su savo bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaiga susidarys individualų mokymosi planą, kad būtų neviršytas maksimalus savaitinis 35 pamokų skaičius. Abi mokyklos bendradarbiaudamos derins mokiniui palankų pamokų tvarkaraštį.
Mokinys, baigęs atskirą modulį, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą įgytos kompetencijos galės būti įskaitomos, tad sutrumpės mokymosi laikas.
Supranta, kad nėra reikalo kankintis
Vis dėlto, kaip matyti iš ŠMSM pateikiamų skaičių, didžiąją dalį norinčiųjų mokytis profesinėse mokyklose sudaro ne gimnazijų ar vidurinių mokyklų moksleiviai. Anot G. Sarafino, antroji tokio susidomėjimo amatais priežastis baigiančiųjų aukštąsias mokyklas nesėkmės darbo rinkoje.
„Labai dažnai į gimnazijos 11 klasę jaunuoliai ateina, nes juos ten atvelka. Kiekvienas vaikas mokyklai yra pinigai. Gimnazijų administracijos iš paskutiniųjų stengiasi susirankioti visus krutančius, bet tie vaikai daug geriau jaustųsi įgiję amatą profesinėje mokykloje.
Vis tiek eina garsas, kad kiekvienais metais maždaug 2000 jaunuolių, baigusių aukštąsias mokyklas, vynioja į profesines mokyklas. Jie supranta, kad – palauk, palauk, aš ne čia atsidūriau. Kažką baigiau per ketverius metus, bet suprantu, kad nei turiu profesijos, nei galiu įsidarbinti“, – samprotavo G. Sarafinas.
Specialisto teigimu, nors moksleiviai nėra linkę klausyti mokytojų ar tėvų, jie išgirsta draugų ar kitų bendraamžių patirtis. G. Sarafino manymu, vis daugiau moksleivių supranta, jog įgiję amatą tikrai ras, kur save realizuoti.
„Pagaliau jie supranta, kad tas kankinimasis mokykloje, kad tėvai galėtų užsidėti pliusą prieš giminę, kad vaikas baigė gimnaziją, paskui aukštąją, neatneša laimės nei jam pačiam, nei šeimai“, – teigė pašnekovas.
Ministerijos duomenimis, tarp besirenkančių profesinį mokymą populiariausios inžinerijos ir inžinerinių profesijų, paslaugų asmenims, sveikatos priežiūros, architektūros ir statybos sritys.
„Priėmimui įpusėjus daugiau nei pusė profesiniam mokymui numatytų vietų jau galėtų būti užpildyta“, – pranešime spaudai cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Su aukštuoju dirba pardavėjais
Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, skatinti tam tikrus profesijų modulius įgyti dar mokykloje iš tiesų yra sveikintinas žingsnis. Jo teigimu, iki šiol Lietuva šiuo klausimu iš kitų šalių išsiskyrė blogąja prasme.
„Lyginant ir su kitų šalių statistika, Lietuva yra pačiame dugne žiūrint pagal tai, kokia dalis su bendruoju ugdymu įgyja ir profesinį išsilavinimą. Pas mus tai labai neįprasta praktika ir dažniausiai tai yra mokiniai iš labiau pažeidžiamų grupių. Bet, matyt, ta nuomonė apie profesinį išsilavinimą šiek tiek keičiasi. Ir žiūrint į darbo rinkos poreikius matome, kad yra apie pusė profesijų, kurios reikalauja aukštojo išsilavinimo, apie 40 proc. kur reikėtų baigti profesinę ir apie 10 proc. nekvalifikuoti darbininkai“, – skaičiais dalinosi G. Jakštas.
Vis dėlto, atkreipė dėmesį jis, pagal moksleivių pasirinkimus akivaizdu, kad į poreikius darbo rinkoje šiuo metu nelabai atsižvelgiama.
„Ką mes matome pagal studijuoti einančių išsidėstymą? Apie du trečdaliai renkasi aukštąją mokyklą, o profesinę apie trečdalis. Aišku, kad proporcijos yra iškreiptos, todėl ir matome, kad baigusieji aukštąjį dirba darbus, kur to visiškai nereikia“, – laidoje „Delfi11“ kalbėjo pašnekovas.
Jis pateikė ir pavyzdį, kai aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės pasirenka pardavėjo darbą. Pasak G. Jakšto, „tai nėra labai sveika praktika“.
Kaip skelbia ŠMSM, iš viso per 2020 metus į profesinio mokymo įstaigas planuojama priimti 20 610 naujų mokinių. Atsižvelgiant į išaugusį specialistų poreikį daugiau vietų šiemet skiriama inžinerinei pramonei, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui, taip pat vairuotojų rengimui.
Daugiausia vietų 2020 m. atiteks apdirbamajai gamybai – 4 935, didmeninei ir mažmeninei prekybai, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontui – 3 540, transportui ir saugojimui – 2 790, statybai – 2 025, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui – 1 110.
2019 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta per 19,4 tūkst. mokinių, tai yra 2,2 tūkst., arba 13 proc., daugiau nei 2018 m. Daugiausiai vietų teko inžinerijos ir inžinerinių profesijų, paslaugų asmenims, architektūros ir statybos sritims.
Kai kuriems siūlomas didesnis atlygis nei baigus aukštąją
Kad kai kurias profesijas, kurioms specialistai ruošiami profesinėse mokyklose, galima priskirti prie itin paklausių patvirtino ir darbo paieškos portalo „CV Market“ rinkodaros rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė.
„Tokių specialybių kaip suvirintojai arba šaltkalviai, kas dažniausiai yra profesinėje mokykloje įgyjamas amatas, yra didžiulis trūkumas ir jų neranda. Viena iš priežasčių yra ta, kad tie, kurie šias sritis baigia, išvyksta dirbti į užsienį, nes ten geresnis atlyginimas. Kita vertus, jų ne tiek daug ir baigia šiuos mokslus.
Dabrdaviai jų labai ieško ir siūlo puikias sąlygas, gerus atlyginimus ir netgi kursus, kad žmogus pradėtų dirbti tą darbą“, – teigė pašnekovė.
Paklausta, koks atlyginis siūlomas jos minimiems specialistams, R. Tatarėlytė tikino, kad kartais sumos yra didesnės už darbo vietas, kuriose reikalaujama aukštojo išsilavinimo.
„Šiuo metu didžiausias yra suvirintojų poreikis, ypač Klaipėdos regione, laivų statyboje. Jiems yra siūloma nuo 1500 eurų ir daugiau. Plius, žmogus gyvens ne sostinėje, tai pragyvenimo lygis šiek tiek mažesnis.
Antroje vietoje būtų šaltkalviai, tai automobilių pramonė. Galbūt reta pozicija, bet iš darbdavių teko girdėti, kad trūksta batsiuvių – visiškai niekas nestoja ir nesimoko. Aišku, slaugos specialistai, jų poreikis pakankamai didelis. Taip pat siuvėjų yra labai didžiulis poreikis, bet su šia profesija yra kitas niuansas, kad rinkoje vis dar siūlomas pakankamai mažas atlyginimas, darbas yra sudėtingas“, – kalbėjo ji.
Be to, anot darbo rinkos žinovės, keičiasi ir darbdavių požiūris. Kaip teigia pašnekovė, anksčiau nepriklausomai nuo to, koks darbas buvo siūlomas, dažnam skelbime atsirasdavo kartais net kurioziškai atrodantis aukštojo išsilavinimo reikalavimas.
„Anksčiau kokia 90 proc. darbo skelbimų buvo su prierašu „būtinas aukštasis išsilavinimas“, nepaisant to, kad jis visiškai nesusijęs su pačiu darbo pobūdžiu. Dabar to jau mažėja, darbdaviai kažkaip supranta, kad visgi tai nėra būtinybė turėti diplomą, o daug svarbiau turėti patirtį arba profesinį išsilavinimą“, – pastebėjo R. Tatarėlytė.