Sunkiai patikėti jo žodžiais gali ne tik kolegos politikai, bet ir švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovai. Tuo labiau, kad premjeras savo žodžius viešai kol kas pagrindė tik prieštaringai vertinamame leidinyje skelbiama informacija.
„Paimkite „Komsomolskaja Pravda“ ir pasiskaitykite, pamatysite kas ten yra rašoma“, – Seime susitikęs su opozicinėmis frakcijomis sakė jis, mįslingai pridūręs, kad pirmadienį gavo ir „informacijos iš tam tikrų tarnybų“.
Kokios tai tarnybos, kol kas nėra aišku. Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas spaudai Vytautas Makauskas DELFI sakė, kad VSD nekomentuoja, kam ir kokią žvalgybos informaciją teikia.
Savo ruožtu švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovai pripažino dėl premjero žodžių neatmetantys galimybės kreiptis į teismą. Tuo labiau, kad tokių minčių buvo ir dėl anksčiau premjero išsakytų teiginių.
Premjeras nesibaimina būti paduotas į teismą dėl šmeižto, jam paskelbus, kad pedagogų streikus inicijuojančioms švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms įtaka daroma ir Rusijoje.
„Tai labai malonu. Pavardės nebuvo paminėtos“, – į Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovo Audriaus Jurgelevičiaus pareiškimą, kad dėl premjero pasisakymo kreipsis į teismą, antradienį Seime reagavo A.Butkevičius.
Rodo nebrandumą ir toliaregiškumą
„Mes tikrai neatmetame galimybės kreiptis į teismą. Manau, kad valstybės pareigūnams toks elgesys nederamas“, – DELFI sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Jis piktinosi, kad išsakydamas tokius kaltinimus premjeras nepateikė visiškai jokių faktų, neįvardijo konkrečių su Rusija esą ryšių turinčių asmenų pavardžių.
„Vertinu tą jo pasisakymą kaip desperatišką poelgį, nes jis neranda išeities iš dabartinės situacijos, kai mokytojai paskelbė streiką. Tai paprasčiausiai parodo šalies premjero politinį nebrandumą, toliaregiškumą“ – aiškino LŠĮPS pirmininkas.
Jo manymu, išsakydamas tokias mintis, A. Butkevičius turėjo tikslą diskredituoti profesinių sąjungų vadovus, tačiau iššaukė priešingą reakciją.
„Žmonės labai pasipiktinę. Mano telefonas nuolat skamba: „Kaip drįsta vienas šalies vadovų mesti tokius kaltinimus?“. Tai visiškai absurdiška. Manau, jis taip pat sėkmingai galėtų apkaltinti mus ryšiai su ISIS“, – patikėti premjero žodžiais negalėjo E. Jesinas.
Kaltinimus vadina absurdiškais
Tuo metu Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius DELFI pripažino, kad iš pradžių premjero žodžiai jam sukėlė juoką, tačiau vėliau apėmė liūdesys dėl Lietuvos valstybės ateities.
„Po to, kai perskaitėme papildymą, kad premjeras tiki ir kitiems siūlo tikėti „Komsomolskaja Pravda“, manau, kad Lietuvos valstybėje tikrai yra kažkas negerai. Jo žodžius aš vertinu dvejopai. Iš žmogiškosios pusės – tai liguistai situaciją vertinančio žmogaus pasisakymas. Kaip profesinės sąjungos, mokytojų atstovas manau, kad premjerui pasibaigė argumentai aiškinant, kad mokytojų reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl jis išsitraukė naują tai“, – sakė A. Jurgelevičius.
Jis pridūrė, kad šie premjero kaltinimai jam atrodo tiesiog absurdiški.
„Kaltinti žmones remiantis rusų laikraščiu... Na, tikrai negerai kažkas mūsų valstybėje. Bala nematė mane įžeisti, žinau, kas esu ir kokie motyvai mane veda į priekį, bet tai mes traktuojame kaip mokytojų, kurie yra mūsų organizacijos nariai, įžeidimą. Todėl mes svarstome galimybę kreiptis dėl viešojo intereso gynimo“, – prasitarė jis.
Anot A. Jurgelevičiaus, ramiai pro ausis praleisti premjero žodžių jie tikrai neketina.
„Tai juk ne bet koks praeivis pasakė, o premjeras“, – aiškino jis.
Dezinformacija – ne pirmą kartą?
Minėtų profesinių sąjungų atstovai išplatino ir pranešimą, kuriame teigia, kad toks, su savais piliečiais kariaujančio premjero, poelgis privertė juos prisiminti istoriją.
„Jeigu XVIII a. karuose paskendęs Prancūzijos karalius Liudvikas XIV kaip „ultima ratio regnum“ naudojo sunkiuosius pabūklus, tai XXI a. Lietuvos premjeras kare su savais piliečiais išsitraukė nuvalkiotą ir pelėsiais atsiduodantį „rusai puola“ skudurą. O tai toks argumentas, kurio sveiki bei save gerbiantys žmonės komentuoti nesiima“, – rašoma profesinių sąjungų pranešime.
Jame taip pat teigiama, kad, panašu, kad neterminuotą švietimo šakos streiką pradėjusioms švietimo profesinėms sąjungoms Vyriausybė ir jos vadovas Algirdas Butkevičius paskelbė tikrą karą.
„O kare kaip kare – visos priemonės, tarp jų ir dezinformacija, tinka. Komentuodamas prasidėjusį streiką ir bandydamas pateisinti savo nenorą realiai spręsti mokytojų iškeltas problemas, Vyriausybės vadovas bando parodyti kaip jis yra linkęs į kompromisus ir kokios nesutaikomos bei plėšrios yra profesinės sąjungos.
Į kairę ir į dešinę dalindamas interviu, A. Butkevičius, kuriam uoliai antrina ir Vyriausybės vicekancleris R. Vaitkus, pasakoja dramatišką istoriją apie tai, kad streiko išvakarėse su profesinių sąjungų vadovais buvo „susitarta dėl jų reikalavimų tenkinimo“, o štai pirmadienį šie ne tik pradėjo streiką, bet ir iškėlė naujus reikalavimus, kurių lankstusis premjeras niekaip negali patenkinti.
Deja, premjeras nesako visos teisybės. Taip, streiko išvakarėse vyko susitikimas, kuriame be kitų dalykų, buvo pasiūlyta nuo ateinančio rugsėjo 1 d. visiems mokytojams atlyginimus kilstelėti 1,5 procento, o darželių auklėtojams net 5 procentais. Tiek pokalbio metu, tiek vėliau raštu pateiktoje profesinių sąjungų nuomonėje dėl šio pasiūlymo aiškiai buvo pasakyta – toks kosmetinis algų didinimas netinka ir juodu ant balto buvo parašyta – nuo rugsėjo 1 d. algos turi kilti ne mažiau 7 procentų, kartu panaikinant pedagogų tarifinių atlyginimų koeficientų „žirkles“, kurių buvimas neleidžia realiai kalbėti apie atlyginimų kėlimą.
Deja, iki galo susitikime neišbuvęs premjeras, negalėjo girdėti, kad joks sutarimas nebuvo pasiektas. Tiesiog buvo sutarta, kad Vyriausybė atsiunčia raštu savo pasiūlymus, o profesinės sąjungos iki pirmadienio 7 valandos ryto pareiškia savo pastabas. Taip ir buvo padaryta. Profesinių sąjungų atsiųstame laiške dar kartą buvo pakartota anksčiau išsakyta principinė nuostata, kad streikuojančius mokytojus tenkins tik pedagogų tarifinių atlyginimų koeficientų „žirklių“ panaikinimas nuo rugsėjo 1 d. Šį faktą, kariaujantis su mokytojų atstovais premjeras, jau nutylėjo.
Iš visos šios istorijos galime daryti tik dvi išvadas. Arba premjeras A. Butkevičius sugeba girdėti tik tai ką kalba pats, nesistengdamas išgirsti ir kitų nuomonės, arba jo komandos žmonės, šiuo atveju vicekancleris R. Vaitkus, jau spėjęs pasižymėti grasinęs bei šmeižęs streikuojančius mokytojus, savo patronui pateikė iškraipytą informaciją apie neegzistuojantį susitarimą. Abiem atvejais verta sunerimti dėl aukštų politikų sugebėjimo vesti konstruktyvų dialogą ir išgirsti kitą nuomonę“, – rašoma minėtame pranešime.
Premjeras: mažiau uždirbančių pedagogų algos kils jau nuo rugsėjo
Valdančiosios koalicijos politinė taryba sutarė, kad Vyriausybė patvirtins trejų metų mokytojų atlyginimų kėlimo programą, o mažiausiai uždirbančių pedagogų algos kils jau nuo šių metų rugsėjo.
„Kalbėjome dėl švietimo darbuotojų profsąjungų lyderių keliamų reikalavimų, apie vykstančias derybas tarp Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei profesinių sąjungų kai kurių pirmininkų. Šiandien buvo sutarta, kad Vyriausybė turėtų patvirtinti trimetę programą, kaip bus įgyvendinama švietimo sistemos reforma, tame tarpe ir darbo užmokesčio didinimas“, – po politinės tarybos posėdžio antradienį žurnalistams sakė premjeras A. Butkevičius.
„Norėčiau pasakyti, kad ta programa su profsąjungų vadovais yra apderinta ir dar vakar buvo diskutuojama dėl kai kurių naujų pasiūlymų, šiandien buvo pritarta, kad surasime finansines galimybes nuo rugsėjo pirmos dienos švietimo darbuotojams padidinti atlyginimus iki to vidutinio lygio, nes yra apatinis, vidutinis ir viršutinis, o nuo 2017 metų sausio padidinsime atlyginimus iki taip vadinamos maksimalios ribos“, – kalbėjo premjeras.
A.Butkevičius sakė negalintis įvardinti konkrečios sumos, kiek mokytojų atlyginimų kėlimui šiemet bus skirta lėšų papildomai, bet tvirtino, jog šios lėšos turėtų būti paimtos iš dabartinių Švietimo ir mokslo ministerijos resursų.
„ŠMM dar skaičiuoja, kokios yra finansinės galimybės viduje surasti 3 ar 5 (milijonus eurų) ar dar didesnę sumą, bet mūsų noras ir tikslas, kad atlyginimai būtų didinami, nes dėl vaikų skaičiaus mažėjimo ypač mažose mokyklose neįmanoma įgyvendinti principinės nuostatos, kuriai buvo pritarta tvirtinant biudžeto asignavimus švietimo sistemai, sumažėjus moksleivių skaičiui atlyginimai (mažose mokyklose) neauga taip, kaip mokytojams gimnazijose, kur moksleivių skaičius yra didesnis“, – į klausimą, kur bus rasta lėšų mokytojų algoms kelti, atsakė premjeras.
Darbo partijos lyderis europarlamentaras Valentinas Mazuronis valdančiųjų sprendimą vadino kompromisiniu ir sakė tikintis, jog pažadas Vyriausybėje patvirtinti trejų metų atlyginimų kėlimo programą pedagogus paskatins nutraukti streiką.
„Šiandien pasiektas svarbus susitarimas, nes buvo aiškiai pasakyta be jokių svyravimų, kad mokytojų ir ikimokyklinių įstaigų atlyginimo kėlimo programa turi būti paruošta trimetė, mokytojams tie penkeri metai, tempimas nieko neduoda. Antras dalykas, atlyginimų pakėlimai, mes priėjome kompromisą šitoje vietoje. Buvo tam tikros diskusijos, kai kam norėjosi, kad greičiau, daugiau būtų, aš kalbu apie mus, finansų ministras, kaip visada, dėjo ant stalo faktus, kad tai sunkiai įgyvendinama. Mes tikrai stengsimės mūsų kuruojamoj ministerijoj padaryt, kad būtų randamas maksimalus kiekis lėšų. Tas kompromisas, kuris mūsų bendrai pasiektas, nors nedidelis, tai yra žingsnis į priekį, ir tikiuosi, kad profsąjungos padarys tą patį“, – kalbėjo V. Mazuronis.
Valdantieji socialdemokratai politinę tarybą sušaukė skelbdami, jog nori išsiaiškinti, ar „darbiečiai“ pritaria Vyriausybės politikai dėl švietimo, po to, kai Darbo partijos frakcijos atstovai užregistravo siūlymą Vyriausybei iki rugpjūčio skirti 17,2 mln. eurų pedagogų atlyginimų padidinimui.
DP vadovas V.Mazuronis sakė, kad valdantiesiems radus sutarimą dėl švietimo finansavimo, didesnės biudžeto dalies švietimui bus siekiama „ilgesniame laike“.
„Mes tikimės, kad šituo pagrindu, šiandien pasiektu, bus pasiektas susitarimas su profsąjungomis, o finansavimas, apie kurį mes kalbame, 17 ar kažkiek milijonų, ilgesniam laike to bus siekiama“, – sakė „darbiečių“ vadovas.
Valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas antradienį išplatino pareiškimą, kuriuo paragino švietimo ir mokslo ministrę „darbietę“ Audronę Pitrėnienę prisiimti politinę atsakomybę „dėl situacijos nacionalinio švietimo sistemoje“.
Kaip sakė politinės tarybos posėdyje dalyvavęs „tvarkietis“ Kęstas Komskis, tai buvęs raginimas ministerijai sparčiau spręsti švietimo sistemos bėdas. „Mes pasakome labai aiškiai, kad ŠMM reformos vyksta labai lėtai, ir mes norėtumėm paraginti, kad viskas vykų greičiau, ir mes matome, kad rezervų pačioje ministerijoje irgi galima surasti, ir būtent atlyginimus atstatyti buvo galima greičiau, be tų visų streikų“, – sakė K. Komskis.
Klausiamas, ką reiškianti formuluotė „prisiimti politinę atsakomybę“, ar ministrė raginama trauktis, K. Komskis atsakė: „Mes raginame , kad ši ministerija turi pasitempti“.
Premjeras A. Butkevičius sakė esantis patenkintas Darbo partijos deleguotos švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės darbu, o „darbiečių“ vadovas vertindamas ministrę sakė, kad „visada galima dirbti geriau“.
„Visada galima dirbti geriau. Man galima, premjerui galima, jums galima. Prie šitos ministrės būtent buvo padidinti atlyginimai pedagogams, ikimokyklinių įstaigų darbuotojas, 3-7 proc., pirmą kartą per pastarąjį laikotarpį. Ministrė dirba, stengiasi ir yra pasiekusi gerų rezultatų“, – sakė V. Mazuronis.
Kai kuriose šalies ugdymo įstaigose šią savaitę pedagogai pradėjo neterminuotą streiką, reikalaudami didesnio finansavimo švietimui.
Mokytojai reikalauja, kad nuo rugsėjo būtų pradėta įgyvendinti algų kėlimo programa, be to, siekia, kad būtų atsisakyta per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių, kurios esą leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą nustatyti nevienodą atlygį. Būtent dėl pastarojo reikalavimo stringa pedagogų ir Vyriausybės atstovų derybos. Jam įgyvendinti reikia apie 18 mln. eurų, kurių Švietimo ir mokslo ministerija sistemos viduje sako nerasianti, savo ruožtu Finansų ministerija ir premjeras nepritaria valstybės biudžeto peržiūrėjimui.