Ministrė pripažįsta, problemų daug ir nė neslepia, kad ne visas jas pavyks išspręsti. Visgi Vyriausybė nusprendė nuo rugsėjo mokytojams algas kelti ne planuotus 10 procentų, o 15,5, rodė LNK „Žinios“.
Kone 400 mokytojų iš visos Lietuvos trečiadienį suvažiavo į Birštoną, ir tris dienas ieškojo sprendimų, kaip pasiruošti naujiems mokslo metams. Anksčiau streikavę mokytojai sako, kad šiemet laukia dar didesnė problema negu pernai. Rugsėjo 1-oji už devynių dienų, tačiau vadovėlių nėra.
„Mokytojai verčiasi per galvas, sukasi kaip gali: kopijuoja iš kažkur medžiagą, ima legalią, arba ją vagia, nes jos tiesiog nėra“, – komentavo Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos mokytojas Aivaras Dočkus.
Vilniaus „Juventos“ gimnazijos mokytoja Lilija Jankeliūnienė irgi sakė, kad vadovėlių stygius yra didelis.
„Aš pati esu lituanistė, ir visus metus dirbau be vadovėlio antros dalies. Kaip suvokiau, kaip atrodė, patirties turiu, taip ir mokėmės“, – kalbėjo L. Jankeliūnienė.
Vadovėlių trūkumą žada padengti elektronine medžiaga
Ministrė problemą žino, bet jos atsakymai neguodžia: vadovėlių nebus. Ministerija ruoš metodines medžiagas, kurias mokytojai turės patys susirasti.
„Visų naujų vadovėlių nebus. Dėl tos trūkstamos medžiagos, kurios reikia dėl atnaujinto turinio, yra ruošiama dalis vadovėliais, kurių yra išleista tam tikra dalis, kita dalis – metodinės medžiagos pavidalu“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tačiau mokytojai sako, kad tai papildomas darbo krūvis.
„Gaila, švietimas niekaip neišsikapsto iš duobės, iš pelkės. Jis jau gal yra bedugnėje. Neturi net nuo ko atsispirti“, – kalbėjo L. Jankeliūnienė.
Jos kolega iš Elektrėnų piktinosi, kad mokytojas, atėjęs dirbti, neturi net savo elementarios savo darbo priemonės, ir turi kažką kurti.
„Čia – tas pats, kas eiti pas kirpėją, kuris neturi žirklių. Tai, žinoma, galima su pjūkliuku nukirpti“, – įvertino A. Dočkus.
Už papildomą darbo krūvį žada papildomai mokėti
Bet ministrė paruošė dovanėlę, kada ministerija nutarė nuo rugsėjo mokytojams algas didinti 15,5 proc., vietoje žadėtų 10 procentų.
„Yra įsipareigojimas iš Vyriausybės pusės, pakeliant 10 proc. šį rudenį, nuo rugsėjo pirmos, atlyginimą, plius 5,5 proc. už pasiruošimą dėl atnaujintų programų. Tas skaičius bus išpildytas“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Skirtingiems mokytojams algos kils skirtingai, o ir papildomas 5,5 proc. algų pakėlimas už papildomą darbą – su galiojimo data, numatytas iki kitų metų vasaros.
„Bendrai žiūrint į perspektyvą, tai yra toks kaip ir neteisybės atitaisymas su tokiu skaičiavimo būdu, ir jis yra laikinas. Aš manau, kad vėliau viskas turėtų eiti per koeficientus. Bet čia jau matyt priklausys nuo kitų politinių formacijų“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas neslėpė, kad mokytojų bendruomenė turi abejonių, ar tikrai tie pinigai pasieks visus mokytojus, ar tas nepriklausys nuo vadovų malonių.
„Girdime, kad turbūt problemų bus“, – kalbėjo A. Navickas.
Trūksta mokytojų
Bet viena bėda – ne bėda. Rugsėjį Lietuvos mokyklos pasitinka trūkstant 650 mokytojų.
„Esant tokiai betvarkei, jaunimas nestoja. Nebus mokytojų, ir bus tikrai didžiulės problemos, kai vienas mokytojas šnekės, o kameros transliuos jo kalbėjimą į neaišku kiek klasių“, – kalbėjo Šilutės gimnazijos mokytojas Jonas Jaunius.
Ministrė lygina Lietuvą su visu pasauliu. Guodžiasi, jog visur tendencijos tos pačios.
„Nenorėčiau dabar įsipareigoti sakant konkrečius dalykus, ką valstybė galėtų padaryti. Tai galėtų būti imlu pinigams. Bet tikrai tų būdų bandysime ieškoti, kas galėtų duoti bent kažkokį papildomą postūmį“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Mokytojai prašė ministerijos panaikinti privalomą mokymąsi birželio mėnesį, kuris esą jokios naudos neduoda, bei dar kartą apsvarstyti įtraukiojo ugdymo modelį, kai į įprastas klases sugužės specialiųjų poreikių moksleiviai.
„Profesija, ką mes irgi kartojame, nėra patraukli. Jeigu tos sąlygos blogės dėl įtraukiojo ugdymo, tai tikrai yra daug svarstymų trauktis iš sistemos, jeigu bus neužtikrintas mokytojų saugumas“, – kalbėjo A. Navickas.
Nuo rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jeigu to pageidauja jų tėvai.
